Medikams žada europines algas

Medikams žada europines algas

2004-04-22 09:00

Interviu

Medikams žada europines algas

Ministras sieks, kad per keletą metų medikų atlyginimai priartėtų prie europinių. Nerijaus jankausko nuotrauka

Nuo gegužės 1 dienos Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Lietuvos sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko teiraujamės, kas pasikeis sveikatos apsaugos sistemoje?

- Pirmiausiai - atsivers didesnės galimybės bendraujant su kolegomis kitose Europos sąjungos (ES) valstybėse. Mūsų šalies piliečiai, keliaudami į ES šalis, taip pat į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną bei Šveicariją, gaus būtinąją medicinos pagalbą papildomai nesidrausdami. Už ją bus mokama iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.

Tikiuosi, kad kitų šalių piliečiai, vertindami Lietuvos sveikatos apsaugą, atvyks čia gydytis. Sveikatos priežiūros įstaigos gaus papildomas pajamas už užsieniečių gydymą.

Mus pasieks kokybiškesnė medicinos technika, medikamentai. ES dalis vaistų bus registruojama centralizuotai. Tai garantuos dar aukštesnę jų kokybę. Visa mūsų sveikatos apsaugos sistema pasitemps.

Galėsime pasinaudoti ES fondų pinigai. Jų dėka nemažai šalies gydymo įstaigų iš esmės pasikeis. Jose susidarys geros darbo ir gydymo sąlygos, įstaigos galės pakelti medikams darbo užmokestį.

- Viešai skelbiama, kad atlyginimai medikams turėtų būti padidinti jau nuo gegužės 1 dienos. Ar tapus ES nare medikų alga bus tokia pat, kaip kitose ES šalyse?

- Manau, kad per keletą metų pasieksime bent dalies senųjų ES narių atlyginimų vidurkius arba jiems artimus atlyginimus.

Šiemet startuojame su inovacijų projektais, padidintais įkainiais. Žinau, kad kai kurių Klaipėdos gydymo įstaigų vadovai atlyginimus atskiroms medikų grupėms padidino nelaukdami gegužės 1-osios. Norėčiau pasveikinti ir padėkoti Vaikų, Apskrities, Klaipėdos, Jūrininkų ligoninių vadovams, kurie ieško galimybių pakelti algas. Jūrininkų ligoninėje kardiochirurgų atlyginimai padidėjo 80 procentų. Manau, tai graži pradžia.

Svarbu visiems eiti viena kryptimi, o ne kritikuoti ar verkti. Iš tiesų galime pasiekti rezultatų, kad atlyginimas nebebus esminis dalykas, dėl kurio medikui reikės ieškotis kitos darbo vietos.

- Koks medikų darbo užmokesčio vidurkis ES šalyse?

- Latvijoje jis šiek tiek mažesnis nei Lietuvoje. Bet yra valstybių, tokių kaip Danija, Vokietija, kur medikai per mėnesį uždirba nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų.

Tačiau jau dabar Lietuvoje matome pavyzdžių, kur gerai susitvarkiusioje pirminėje grandyje, tipinėje ambulatorijoje bendrosios praktikos gydytojų atlyginimas artėja prie tūkstančio eurų. Vadinasi, tai nėra tik fantazija. Taip pat žinome, kad kai kuriose Lietuvos apskričių ligoninėse specialistų atlyginimai siekia iki pusantro tūkstančio eurų.

- Tai išimtys. Koks yra mūsų šalies medikų darbo užmokesčio vidurkis?

- Gydytojo algos vidurkis siekia – 1300-1400 litų. Tai labai bendras vidurkis. Kaip minėjau, jų algos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.

- Nauja lietuviams nerimą kelianti sritis – vaistai. dar visai neseniai buvo sakoma, kad mūsų šalyje vaistai kainuoja gerokai brangiau nei ES šalyse. Šiandien teigiama atvirkščiai, kad įstojus į ES vaistų kainos pakils. Kaip bus iš tiesų?

- Bus įvairiai. Anksčiau situacija iš tiesų buvo tokia, kad kai kurių vaistų kainos ženkliai viršijo ES kainas. Metus intensyviai dirbame su kompanijomis, siekdami, kad vaistų kainos būtų sumažintos. Kai kuriais atvejais tai pavyko. Pavyzdžiui, insulino kainos nuo pernai rugpjūčio iki šių metų gegužės sumažėjo trečdaliu ir pacientams nereikia nieko primokėti.

Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Neramino, kaip perkopsime šią kartelę. Tačiau tvirtinant kompensuojamųjų vaistų kainyną susitarėme dėl dalies vaistų kainų sumažinimo. Todėl absoliuti dauguma kompensuojamųjų vaistų kainų nepakis net ir įvedus pridėtinės vertės mokestį.

Bus ir tokių vaistų, kurių kainos nuo gegužės šiek tiek padidės.

Nepaisant to, žinau, kad žmonėms atsivers naujos galimybės, kad kompensuojamųjų medikamentų sąraše atsiras tų vaistų, kurių dar nebuvo.

Nekompensuojamųjų vaistų kainas sumažins pati konkurencija tarp vaistinių.

Ateityje, manau, vaistų kainos vienodės visoje Europoje. Pakankamai dažnai susitinkame visų šalių sveikatos apsaugos ministrai ir aptariame šias problemas. Visos šalys susiduria su didelėmis medikamentų kainomis. Artėjam prie bendrų susitarimų, kad kainos būtų vienodesnės mažėjimo kryptimi. Galiu garantuoti, kad jokių vaistų kainų šuolių nebebus.

gąsdinimai, kurie pasigirsta, yra susiję su žmonių nežinojimu, nesupratimu arba savanaudiškumu. Gali būti, kad kažkurios farmacijos kompanijos norėtų išsiparduoti sandėliuose užsigulėjusius vaistus. Pastaruoju metu šios aistros po truputį rimsta.

- Apklausus medicinos studentus paaiškėjo, kad didžioji jų dalis baigę mokslus norėtų išvykti dirbti į užsienį. Ką ruošiatės daryti, kad taip nenutiktų?

- Manau, kad juos sulaikysime renovuodami ligonines, įsigydami naujos aparatūros, keldami algas. Iš kitos pusės – o kas čia blogo, jei dalis gydytojų išvažiuos. Žiūrėkit, kaip gražiai išvažiavo Š.Marčiulionis, A.Sabonis. Jie sugrįžo, pastatė sporto mokyklas, išlaiko komandas.

Jau yra atvejų, kai ir patyrę medikai, padirbę keletą metų užsienyje, grįžta į Lietuvą. Tikiuosi, kad ES atvers galimybę jau dabar užsienio šalyse dirbantiems medikams lengviau sugrįžti ir pradėti darbą čia, nebijant, kad sugrįžus į Lietuvą, jie negalės išvykti atgal.

Pasisemti patirties svetur visuomet naudinga. Kad būtų masinis važiavimas, tikrai netikiu. Jei krepšinio mokyklų auklėtinių paklaustumėte, ar jie nenorėtų žaisti NBA, visi šimtu procentų atsakytų, kad tai jų svajonė. Dirbti į užsienį norėtų išvykti apie 60 procentų studentų medikų, tačiau realiame gyvenime išvažiuoja tik vienas kitas. Telieka džiaugtis, kad Vašingtone, Osle ar Upsaloje gali sutikti profesorių, skyriaus vedėją lietuvį. Lietuvos žmonės galės įsitikinti, kad mūsų medikų kvalifikacija yra labai aukšta. Visur mūsų kolegos - gydytojai ar slaugytojos - yra labai vertinami. Tai mūsų pasididžiavimas. Žinoma, tai mums šiek tiek kainuoja. Bet šie žmonės garsina Lietuvą.

Daugelis prieškarinės Lietuvos profesorių buvo dirbę, studijavę įvairiose pasaulio valstybėse ir sugrįždavo. Tikiu, kad sugrįš ir jaunoji karta.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų