„Kol kas pranešimų apie pažeidimus nesu gavęs. Žinoma, dar pasitaiko atvejų, kad iš policijos gauname informaciją tada, kai užsidaro balsavimo apylinkės. Kol kas tikrai viskas gerai. Pats nemažai apylinkių apvažiavau, mačiau, kad kai kur nėra stebėtojų, bet, matyt, pasitiki rinkimų komisija, todėl ir nestebi“, – portalui kauno.diena.lt komentavo VKR narys.

Pasak V.Vobolevičiaus, koronavirusu sergantys rinkėjai balsą namuose atidavė šeštadienį. Saviizoliacijoje esantys piliečiai dar ir sekmadienį galėjo atvykti į mobilųjį rinkimų punktą, tačiau kol kas dar nėra aišku, kiek rinkėjų pasinaudojo tokia galimybe. Tačiau, anot VRK nario, antrame ture buvo gerokai mažiau nesklandumų balsuojant namuose.

Kauno aktyvumas yra vienas didesnių Lietuvoje.

„Kol kas nesu girdėjęs, kad būtų atvejų, kad kažkas negalėtų balsuoti. Tie žmonės, kurie per pirmąjį turą buvo įtraukti į sąrašus balsuoti namuose, jiems antrą kartą registruotis nereikėjo. O naujai į saviizoliaciją įtraukti rinkėjai dar šiandien galėjo balsuoti mobiliąjame punkte“, – kalbėjo V.Vobolevičius.

Portalas kauno.diena.lt pasidomėjo, kaip VRK vertina kauniečių aktyvumą. Pasak pašnekovo, aktyvumas mažesnis, nei buvo pirmąjame ture, tačiau išlieka vienas aukščiausių šalyje. Jis nurodė, kad kai kurios Kauno apygardos balsuoja aktyviai, kaip ir rinkėjai Vilniuje.

„Kauno aktyvumas yra vienas didesnių Lietuvoje. Didžiausias aktyvumas fiksuojamas Vilniuje. Tačiau kai kurios Kauno apygardos, tokios kaip Kalniečių, Centro-Žaliakalnio viršija praėjusių rinkimų aktyvumą. Kitos apygardos, kaip Panemunė, Petrašiūnų-Gričiupio, Savanorių, Aleksoto-Vilijampolės yra mažiau aktyvios ir čia rinkėjai prie balsadėžių ateina rečiau, nei prieš keturis metus“, – rinkėjų aktyvumą Kaune apžvelgė V.Vobolevičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Rinkėjai balsuoti gali iki 20 val.

Šiandien 18.28 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas apie tai, kad Tauragės rajone, Skaudvilės seniūnijoje, Zakarkiškės kaime atvira liepsna dega medinis ūkinis pastatas.

Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Tauragės ir Šilalės rajonų priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (informacija apie įvykį perduota Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai).

Įvykių liudininkai agentūrai „Interfax“ pranešė, jog kelių garsinių granatų susprogdinimų Minsko Orlovsko rajone pasigirdo šūviai. Keletas protestuotojų iškart kreipėsi pagalbos į medikus, tarp jų – į koją sužeista mergina ir taip pat sužalotas vyras, taip pat į pilvą sužalotas vyras.

Protestuotojų tvirtinimu, OMONas prieš protestuotojus panaudojo gumines kulkas.

Opoziciniai „Telegram“ kanalai praneša, kad saugumo pajėgos į protestuotojus paleido kelias serijas guminių kulkų, yra nukentėjusiųjų.

Baltarusijos vidaus reikalų ministerija agentūrai „Interfax“ patvirtino, kad saugumo pajėgos panaudojo specialiąsias priemones, nenurodydama, kokias konkrečiai.

„Pirminiais duomenimis, izoliavosi 10 asmenų, jiems buvo nurodyta izoliuotis“, – BNS  sekmadienį informavo centro atstovė Austina Vžesniauskaitė.

Kiek anksčiau portalas 15min.lt. pranešė, kad dėl turėto artimo kontakto su kolega izoliavosi Seimo narys Robertas Šarknickas ir keturios Seimo žmogaus teisių komiteto biuro darbuotojos. Parlamentaras R. Šarknickas sėdi greta V. Simuliko Seimo salėje.

„Posėdyje neišvengiamai tenka bendrauti, sėdime per pusmetrį vienas nuo kito (...). Vakar naktį sužinojau, kad jo testas teigiamas, tai jau niekur nebeišeinu“, – sakė R. Šarknickas.

Robertas Šarknickas (I. Gelūno/Fotobanko nuotr.)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atlieka tyrimą dėl V. Simuliko kontaktų ir ragina visus su juo artimai bendravusius žmones izoliuotis savarankiškai.

„Visiems, kurie turėjo artimą kontaktą, rekomenduojame šiandien neiti į jokius pasibuvimus. Daugiau detalių žinosime šiandien vakare arba rytoj. Bet kadangi yra politinio sezono karščiausias taškas, visi žmonės turėtų suvokti – jei jie žino, kad tikrai kontaktavo, jie turėtų nesirodyti ir neiti į viešumą“, – anksčiau BNS steigė A. Vžesniauskaitė.

Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau vėliau prie balsadėžių neskubėjo rinktis. Tuomet iki 18 val. savo valią pareiškė 28,61 proc. rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos (proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (proc.) rinkėjai.

Rinkimų apylinkės atsidarė 7 valandą, balsavimas baigsis 20 valandą.  Saugantis koronaviruso, visi rinkėjai turi dėvėti kaukes, laikytis atstumų, o rinkimų komisijos reguliariai dezinfekuoja patalpas.

Saviizoliacijoje esantys žmonės kai kuriuose miestuose galėjo balsuoti iš anksto specialiai įrengtuose mobiliuosiuose punktuose. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė spaudos konferencijoje sekmadienį sakė, kad šia galimybe pasinaudojo per 1300 rinkėjų. Balsavimui namuose registravosi 871 asmuo.

Nuo šeštadienio iki rinkimų pabaigos šalyje draudžiama agitacija. L. Matjošaitytė sakė, kad VRK per kelias dienas gavo porą dešimčių pranešimų apie galimus pažeidimus, daugiausia tai susiję su agitacija socialiniame tinkle „Facebook“. Pranešimų apie draudžiamą išorinę politinę reklamą nebuvo gauta.

Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.

ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.

Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.

„Esame informuoti ir reaguojame į vykstantį incidentą laive, esančiame į pietus nuo Vaito salos“, – agentūra AFP sakė Hempšyro grafystės policijos atstovas.

Vietinė radijo stotis „Isle of Wight Radio“ pranešė, kad incidentas užfiksuotas Liberijoje registruotame naftos tanklaivyje „Nave Andromeda“. Laivas praėjusią savaitę išplaukė iš Nigerijos ir ankstų sekmadienio rytą turėjo prisišvartuoti Sautamptone

Britų žiniasklaida, įskaitant „Sky News“, skelbia, kad esą laive buvę neregistruoti asmenys mėgino perimti laivo valdymą.

„COVID-19 pristatoma kaip Dievo rykštė ar prakeiksmas, tačiau mano atveju pats žiauriausias jo simptomas buvo priverstinė saviizoliacija, kuri gali ir ligą įvaryti.

Ne, tikrai nebandau pasakyti, kad šios ligos nereikia saugotis. Būtinai reikia, būtina saviizoliuotis, nes daugybei žmonių ši liga gali sukelti labai rimtų komplikacijų, tačiau mano ir kelių mano pažįstamų atveju, gripas ar net stiprus peršalimas yra sukėlęs žymiai daugiau nemalonių potyrių nei COVID-19.

Mano atvejis nebuvo besimptomis – išgyvenau beveik visus simptomus, tačiau jie buvo tokie švelnūs, kad kitu atveju būčiau drožęs į darbą ir nesukęs sau galvos.

