Kauno klinikų sporto medicinos gydytojas, 18 metų trenerio stažą turintis pasaulio kiokušin karatė vicečempionas mokslų daktaras Gediminas Tankevičius atkreipia dėmesį į vieną skaudžiausių nūdienos problemų – fiziškai neaktyvius vaikus ir jaunimą.

Nauda – trimis lygmenimis

Gydytojas G.Tankevičius įsitikinęs: tėvai turi susirūpinti ir padėti vaikams rasti tokią terpę, kur jie galėtų ugdyti save, saugiau jaustųsi ir tobulėtų.

"Kai formuojasi vaiko skeleto ir raumenų sistema, charakteris, įgūdžiai bei kasdienio gyvenimo įpročiai, fizinis aktyvumas yra labai svarbu. Įrodyta, kad jis veikia keliais lygmenimis, – pasakojo sporto medicinos gydytojas. – Biologinis lygmuo – tai stiprėja vaikų kaulai ir raumenys, lankstesni tampa sąnariai, greitėja medžiagų apykaita, mažėja antsvorio rizika, stiprėja širdies ir kraujagyslių sistema, didėja plaučių tūris."

Kitas lygmuo, pasak G.Tankevičiaus, – psichologinis. Sportuojantys vaikai labiau pasitiki savimi, fizinis aktyvumas gerina protinę veiklą ir miegą. Trečiasis lygmuo – socialinis. Sportuojantis vaikas treniruotėse mokosi užmegzti socialinius ryšius, atrasti save, formuojasi sveikos gyvensenos įgūdžiai. Sportuojant atsiranda daugiau aktyvumo, užklasinės veiklos, formuojasi gera terpė bendrauti, nes vaiką supa bendraamžiai, skatinantys aktyvią gyvenseną be žalingų įpročių.

Net septynios valandos

Fizinis aktyvumas itin svarbus šiuo laikmečiu. Įrodyta, kad kas antras vaikas prie televizoriaus, telefono ar kompiuterio praleidžia daugiau nei septynias valandas per parą – beveik visą darbo dieną.

Gydytojas G.Tankevičius prisimena, kad prieš 18 metų, kai jis pradėjo trenerio karjerą, kompiuteris buvo prabanga, o telefonas – ne vaikams. Tuomet buvo vertinama taip: jei vaikas, atėjęs sportuoti, nepadaro prisitraukimo, jei padaro nedaug atsispaudimų – jis jau yra fiziškai silpnas.

"Tie, kuriuos aš tuomet vertinau kaip fiziškai silpnus, dabar – labai stiprūs, nes šiandien vaikai jau ir pritūpimų nebepadaro taisyklingai – griūva pritūpdami. O apie atsispaudimus nėra net kalbos. Prisitraukimai – tolima perspektyva", – pastebi treneris.

Tačiau jis džiaugiasi, kad atsirado aikštelių su treniruokliais – taip populiarėja gatvės sporto kultūra. Vaikai, jaunimas renkasi skersinius, todėl padėtis lyg ir gerėja. Deja, dar daug vaikų vengia viešai sportuoti, nes bijo pasirodyti nerangūs, neturi įgūdžių.

Kūnui ir sielai

2001 m. pasaulio kiokušin karatė vicečempionas, dabar karatė treneris prisiminė ir tai, kad iš pradžių ši sporto šaka buvo tapatinama su kikboksu, koviniais sporto menais.

"Laukinio kapitalizmo laikais vyravo samprata: kas stipresnis, tas – gudresnis. Tai ir dominavo", – priminė G.Tankevičius.

Jo kultivuojamas kiokušin karatė stilius nutolęs nuo nusikalstamo pasaulio, nėra nuskambėjęs kriminalinėse suvestinėse. Dabar daug kas karatė vertina kaip tobulėjimo kelią, kuris asocijuojasi su drausme, disciplina, valia, o to šiuolaikiniam jaunimui labai trūksta.

Vaikų sportavimo terpė atitinka tėvų lūkesčius: saugumas, moksliškai pagrįsta ir veiksminga metodika siekiant, kad formuotųsi ne tik fizinis kūnas, bet ir dvasinės bei dorovinės vertybės.

Gana virtualių judesių

Karatė yra individuali sporto šaka, bet daug pratimų atliekama poromis.

Karatė treniruotė yra mažasis gyvenimo modelis: čia mokomasi pagarbos, nes egzistuoja diržų sistema ir hierarchija, mokomasi kovoti dėl savęs. Tai, ką pasieki savo darbu ir treniruodamasis, tokius rezultatus ir gauni egzaminų metu ar per varžybas – niekas kitas už tave nieko nepadarys.

"Tai klasikinės vertybės, kurios išgrynina, grąžina į laikus, kai nebuvo kompiuterių ir buvo vertinamas tikras judesys, o ne virtualus, – pabrėžė sporto medicinos gydytojas G.Tankevičius. – Dabar vaikai taip pasinėrę į virtualų pasaulį, kad susitapatina su kompiuterinių žaidimų herojais. Aš jiems primenu, kad savo gyvenimą teks nugyventi savo kūne ir pačiam su savimi, todėl herojų reikia kurti savyje."

Būti stipriam, atspariam, turėti savo nuomonę, siekti norimo rezultato, mokėti atsirinkti tai, kas svarbu gyvenime – tokius siekius įdiegti savo vaikams. Kiekvienas jų turi suprasti, kad jis yra savo gyvenimo – savo kūno ir savo vertės – kalvis. Tuo įsitikinęs mokslų daktaras G.Tankevičius.