Operavo mirusiuosius
Keturias dienas LSMU vykusiuose tarptautiniuose praktiniuose kursuose mokytasi endoskopinės ausies ir šoninio kaukolės pamato, endoskopinės sinusų ir priekinio kaukolės pamato chirurgijos. Kursai į Kauną subūrė ausų nosies ir gerklės chirurgijos, neurochirurgijos, anatomijos ir anesteziologijos, kitų specialybių specialistus.
Solidūs pranešėjai, aštuoni lietuviai iš LSMU ir Vilniaus universiteto (VU), keturi atvykę iš užsienio (JAV, Italijos, Šveicarijos) 79 kursų dalyvius mokė šiuolaikinio otorinolaringologinio chirurginio gydymo subtilybių. 40 šių Lietuvoje unikalių kursų dalyvių (iš jų trys – gydytojai rezidentai) įgytas teorines išbandė praktiškai – operavo. Tiesa, pradedantys ir jauni chirurgai neeksperimentavo su gyvais žmonėmis – jie operavo palaikus žmonių, savo kūnus po mirties dovanojusių medicinos mokslui.
Keturias dienas prozektoriume virė intensyvus darbas. Prie penkiolikos operacinių stalų, iš kurių trylika specialiai šiems kursams buvo atvežti iš užsienio, skirtingos specializacijos jauni gydytojai dažnai stojo kartu.
Mokomosios medžiagos – taip medikai dažnai vadina savo kūnus medicinai paaukojusių žmonių palaikus – šiems kursams atskraidinta iš JAV. Ta medžiaga – mirusių žmonių galvos. Skamba kaip iš siaubo filmo? Tačiau iš tiesų minėti palaikai išskirstomi dalimis praktiniais tikslais: tam, kad daugiau skirtingų specializacijų būsimųjų medikų galėtų tiesiogine prasme prie jų prisiliesti.
Puiki mokomoji medžiaga
Kursų organizatoriai užsimena: atvežti palaikus kainavo tūkstančius eurų. Tačiau tikslių sumų neatskleidžia – tylėti įpareigoja konfidencialumo sutartis.
„Šie palaikai mums yra puiki mokomoji medžiaga. Po mirties jie nemirkyti formaline – buvo greitai užšaldyti, todėl labiausiai primena gyvo žmogaus kūną“, – sakė šių kursų iniciatorius ir vienas pagrindinių organizatorių, Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas gydytojas otorinolaringologas, rinochirurgas prof. Saulius Vaitkus.
Esame dėkingi žmonėms, pasirašantiems sutikimus, kad jų kūnas po mirties būtų dovanojamas medicinos mokslui.
Jis kursuose skaitė pranešimus, konsultavo prozektoriume operuoti besimokiusius gydytojus ir rezidentus.
Ne kartą prie prozektoriumo operacinių stalų otorinolaringologas (LOR gydytojas) ir neurochirurgas stojo kartu – mokėsi per ausį, nosį pasiekti smegenis ir operuoti jų auglius.
„Neurochirurgai gal labiau mėgsta mikroskopą, bet mes naudojame abi technologijas. Tiek endoskopinė chirurgija turi savo pranašumų ir trūkumų, tiek mikrochirurginė. Šiandien išbandome viską“, – apžvelgdamas prozektoriumą su operuojančiais gydytojais sakė prof. S. Vaitkus.
Vyko endoskopinės ausies ir šoninio kaukolės pamato, sinusų ir priekinio kaukolės pamato operacijos.
„Ausis yra šoninis priėjimas, o nosis, sinusai – priekinis priėjimas prie kaukolės pamato ir smegenų. Kursų dalyviai mokėsi operuoti ir sinusitą. Tiesa, sinusitas šiuo atveju yra mažiausia problema – atlikdami šias operacijas, jauni gydytojai mokėsi per nosį prieiti prie smegenų, jų auglių ir juos pašalinti“, – pasakojo S. Vaitkus.
