Ministrė pakomentavo Santaros klinikų situaciją: svarbiausia – pacientas ir paslaugų prieinamumas

Ministrė pakomentavo Santaros klinikų situaciją: svarbiausia – pacientas ir paslaugų prieinamumas

2025-11-12 14:45

Iš Seimo darbotvarkės vėl išbrauktas Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas projektas, kad Valstybinei ligonių kasai sudarant sutartis su gydymo įstaigomis, prioritetas būtų teikiamas valstybės ir savivaldybių įstaigoms.

Marija Jakubauskienė
Marija Jakubauskienė / D. Labučio/ELTOS nuotr. 

Kas kam netinka, aiškino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kodėl jis vėl išbrauktas iš Seimo darbotvarkės antrą kartą? Ar tai normali praktika?

– Iš tiesų klausimas yra aktualus ir daugiašalis. Tiek privataus medicinos sektoriaus atstovai, tiek viešojo sektoriaus atstovai turi savo nuomones. Mes bent jau Sveikatos apsaugos ministerijoje tęsiame diskusijas su partneriais, o Seimo sprendimu klausimo pateikimas buvo išimtas iš darbotvarkės. Tačiau į tai žiūrime palankiai ir normaliai, nes tai leidžia konstruktyviai tęsti diskusijas su suinteresuotomis pusėmis.

– Konkrečiai tai buvo „Nemuno aušros“ Remigijaus Žemaitaičio siūlymas – jis nori patobulinimų. Ar darysite kokius nors patobulinimus šiame projekte ir tik tada jis grįš atgal į Seimą?

– Kiek man žinoma, pačio įstatymo keitimo formuluotės yra priimtinos – jos patvirtintos Vyriausybėje ir suderintos. Todėl neturiu signalų, kad turėtume tobulinti ar keisti formuluotes. Gal daugiau kalbama apie tai, kad poįstatyminiais teisės aktais, kai sureguliuosime sutarčių sudarymo tvarkas, diskusija vyksta būtent apie šį etapą. Bent jau tai yra tie klausimai, kuriais šiuo metu diskutuojame darbo grupėse su privačių sveikatos įstaigų atstovais.

– Buvo atliktas net ir tyrimas, kalbėjo ir Medikų sąjūdis. Jie sako, kad jei bus priimti tokie pokyčiai, pacientams tai gali pabloginti situaciją. Mato rizikas, kad gali sugrįžti ir korupcija. Kokie būtų jūsų kontrargumentai?

– Norėčiau pasakyti, kad visuomenėje gajus mitas, esą valstybinė medicina nori „nužudyti“ privačią mediciną – tai visiškai netiesa. Privatus sveikatos sektorius puikiai laikosi, klesti ir dirba. Būtent valstybės dėka privatus sektorius sustiprėjo. Reikia pripažinti, kad maždaug vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų nuolat gauna paslaugas ir naudojasi privačios medicinos paslaugomis, o devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų gauna paslaugas viešajame sveikatos sektoriuje. Tačiau tais atvejais, kai susergame vėžiu, kai reikia organų transplantacijos ar naktį kviečiame greitąją medicinos pagalbą – paslaugų reikia dešimčiai iš dešimties Lietuvos gyventojų, ir jos teikiamos viešajame sektoriuje. Be abejonės, girdime komentarus, kad privačiame sektoriuje paslaugų kokybė geresnė, tačiau dažniausiai kalbama apie paslaugų greitį – kai už priemoką galima išvengti laukimo eilės ir greičiau gauti paslaugą. Su šiais įstatymų pakeitimais norime, kad ir tie devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų galėtų taip pat greitai ir kokybiškai gauti paslaugas, kaip ir tas vienas iš dešimties, besinaudojantis privačia medicina.

– Tai jau antrasis bandymas. Priminsiu – 2018 metais Seimas, tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva, buvo priėmęs pataisas, kurios taip pat būtų suteikusios savivaldybių ir valstybės sveikatos priežiūros įstaigoms prioritetą prieš privačias. Tačiau tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo. Ar nebijote, kad šis scenarijus gali pasikartoti?

– Scenarijaus pasikartojimo nebijome, tačiau norėčiau pabrėžti, kad kontekstas, kuris buvo tada ir yra dabar, skiriasi. Situacija ir įtampa dėl gydytojų pasidalijimo tarp sektorių dabar tikrai kitokia – viešajam sektoriui ji gerokai prastesnė.

– Santaros klinikos pranešė, kad iš darbo traukiasi dar trys neurochirurgai. Jūsų ministerija jau paskelbė, kad pradėjo tyrimą, kas ten vyksta. Gal jums žinoma daugiau – kas įvyko ir dėl ko atsirado trintis Santaros klinikose, kai išeina tokie patyrę specialistai kaip neurochirurgai?

– Palaikome labai konstruktyvų ir atvirą nuolatinį ryšį su Santaros klinikų administracija ir vadovu – kalbėjomės ir praėjusią savaitę. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija, reaguodama į situaciją universitetinėje ligoninėje, pradėjo psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimą ir tyrimą: kokios ten aplinkybės, darbo krūviai, socialinė ar psichologinė įtampa, bendravimas, galbūt patyčios ar kiti veiksniai galėjo būti priežastimi, galėję provokuoti svarbių gydytojų išėjimą. Taip pat noriu pabrėžti – mums svarbiausias pacientas ir paslaugų prieinamumas. Esame patikinti, kad paslaugos teikiamos, pacientai pagalbą gauna. Gydymo įstaiga imasi priemonių deeskaluoti profesinę įtampą gydymo įstaigoje. Imdamiesi papildomos iniciatyvos įvertinti ir išgirsti visas puses bei objektyviai įvertinti veiksnius, ėmėmės tyrimo ir aktyviai kalbamės tiek su medikų bendruomene, tiek su administracija.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra