Moteris pasakoja, kad pastarąjį pusmetį du kartus teko kreiptis į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių ir, žinoma, pagalba jai buvo suteikta, tačiau abu kartus jai teko laukti pas gydytojus ar tyrimų beveik po šešias valandas. Ji klausia, ar normalu, kad atvažiavusi su trauma gydytojo pirminės apžiūros laukė daugiau kaip tris valandas, o vėliau dar tris valandas užtruko dėl kompiuterinės tomografijos tyrimo ir laukdama atsakymo. Ji pamena, kad tą pačią dieną kreipėsi ir akivaizdžiai iš darbo vietos (greičiausiai statybvietės) kolegos atlydėtas vyras perpjautu delnu. Jis buvo išbalęs, bet užsiregistravęs registratūroje vizito pas gydytoją laukė taip pat kelias valandas. Skubios pagalbos skyriuje visada pilna žmonių (nes daugumą lydi artimieji), taip pat buvo kreipiantis ir anksčiau, tačiau teko girdėti, kad čia kreipiasi ir tie, kurie nori greičiau papulti pas specialistus, todėl imituoja staigiai pablogėjusią savijautą. Ar įmanoma išspręsti greitesnio tikrai skubių ligonių priėmimo klausimą? Juk tokia situacija nepatogi ir pacientams, ir gydytojams. Po tiek valandų visi pikti, nekantrūs, kartais per šurmulį negirdi savo pavardžių, tada burnoja...
Dr. Linas Darginavičius
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas
Suprantame, kad laukimas Skubios pagalbos skyriuje gali kelti nepasitenkinimą, ypač tuomet, kai žmogus jaučia skausmą ar nerimą dėl savo sveikatos būklės.
Siekiant užtikrinti, kad skubiausios būklės pacientai pagalbą gautų kuo greičiau, Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pacientai nėra aptarnaujami atvykimo eilės tvarka. Kiekvieno paciento būklei įvertinti naudojami tarptautiniai protokolai, kurie leidžia nustatyti pagalbos skubumo lygį. Prioritetas visada teikiamas pacientams, kurių gyvybei ar sveikatai gresia didžiausias pavojus.
Dėl šios priežasties kartais gali susidaryti situacija, kai anksčiau atvykęs pacientas laukia ilgiau nei vėliau atvykęs asmuo. Vertinant pagalbos skubumą atsižvelgiama ne tik į matomą traumą ar nusiskundimą, bet ir į bendrą paciento būklę, gyvybinius rodiklius ir kitus medicininius kriterijus. Todėl iš laukiamojo salės ne visada galima objektyviai įvertinti, kuriam pacientui pagalba reikalinga skubiausiai.
Kompiuterinės tomografijos ir kitų diagnostinių tyrimų atlikimo bei atsakymų pateikimo laikas taip pat priklauso nuo tuo metu esančių pacientų skaičiaus ir jų būklės sunkumo. Pirmiausia atliekami ir įvertinami tyrimai tiems pacientams, kuriems jų rezultatų reikia nedelsiant, kad būtų galima priimti gyvybiškai svarbius gydymo sprendimus.
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje per parą būtinoji pagalba vidutiniškai suteikiama daugiau nei 250 suaugusiųjų. Esant dideliems pacientų srautams, mažesnio skubumo pacientams gydytojo konsultacijos ar tyrimų gali tekti laukti ilgiau.
Dar sklandesnį skubios pagalbos sistemos veikimą padėtų užtikrinti tai, kad pacientai dėl neskubių sveikatos sutrikimų kreiptųsi į pirminės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros specialistus, o skubios pagalbos skyriai daugiau dėmesio galėtų skirti pacientams, kuriems pagalbos reikia neatidėliotinai.
Skaitytojo laiškas: „Iš šeimos gydytojo gavau siuntimą neurologo konsultacijai. Apsilankymo metu neurologas paskyrė magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą ir paaiškino, atsakyma gausiu maždaug po dešimt dienų, o tada vėl turėsiu užsiregistruoti pas jį, kad aptartume rezultatus.
