– Kas nutiko ar pačiuose namuose, ar infrastruktūroje? Nes, pagal statistiką, per dešimt metų, nuo 2013 iki 2023 m., visoje šalyje buvo užregistruoti 188 legioneliozės atvejai, bet vien pernai, t. y. 2023 m., 71 atvejis, o tai – daugiau nei trečdalis visų dešimtmečio susirgimų. Kas pasikeitė? Kodėl būtent pernai įvyko toks šuolis?

– Pernai įvyko protrūkis Kaune, kuris, tikėtina, gali būti siejamas su netinkama tinklų priežiūra, už kurią atsakingi (namų) administratoriai. Administratorių atsakomybė yra periodiškai, kas tris mėnesius, pasibaigus, prasidedant šildymo sezonui, atlikti terminį šoką. Protrūkis siejamas, labiausiai tikėtina, su šia situacija. Yra tikimybė, kad administratorius galbūt netinkamai informuoja gyventojus. Įsivaizduokite, vamzdžiai ateina iki čiaupo, kur susijungia, ir ten teka sumaišytas vanduo, kuris nėra toks karštas ir nenudegina, tad toje jungtinėje sistemoje, kadangi temperatūra nėra pakankamai didelė, gali susidaryti prielaidų atsirasti bakterijų. Kodėl akcentuoju tinkamą administratoriaus informavimą? Nes mes, ministerija, tikrai esame pateikę visą informaciją, ir puslapyje yra, vis kartojame ir informuojame, ir visuomenę stengiamės informuoti. Gal tikrai yra galimybių, kaip geriau dalį žmonių pasiekti, aš to neneigiu. Tačiau yra svarbu, kad žmonės atsuktų karštą vandenį visose sistemose, kai yra atliekamas terminis šokas. Vandenį reikia leisti vieną ar, dar geriau, kelias minutes, kad bėgtų tikrai karštas vanduo ir tos bakterijos būtų išnaikintos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, Legionella bakterijas išnaikinti yra keli galimi būdai – termošokas, kai reikia leisti karštam vandeniui nutekėti, bet tikriausiai yra ir cheminis. Daugiabutyje žmonės, kai atliekamas terminis šokas, nebūtinai gali būti namuose, kad galėtų vandenį nuleisti. Kas lieka? Cheminis būdas? Kokia cheminė medžiaga geriausiai žudo Legionella bakterijas?

Tai kas būtų, jeigu to pavojingo chemikalo atsigertų, o ypač vaikai, kurie itin jautrūs cheminėms medžiagoms?

– Cheminis metodas Lietuvoje nėra taikomas dėl galimo pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei, dėl apsinuodijimo ir kitų rizikų. Įterpti pačiam žmogui prieš srovę cheminę medžiagą yra beveik neįmanoma. Kaip jūs pažymėjote, dalis žmonių nebūna namie, dalis pamiršta, dalis galbūt yra netinkamai informuojami. Tai kas būtų, jeigu to pavojingo chemikalo atsigertų, o ypač vaikai, kurie itin jautrūs cheminėms medžiagoms? Tad galima nauda abejotina, kad atsvertų galimą pavojų, kurį chemikalas galėtų sukelti. Dėl to tai nėra populiari praktika.

– Tačiau kaip pats gyventojas gali sau padėti? Galbūt bakterijų atsiranda ant dušo galvučių, gal ne pačiame vamzdyje? Ar iš išorės gyventojas, reguliariai dezinfekuodamas vonios kambarius, kažkiek sumažina riziką užsikrėsti legionelioze?

– Taip. Paprastos dezinfekcinės medžiagos veikia, balikliai, net įprastas dezinfekavimo skystis, su kuriuo labai gerai susipažinome COVID-19 pandemijos metu, kuo puikiausiai veikia ir iš išorės gali išnaikinti bakterijas.