MEDIKĖ PERSPĖJA: NUOVARGIS GALI SLĖPTI SUNKIAS LIGAS

Vyraujant darganotiems ir vėsiems orams, žmonės dažnai skundžiasi mieguistumu, silpnumu, negalėjimu susikaupti. Neretai galvojama, kad dėl tokios savijautos kaltas niūrus oras, saulės trūkumas. Vis dėlto, dažnai už šių nusiskundimų slepiasi kita ir kur kas rimtesnė problema – nuovargis. Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pabrėžia, kad nuovargis ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir kelia grėsmę susirgti rimtomis ligomis.

Kas išduoda nuovargį?

Nuovargis – viena opiausių problemų, apsunkinančių kasdienybę daugybei žmonių. Greitas gyvenimo tempas, organizmo stiprinimui neskiriamas pakankamas dėmesys ir nuolatinis stresas gali tapti pačių įvairiausių sveikatos sutrikimų priežastimi. Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja K. Lebedevaitė pasakoja, kad dažniausiai pavargstama nuo įtempto protinio arba fizinio darbo, darbo naktimis, emocinės įtampos, per didelio informacijos srauto.

„Nuovargis kiekvienam gali pasireikšti skirtingai, tačiau tai yra ženklas, kad metas imtis rimtų priemonių, norint apsaugoti savo organizmą nuo pervargimo arba net išsekimo. Šią būseną rodo bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos stoka, nenoras dirbti arba net keltis iš lovos, padidėjęs irzlumas, užmaršumas, neaktyvumas, miego problemos, galvos ar raumenų skausmai, raumenų jėgos sumažėjimas. Šie požymiai ilgainiui gali pasireikšti širdies ir kraujagyslių ligų simptomais, medžiagų apykaitos sutrikimais, odos problemomis“, – vardija medikė.

Ji pastebi, kad nors nuovargio sindromo požymių yra daug, žmonės dažnai juos ignoruoja. Visgi, jei didžioji dalis minėtų simptomų yra jaučiami, bet neturi aiškios priežasties, o tęsiasi ilgiau nei šešis mėnesius, galima įtarti lėtinį nuovargį.

Būtina išsiaiškinti, kas už to slypi

„Endemik“ šeimos gydytoja K. Lebedevaitė atkreipia dėmesį, kad į nuovargį nurodančius ženklus negalima numoti ranka, mat jie gali būti rimtesnių ligų požymis. Pasak jos, jei nuovargis jaučiamas vėlai vakare ar po intensyvios veiklos, tai yra normalu, tačiau jeigu silpnumas ir kiti negalavimo požymiai neišnyksta ir gerai išsimiegojus ar po kelių poilsio dienų, reikėtų susirūpinti.

Nuovargis kiekvienam gali pasireikšti skirtingai, tačiau tai yra ženklas, kad metas imtis rimtų priemonių, norint apsaugoti savo organizmą nuo pervargimo arba net išsekimo.

„Nuovargis gali nurodyti onkologines, hematologines, lėtines plaučių ligas, širdies ir kraujagyslių sutrikimus, endokrininius metabolinius sutrikimus, virškinimo sistemos ligas, psichikos ir kitas problemas“, – aiškina šeimos gydytoja.

Jeigu jaučiamas intensyvus nuovargis net ir tada, kai atrodo, kad randama pakankamai laiko pailsėti, jei per gana trumpą laiką pasikeičia kūno svoris, tuštinimosi įpročiai, nuolat norisi miego, skauda galvą ar atsiranda kiti neįprasti simptomai, K. Lebedevaitė rekomenduoja nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis atliktų būtinus tyrimus ir nustatytų, kodėl sveikatos būklė prastėja. Medikė sako, kad pacientai dažnai šiuos simptomus sieja su padidėjusia įtampa darbe, įvairiomis gyvenimo situacijomis, todėl nelaiko to rimta problema, o dėl intensyvaus gyvenimo tempo neretai neranda laiko kreiptis į medikus. Šeimos gydytoja pataria visada išsitirti dėl galimų organinių susirgimų, kad laiku būtų diagnozuota liga ir paskirtas atitinkamas gydymas.

Nuovargio prevencija

Norint atsikratyti nuovargio, visų pirma būtina išsiaiškinti, kas jį sukelia. Medikė pamini, kad medicinos klinikoje „Endemik“ atliekama speciali nuovargio tyrimų programa, padedanti žmonėms išsiaiškinti, kas slypi už varginančių simptomų.

„Į klinikos siūlomą programą įeina feritino, geležies, kortizolio, vitamino D, vitamino B12, laisvo tiroksino, tireotropinio hormono, gliukozės, C reaktyvaus baltymo tyrimai bei bendras kraujo tyrimas. Tyrimai padeda išsiaiškinti, kokių medžiagų organizmui trūksta, kad gydytojas galėtų pateikti rekomendacijas kaip jį stiprinti“, – pasakoja K. Lebedevaitė.

Jei nuovargis kyla dėl streso, įvairių dirgiklių, per didelio skubėjimo, įtampos, tuomet reikia pasistengti sulėtinti tempą, galbūt net pakeisti darbą ar stengtis išsiugdyti kitokį požiūrį, labiau atsipalaiduoti, sureguliuoti darbo-poilsio režimą. Tokiu atveju medikė K. Lebedevaitė pataria stebėti savo mitybos įpročius, bendrą organizmo būklę.

Sveikata rūpintis – būtina

Šeimos gydytoja sako, kad norint išvengti nuovargio labai svarbu sveikai maitintis, išsimiegoti, pakankamai rūpintis savo fiziniu aktyvumu. Reikėtų nepamiršti ir pailsėti, mėgautis laisvalaikio veikla, asmeniniais santykiais. Ji taip pat rekomenduoja išmokti planuoti savo dienotvarkę taip, kad ši nebūtų perkrauta.

„Reikia rūpintis ne tik fizine, bet ir emocine sveikata, „neperdegti“. Gyvenime svarbu ieškoti džiugių akimirkų, mėgautis, neskubėti. Intensyviai dirbantiems žmonėms reikėtų nepamiršti atostogų, laisvadienių, nesinešti darbo į namus“, – patarimais dalijasi šeimos gydytoja. Jeigu sunku pradėti keisti savo gyvenimo būdo įpročius, visada rekomenduojama kreiptis į specialistą (šeimos gydytoją, psichologą ar gydytoją psichiatrą), kuris puikiai gali konsultuoti šiais klausimais.

Pasak jos, kai kurie žmonės mano, kad jeigu juos kankina nuovargis, nervingumas ir įtampa, į įprastą būsena jiems gali padėti grįžti sportas bei maisto papildai. Visgi dažniausiai tokia būklė, net ir išbandžius šias priemones, nepagerėja. Gydytoja pabrėžia, kad svarbu nepamiršti, jog bandydami susidoroti su psichologiniu nuovargiu neperlenktume lazdos didindami fizinį aktyvumą. Jis taip pat neturėtų kelti organizmui streso.

Daugiau informacijos rasite čia.