Nustebau, kad registruojantis vėl buvo paprašyta pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją siuntimo, nors, atrodo, būtų logiška aptarti MRT rezultato registruotis tiesiai pas neurologą. Ar ne perteklinis reikalavimas maždaug kas mėnesį prašyti antro siuntimo pas specialistą, kuris pats kviečia apsilankyti tik dėl atsakymo aptarimo? Ar be reikalo negaišinamas ir paciento, ir šeimos gydytojo laikas?“
Indrė Lyvė
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja
Vadovaujantis nustatyta tvarka, siuntimas gydytojo specialisto konsultacijai nereikalingas, kai pacientas pakartotinai kreipiasi į tos pačios srities gydytoją specialistą dėl tos pačios priežasties, t. y. tęstinio tos pačios ligos epizodo gydymo ir (ar) atliekamų tyrimų.
Šiuo atveju gydytojas neurologas pacientui paskyrė MRT tyrimą ir nurodė, kad po tyrimo bus reikalinga pakartotinė gydytojo neurologo konsultacija rezultatams aptarti. Vadinasi, gydymo epizodas tęsiasi – galutinė išvada dar nepateikta, gydymas nepaskirtas, todėl naujo šeimos gydytojo siuntimo pateikti nereikia.
Pakartotinė konsultacija dėl tos pačios priežasties pas tos pačios srities gydytoją specialistą (šiuo atveju gydytoją neurologą) yra traktuojama pirmosios konsultacijos tęsiniu, o ne nauju kreipimusi dėl naujo sveikatos sutrikimo.
Kartais pasitaiko, kad gydymo įstaiga pakartotinį vizitą registruoja kaip naują konsultaciją ir todėl prašo pateikti naują siuntimą. Tokiu atveju pacientas turi teisę paprašyti pagrįsti, kokiu teisiniu pagrindu reikalaujama naujo siuntimo. Jei kyla neaiškumų ar nesutarimų, pacientas gali kreiptis į gydymo įstaigos administraciją arba į ligonių kasą dėl situacijos išaiškinimo.
Skaitytoja D. S. klausia apie DNR tyrimų kompensavimą valstybės lėšomis: vaiko tėvystės nustatymo, ankstyvojo, dar negimusio vaisiaus tėvystės nustatymo, vaisiaus apsigimimo rizikos tyrimo. Ar šie tyrimai visai nekompensuojami, ar kompensuojami iš dalies, ar gali būti kompensuojami visiškai (tuomet kokiomis aplinkybėmis)? Ar dar negimusio vaisiaus DNR tyrimas nekenksmingas vaisiui ir mamai?
Jeigu tyrimai nekompensuojami valstybės lėšomis, ar, kreipiantis į privačias medicinos įstaigas ir norint tyrimus atlikti savo lėšomis, reikalingas gydytojo specialisto siuntimas?
Atsako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai
Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos tik tos sveikatos priežiūros paslaugos ir tyrimai, kurie numatyti teisės aktuose ir atliekami pagal nustatytas medicinines indikacijas.
Nėštumo metu moterims gali būti atliekami įvairūs vaisiaus būklės vertinimo tyrimai, pvz., ultragarsiniai tyrimai, biocheminiai ar genetiniai tyrimai, kai jie skiriami pagal nėštumo priežiūros tvarką ar esant medicininėms indikacijoms. Tokiais atvejais tyrimai gali būti kompensuojami fondo lėšomis, jeigu jie atitinka nustatytas sąlygas ir yra atliekami gydymo įstaigoje, turinčioje teisę teikti apmokamas fondo lėšomis paslaugas ir sudariusioje sutartį su ligonių kasa.
Jeigu asmuo kreipiasi į privačią įstaigą ir tyrimą užsisako savo lėšomis, siuntimas dažniausiai nereikalingas, tačiau konkreti tvarka gali priklausyti nuo pasirinktos įstaigos ir tyrimo pobūdžio. Kai kuriems genetiniams tyrimams įstaiga gali rekomenduoti gydytojo specialisto konsultaciją prieš tyrimą.
Tėvystės nustatymo DNR tyrimai, kai siekiama nustatyti biologinį tėvą, nekompensuojami fondo lėšomis. Dar negimusio vaisiaus tėvystės nustatymo tyrimai taip pat neapmokami fondo lėšomis.
Dėl vaisiaus DNR tyrimo saugumo, tyrimo atlikimo būdų, reikalingų mėginių ir pan. rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas įvertins individualią situaciją, suteiks išsamią informaciją ir prireikus nusiųs pas tinkamą gydytoją specialistą.
Naujausi komentarai