Gydytojas su šypsena sako nepritariantis populiariam posakiui, kad alkanas žmogus – piktas žmogus.

„Netgi atvirkščiai. Žmonės, kurie atvyksta į badavimo stovyklas, pažiūri, pabadauja, sako, kad galvojo, jog čia visi bus pikti, o iš tiesų pamatė daug džiugesio“, – teigia V. Giedrimas.

Jis pastebi, kad irzlumas pasireiškia nebent pirmomis badavimo dienomis, kai žmogus tai daro pirmą kartą. Tačiau jei badauti – sąmoningas žmogaus pasirinkimas, jei žmogus turi konkretų tikslą, kurio siekia badaudamas, irzlumo nebūna.

V. Giedrimas pasakoja, kad eksperimento metu atliko ne tik kraujo tyrimus, bet ir pagal specialius klausimynus stebėjo, kaip badaujant keičiasi žmonių psichologinė būsena, neurotiškumas, pasitenkinimo gyvenimu jausmas, šis klausimynas padėjo įvertinti ir emocinį intelektą.

„Pamatėm labai įdomų dalyką: maždaug trečią ar ketvirtą dieną žmogus pajunta energijos antplūdį, sumažėja įtampa, žmogus tampa ramesnis“, – sako gydytojas.

Maždaug trečią ar ketvirtą dieną žmogus pajunta energijos antplūdį, sumažėja įtampa, žmogus tampa ramesnis.

Pasak jo, tai galima paaiškinti keliais faktoriais. Pirmiausia, badaujant organizmas gamina ketonus, o šie veikia mūsų neuromediatorius, kurie susiję su nerimu – slopina juos. Tuomet gerėja nuotaika, žmonės tampa ramesni, aiškiau mąsto. Be to, badaujant padidėja dopamino jautrumas ir serotonino balansas. Dopaminas vadinamas atpildo hormonu, jis išsiskiria, kai darome mėgstamą veiklą, o serotoninas yra nuotaikos hormonas.

„Kai badaujame, smegenys ima gaminti smegenų neurotrofinį faktorių, šis baltymas atstato smegenų ląsteles, tuomet žmogus jaučia, kad mintys tapo skaidresnės. Daugelis badavimo stovyklos dalyvių nurodo, kad smegenys po badavimo yra švarios lyg baltas lapas“, – priduria V. Giedrimas.

Visgi specialistas atkreipia dėmesį, kad jei žmogus turi psichologinių problemų, tokių kaip stiprūs nerimo priepuoliai, prieš badaudamas turėtų pasitarti su psichologu, nesiimti badavimo savarankiškai. Jis priduria, kad prieš badaujant būtina pasidaryti kraujo tyrimus ir pasitarti su gydytoju specialistu.

V. Giedrimas atkreipia dėmesį, kad pirmomis badavimo dienomis žmogus gali miegoti prasčiau, bet vėliau, kai organizmas pripranta, žmogus miega žymiai geriau ir ilgiau.

Smegenys po badavimo yra švarios lyg baltas lapas.

Be to, badaudami žmonės geriau susikoncentruoja į sprendimų priėmimus. Specialistas netgi rekomenduoja prieš priimant atsakingą sprendimą pabadauti.

Pastaruoju metu populiarėja sausas badavimas, tačiau V. Giedrimas jo nerekomenduoja.

„Su vandeniu žmogus gauna mineralinių medžiagų, per vandenį pasišalina daug toksinų, per vandenį vyksta medžiagų apykaita. Ląstelės turi turėti pakankamai vandens, jei jo trūksta, gali kilti pavojus sveikatai ir net gyvybei“, – teigia gydytojas. 

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: