Maudynės žiemą – mada ar įrodymais grįsta sveikata? Pereiti į pagrindinį turinį

Maudynės žiemą – mada ar įrodymais grįsta sveikata?

2025-12-14 12:00
Parengta pagal pranešimą spaudai

Žiemos maudynės tapo madingos – vis daugiau žmonių ryžtasi nerti į ledinį vandenį siekdami sustiprinti imunitetą, pagerinti savijautą ar tiesiog patirti naujų pojūčių. Socialiniuose tinkluose šis ritualas neretai vaizduojamas kaip universalus sveikatinimo būdas, tačiau medikai primena: ekstremalus šalčio poveikis tinka ne visiems.

Nevienareikšmiška: pasak medikų, maudynės lediniame vandenyje gali turėti teigiamą poveikį imuninei sistemai ir bendrai savijautai, o dalis naudos, dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, yra labiau mitai nei faktai. Justė Zeidotaitė-Marmokienė

Šalčio šokas

Pirmosiomis sekundėmis panirus į labai šaltą vandenį organizme – ypač širdyje ir kraujagyslėse – įvyksta staigus fiziologinis atsakas, vadinamas šalčio šoku. Ledinis vanduo akimirksniu suaktyvina organizmą: pagreitėja kvėpavimas, pakyla pulsas ir kraujospūdis, susiaurėja kraujagyslės.

„Tai natūrali apsauginė reakcija, kuri daugeliui suteikia energijos pliūpsnį. Vis dėlto žmonėms, sergantiems širdies ar kraujagyslių ligomis, staigi apkrova gali būti pernelyg didelė, todėl jiems svarbu iš anksto pasitarti su gydytoju“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė-Marmokienė.

Justė Zeidotaitė-Marmokienė

Tinka ne visiems

Saikingas ir nuoseklus šalčio poveikis gali būti naudingas, nes padeda didinti atsparumą stresui, skatina kraujotakos adaptaciją, gerina nuotaiką ir gali sumažinti uždegimą po fizinio krūvio.

Tačiau šalčio terapija gali būti rizikinga tiems, kurių kūnas jautriai reaguoja į staigius temperatūros pokyčius.

„Griežtomis kontraindikacijomis žiemos maudynėms laikomos širdies ligos, nekontroliuojama hipertenzija, Reino sindromas, sunkios kraujagyslių ar plaučių ligos – tokiu atveju šalto vandens poveikis gali sukelti pavojingą fiziologinę reakciją, todėl būtina vengti tokių maudynių arba bent pasitarti su gydytoju“, – perspėja gydytoja.

Anot jos, maudynės lediniame vandenyje iš tiesų gali turėti teigiamą poveikį imuninei sistemai ir bendrai savijautai, tačiau dalis naudos, dažnai eskaluojamos socialiniuose tinkluose, yra labiau mitai nei faktai.

„Šalčio poveikis gali paskatinti tam tikrą imuninės sistemos aktyvumą, padėti sumažinti streso simptomus ir pagerinti nuotaiką. Tai gali būti naudinga kaip sveiko gyvenimo būdo dalis, tačiau nepakeičia esminių sveikatos pamatų – kokybiško miego, subalansuotos mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo. Socialiniuose tinkluose kartais žadama daugiau, nei mokslas pagrindžia, todėl svarbu išlikti kritiškiems ir vadovautis sveiku protu“, – pastebi „Antėja“ medikė.

Žmonėms, turintiems širdies ar kraujagyslių ligų, staigi apkrova gali būti pernelyg didelė, todėl jiems svarbu iš anksto pasitarti su gydytoju.

Pradėti palaipsniui

Ledinio vandens terapiją pradėti praktikuoti saugiai galima tik palaipsniui, todėl pradedantiesiems, siekiantiems išbandyti ledinio vandens procedūras, svarbu laikytis nuoseklumo.

„Pirmiausia tinka kontrastiniai dušai ar trumpos šaltesnio vandens atkarpos, o tik vėliau – trumpi panirimai į natūralius vandens telkinius. Maudytis rekomenduojama ne vienam, o su kompanija, po procedūros būtina greitai sušilti ir turėti sausų drabužių. Reikėtų vengti šalto vandens pavartojus alkoholio, esant nuovargiui ir visada klausytis kūno signalų – tai pagrindinės saugumo priemonės, kurių negalima ignoruoti“, – pataria J. Zeidotaitė-Marmokienė.

Žiemos maudynių populiarumas, jos manymu, nevienareikšmis reiškinys. Nors iš dalies tai mados banga, yra ir moksliškai pagrįstos naudos, o daugelis žmonių po tokių maudynių jaučiasi žvalesni ir geriau prisitaikę prie streso.

„Rizika atsiranda tuomet, kai maudynės pradedamos spontaniškai, nepasitarus su sveikatos specialistais ir neįsivertinus savo būklės. Atsakingai pasiruošus žiemos maudynės gali tapti saugia ir prasminga sveikatinimo veikla“, – priduria gydytoja.