Viskas prasidėjo nuo keistoko akių skausmo, kuris persekiojo pora dienų iki viruso nustatymo. Nelabai kreipiau į tai dėmesį, nes daug dirbu kompiuteriu. Tačiau po poros dienų pajaučiau nugaros skausmu, „kaulų laužymą“ ties mentimis. Grįžus namo savijauta paprašė dar ir termometro, kuris parodė 37,4 laipsnio. Per porą valandų ji nukrito, bet savijauta buvo keistoka, ne visai gripo. Nutariau išsitiri. Ryte, važiuodamas tirtis, dar jaučiausi keistai, tačiau save jau bariau, kad dėl porą valandų pasisvečiavusios temperatūros išskydau ir neinu į darbą. Tačiau tyrimas buvo teigiamas. Saviizoliavausi.

Jei ne tas teigiamas testas, su tokiais pojūčiai eičiau ir į darbą, ir į barą, dar ir draugų į svečius pasikviesčiau.

Per pirmąją savaitę patyriau beveik visus COVID-19 atributus: pirmąsias kelias dienas maudė nugarą, beveik visą savaitę skaudeno galvą, beveik po savaitės porai dienų praradau skonio receptorius, viską vainikavo vieną dieną trukęs skaudus kosulys. Viskas. Per visą tą laiką dėl galvos skausmo išgėriau tris tabletes, visi kiti simptomai vargino labai menkai, jei ne tas teigiamas testas, su tokiais pojūčiai eičiau ir į darbą, ir į barą, dar ir draugų į svečius pasikviesčiau.

Savijauta netrukdė užsiimti kita veikla: nuo pat antros saviizoliacijos dienos plušėjau kieme, skyniau obuolius, susitvarkiau rakandus sandėliukuose, įsirengiau skersinį prisitraukimams, pradėjau daryti atsispaudimus, pritūpimus, ko namuose jau seniai nesu daręs. Kai buvo liūdna, užsikurdavau pirtį, kone kasdien kieme viriau troškinius kazane arba kepiau šašlykus, beveik kasdien gėriau alų arba vyną. Žodžiu, nerimas persekiojo vos keletą pirmųjų dienų, kol paaiškėjo, kad nieko neužkrėčiau (nei bendradarbių, nei artimųjų), o vėliau – pats geriausias namų areštas, jei toks gali būti. Visiems skambinusiems ir smalsavusiems atsakydavau, kad nežinau, ar sergu, ar atostogauju. O ir skambinusiųjų tonas ėmė greitai keistis – pirmąją savaitę visų balsuose jautėsi užuojauta, o antrąją – pavydas, kad jau tai būsiu perėjęs ir, galbūt, turėsiu imunitetą.

Pasikartosiu – šio viruso nelaikau nepavojingu, tačiau jis tikrai nėra visas savo aukas guldantis virusas. Per tą laiką kalbėjau su keletu pažįstamų, kurie tuo metu jau sirgo arba buvo persirgę. Visi jie pasakojo, kad nemalonūs potyriai tęsėsi keletą dienų ir nebuvo labai žiaurūs, vienintelis, kuris užsitęsė – kvapo ir skonio receptorių praradimas. Man jie dingo porai dienų. Tik po to prisiminiau, kad turiu butelį ne paties skaniausio alkoholinio gėrimo – galėjau išnaudoti progą suvartoti jį be kančių. Na, gal kitą kartą.“

Keis iš esmės

Šiomis dienomis Lietuvos valdžios institucijose pradėti svarstyti Baltijos jūros valstybinio talasologinio draustinio nuostatai. Šis per 14 tūkst. ha draustinis išsidėstęs Baltijos jūros priekrantėje tarp Girulių ir Manciškių.

Draustinis ypatingas tuo, kad jame yra 1 170 povandeninių rifų. Čia taip pat yra rudakaklių narų, sibirinių gagų, klykuolių, didžiųjų dančiasnapių, mažųjų kirų žiemojimo ir migracijos sankaupų vietos.

Baltijos jūros valstybinio talasologinio draustinio nuostatų redakciją rengiamasi keisti iš esmės.

Iš Baltijos valstybių didžiausią dėmesį Baltijos jūros teritorijos apsaugai skiria Vokietija, Danija ir Švedija.

Nuostatos keičiamos dėl nuo šių metų sausio įsigaliojusio Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo.

Jis patikslino talasologinių draustinių specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

Tyrimai ir veikla

Iki šiol 2005 m. patvirtintose nuostatose buvo numatyti šeši punktai, dėl ko steigiamas draustinis.

Dabar punktai išdėstyti konkrečiau, atsirado naujas, kad draustinyje turi būti sudarytos sąlygos pažintiniam turizmui.

Nuostatų dalyje dėl draustinio apsaugos, tvarkymo ir valdymo ypatumų atsirado ir kitos naujos nuostatos. Viena jų dėl ūkinės ir kitos veiklos.

Nurodyta, kad ji galima, bet negali bloginti natūralios buveinės ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės.

Taip pat numatyta, kad draustinyje gali būti vykdomi povandeninio kultūros paveldo tyrimo ir tvarkymo darbai, nepabloginant natūralios buveinės ir saugomų rūšių palankios apsaugos būklės.

Ankstesnėse nuostatose nebuvo tokių konkrečių punktų, susijusių su ūkine veikla ir povandeninio kultūros paveldo tyrimu.

Dėmesys Baltijos jūrai

Be Baltijos jūros, valstybinio talasologinio draustinio Lietuvoje dar yra beveik 32 tūkst. ha 2013 m. įsteigtas Baltijos jūros biosferos poligonas jūroje priešais Kuršių neriją nuo sienos su Rusija maždaug iki Juodkrantės.

Su jūrinės aplinkos apsauga susijęs ir Kuršių marių biosferos poligonas, Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniai parkai.

Ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos jūros šalys saugo Baltijos jūrą. Išskirtinių ekonominių zonų saugomos teritorijos užima apie 4,6 proc., o bendras saugomas Baltijos jūros plotas siekia net 11 proc.

Iš Baltijos valstybių didžiausią dėmesį Baltijos jūros teritorijos apsaugai skiria Vokietija, Danija ir Švedija.

Keistas sutapimas

Lietuviai Braziliją „atrado“ daug vėliau. „Visuotinė lietuvių enciklopedija“ skelbia, kad pirmieji emigrantai iš Lietuvos joje ėmė kurtis tik 19 a. pabaigoje. Keistas sutapimas, bet emigrantų laivai juos atplukdė beveik į tą pačią vietą, kur prieš kelis šimtmečius į krantą išlipo Brazilijos atradėjais laikomi portugalų jūrininkai.

Šiandien Brazilijos lietuvių bendruomenė laikoma didžiausia Lotynų Amerikoje. 2000 m. Brazilijoje gyveno apie 150 tūkst. lietuvių kilmės žmonių. Kiek jiems svarbus Cabralis, lieka tik spėlioti. Taip jau atsitiko, kad Brazilijos atradimo diena, kuri būdavo kasmet švenčiama balandžio 22-ąją, dingo iš nacionalinių švenčių sąrašo. Ją prieš daugelį metų išbraukė buvęs šalies prezidentas Getulio Vargas. Tai, matyt, pritemdė Brazilijos atradėjo žinomumą, bet istorikas Jamesas McClymontas teigia, kad P.A.Cabralis vis tiek istorijoje bus prisimenamas kaip pagrindinis Brazilijos atradėjas.

Pasiruošimas kelionei

1500 m. vasario 15 d. Portugalijos karalius Emanuelis I paskyrė Kristaus ordino riterį P.A.Cabralį armados, plaukiančios į Indiją, vyriausiuoju vadu. Tai buvo jau antrasis portugalų laivynas, kurį karalius pasiuntė į šį tolimą kraštą. Jį sudarė 13 gerai ginkluotų laivų ir daugiau nei tūkstantis vyrų. Armados dydis turėjo pademonstruoti portugalų pranašumą ir padėti išvengti nesėkmių, su kuriomis susidūrė jūrų kelio į Indiją atradėjas Vasco da Gama, vadovavęs pirmajai ekspedicijai.

Atradimas: atvykusius P.A.Cabralio laivus sutiko vietiniai gyventojai. / Redakcijos archyvo nuotr.

Išliko nedaug informacijos, kodėl karalius pasirinko P.A.Cabralį antros ekspedicijos į Indiją vadovu. Žinoma, kad jis buvo kilęs iš kilmingos didikų šeimos, nuo 12 metų tarnavo karaliaus dvare. Ten įgijo gerą išsilavinimą, išmoko naudotis ginklais ir kautis. Kaip ir jo protėviai, P.A.Cabralis buvo dalyvavęs karinėse operacijose Šiaurės Afrikoje ir kitur. Karaliaus dekrete, kuriuo jis buvo paskirtas „capitão-mor“ (kapitonu generolu), nurodytos tik tokios jo kandidatūros pasirinkimo priežastys – „nuopelnai ir paslaugos“ Portugalijos karūnai. Apie jo kvalifikaciją nėra nė žodžio.

Tada buvo įprasta, kad Portugalijos karaliaus dvaro taryba paskirdavo didikus jūrinių laivų kapitonais nepaisydama jų profesinės kompetencijos. Taip ir P.A.Cabralis, neturėdamas tokios patirties, tapo svarbios jūrinės ekspedicijos viršininku. Jam į pagalbą buvo paskirti labiau patyrę navigatoriai.

Laivynas, kuriam vadovavo 32 metų P.A.Cabralis, išvyko iš Lisabonos 1500 m.  kovo 9-osios vidurdienį. Palydos prasidėjo mišiomis, jose dalyvavo karalius Emanuelis I, visas jo dvaras ir minia miestelėnų.

Brazilijos atradimas

Už vadovavimą laivynui, P.A.Cabraliui priklausė 10 tūkst. kruzadų (tuometinė Portugalijos valiuta) atlygis ir buvo suteikta teisė savo lėšomis įsigyti 30 tonų pipirų, o vėliau juos parduoti Portugalijos karūnai be mokesčių. Jam taip pat buvo leista be muito mokesčio importuoti 10 dėžių bet kokių rūšių prieskonių. Nors kelionė buvo itin pavojinga, P.A.Cabralis, grįžęs į Portugaliją, turėjo galimybę tapti labai turtingu vyru. Prieskoniai Europoje tada  buvo reta ir labai brangi prekė.

Portugalų kelionė iki pirmojo sustojimo truko 44 dienas. Visą tą laiką jūreiviai gyveno nepavydėtinomis sąlygomis, kaip ir buvo įprasta to meto buriniuose laivuose. Tyčia ar netyčia, bet portugalai nukrypo nuo V. da Gamos atrasto jūros kelio toli į vakarus ir balandžio 22 d. pasiekė nežinomą krantą.

Krante portugalus pasitiko draugiškai nusiteikę vietiniai gyventojai. Kelias dienas patyrinėję pakrantę, keliautojai suprato, kad jie pateko ne į salą, o galbūt į žemyną. P.A.Cabralis nusprendė išsiųsti šią naujieną karaliui Emanueliui I. Laivyno raštininkas Pero Vazas de Caminha 1500 m. gegužės 1 d. rašė septynių lapų laišką karaliui. Jame buvo aprašytos atradimo detalės ir įspūdžiai iš naujai atrastų žemių.

Kitą dieną vienas P.A.Cabralio laivyno laivas, vadovaujamas Gasparo de Lemoso, išvežė laišką į Portugaliją. Jo originalas dabar saugomas Torre de Tombo nacionaliniame archyve.

P.A.Cabralis, įsitikino, kad jo atrasta žemė yra į rytus nuo Tordesillos sutartyje nurodytos demarkacijos linijos tarp Portugalijos ir Ispanijos. Vadinasi, ji priklauso Portugalijai. Norėdamas tai įteisinti, P.A.Cabralis įsakė savo vyrams pastatyti pakrantėje didelį medinį kryžių ir altorių, kur pirmą kartą toje vietoje, kuri vėliau taps Brazilija, buvo laikomos krikščioniškos mišios.

Ilgą laiką Pietų Amerikos šiaurės rytų pakrantėje P.A.Cabralio atrasta žemė vadinosi Terra de Santa Cruz (Šventojo Kryžiaus žemė). Vėliau pradėta ją vadinti Brazilija dėl iš čia gausiai išvežamų raudonmedžių (port. pau-brazil).

Karjeros pabaiga

Istorikai iki šiol diskutuoja, ar P.A.Cabralis iš tiesų norėjo atrasti Braziliją, ar tai įvyko per klaidą, tačiau nė vienai hipotezei patvirtinti nėra pakankamai įrodymų. Tęsdamas kelionę sumažėjęs P.A.Cabralio laivynas rugsėjo 13 d. atvyko į Kalkutą Pietų Indijoje.

Prisimenamas: paminklas P.Á.Cabraliui jo gimtinėje Belmonte kaime Portugalijoje. / Redakcijos archyvo nuotr.

Portugalams čia teko patirti daug nuotykių. Juos buvo užpuolę musulmonai, kurie nužudė 50 ekspedicijos dalyvių, tarp jų ir raštininką P.V. de Caminhą. Tada P.A.Cabralio komanda padegė 10 arabų laivų, stovėjusių uoste. Kitą dieną jie patrankomis apšaudė miestą, o tada išplaukė į kitą uostą. Ten portugalai buvo sutikti maloniau ir P.A.Cabralis su vietinio radžos pagalba įsteigė kelias kompanijas prekybai tarp Portugalijos ir Indijos.

1501 m. sausio 16 d. P.A.Cabralis sugrįžo į Europą su gausiu prieskonių ir kitokių indiškų prekių kroviniu. Nepaisant to, jis kažkodėl neteko Emanuelio I palankumo ir turėjo apleisti karaliaus dvarą. Likusį gyvenimą praleido Santareno mieste Vakarų Portugalijoje. Mirė maždaug 1520 m.

„1994 metais karo mes nepralaimėjome – pralaimėjome mūšį. Tai lėmė objektyvios priežastys. Visų pirma, nestabilumas Azerbaidžano viduje, kuriuo pasinaudojo Armėnija. Antra, tai lėmė atvira užsienio parama, kuri buvo teikiama Armėnijai“, – pažymėjo jis.

Paklaustas apie 2020 metų rudens įvykius, Azerbaidžano valstybės vadovas pabrėžė, jog Baku neįžiebė naujo karo.

„Azerbaidžanas nepradėjo karo, o tik reagavo ir tai daro pagal Jungtinių Tautų chartiją. JT chartija užtikrina kiekvienos šalies teisę į savigyną. Mes giname save ir išlaisviname šalies teritoriją nuo armėnų okupacijos, laikydamiesi tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų. Daugiau mes nieko nedarome“, – pareiškė I. Aliyevas.

„Kalbant apie armėnų tautą, ne kartą sakiau, jog Kalnų Karabache gyvenantys armėnai yra mūsų piliečiai ir mes jais pasirūpinsime. Kartu su azerbaidžaniečiais, kurie ten sugrįš, jie gyvens tinkamai ir taikiai“, – pažymėjo jis.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Rugsėjo 27-ąją regione atsinaujinus kovos veiksmams žuvo šimtai žmonių – civilių ir kovų dalyvių. Abi pusės kaltina viena kitą pradėjus karinius veiksmus ir atakomis prieš civilių objektus.

Nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Tačiau ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol nerasta.

I. Aliyevas per interviu pareiškė, jog pasisako už derybas dėl Kalnų Karabacho, tačiau konflikto sprendimas, anot jo, turi būti pagrįstas Azerbaidžano teritorinio vientisumo principu.

Jis taip pat apkaltino Armėniją „imituojant dalyvavimą“ derybose dėl konflikto sprendimo.