„Naudodami endoskopiją galime atlikti chirurginius veiksmus per ausies kanalą. Po tokių operacijų žmonėms praktiškai nelieka randų. Taip chirurginiu būdu išsprendžiame žmogui kilusią problemą, galima sakyti, nesukeldami jam jokios žalos. Tokios operacijos sukelia mažiau skausmo, užtrunka trumpiau, pacientai gali išvykti namo anksčiau, trumpesnis gijimo procesas“, – endoskopinių operacijų prioritetus vardijo LOR gydytojas chirurgas, Lozanos universiteto prof. Lukas Anschuetzas.
Jis pabrėžė, kad rezidentams, pradedantiems chirurgams labai svarbu yra pradėti mokytis operuojant mirusiuosius.
„Mūsų, LOR gydytojų, atliekamos operacijos reikalauja didelio tikslumo. Turime operuoti 0,2 mm tikslumu, kad atkurtume klausą. Norint tapti geru ausų chirurgu, reikia 10 tūkst. valandų praktikos. Reikia geros pradžios. Jauni chirurgai, prižiūrimi vyresniųjų kolegų, turi išmokti, nesukeldami žalos pacientui, pasiekti norimą rezultatą. Tai labai svarbu visų specializacijų chirurgams“, – sakė gydytojas iš Šveicarijos, visoje Europoje kviečiamas konsultuoti ir gydyti.
Dėkingi dovanojantiems
„Esame dėkingi žmonėms, pasirašantiems sutikimus, kad jų kūnas po mirties būtų dovanojamas medicinos mokslui. Džiaugiamės, kad ir Lietuvoje dalis žmonių tokius sutikimus, tokias sutartis pasirašo. Čia galioja tas pats požiūris, kaip ir dėl organų donorystės: suvokiama, kad žmogaus kūnas po mirties gali būti naudingas. Mums universitete jis tampa nepakeičiama mokomąja medžiaga. Kol kas Lietuvoje medicinos mokslui donuojamų palaikų neturime tiek daug, kad galėtume surengti tokius kursus kaip šie, naudodamiesi lietuviška medžiaga“, – sakė S. Vaitkus.
Jis pabrėžė, kad praėjusią savaitę vykę kursai buvo chirurgijos kursai.
„Chirurgija visų pirma turi remtis geru anatomijos išmanymu. Yra toks posakis: anatomija gali egzistuoti be medicinos, tačiau medicina be anatomijos – ne. Anatomijos neįmanoma išmokti vien iš vadovėlio ar tik virtualiai. Tiek smegenų, tiek LOR chirurgija yra vienos pavojingiausių. Vienas prancūzų chirurgas yra pasakęs: lengviausia sinusų chirurgija yra paprasčiausiai nužudyti žmogų. Taigi negalime pradėti mokytis operacinėje su gyvais žmonėmis“, – elementarią tiesą priminė profesorius.
Pasak jo, egzistuoja tam tikri būsimųjų chirurgų ruošimo etapai. Pirmas etapas – puikus anatomijos išmanymas.
„Mūsų tikslas čia ir yra pačias naujausias žinias perteikti jauniems gydytojams, rezidentams. Siekiame, kad jie pasiruoštų, susipažintų su pasaulyje egzistuojančiomis naujausiomis technologijomis, kad suvoktų tokių operacijų sudėtingumą ir pradėtų mokytis čia, prozektoriume, operuodami mirusiųjų palaikus, – taip jie netyčia, iš nežinojimo, dėl patirties stokos niekam nepakenks“, – S. Vaitkaus teigimu, įveikę šį etapą, medicinos studentai saugiau pereina prie gyvų žmonių operacijų.
Pasak profesoriaus, LSMU ir VU rezidentai turi galimybę prisiliesti prie žmonių palaikų ir tuomet, kai nerengiami tokie kursai kaip šie.
„Studijų metu rengiame anatomijos preparavimo kursus. Mokomės operuoti mirusiuosius. Rezidentai susipažįsta, išmoksta – jų pasiruošimas operuoti gyvus žmones tampa visai kitoks. Be to, naudojamės ir LSMU Veterinarijos akademijos baze. Ten yra laboratorija, kur būsimieji medikai lavina įgūdžius operuodami gyvūnus. Ten situacijos jau būna artimesnės toms, su kuriomis medikai susiduria gydydami žmones. Vėliau, ruošdami medikus, simuliuojame konkretaus žmogaus situacijas: rezidentai turi vertinti nuotraukas, tyrimus, planuoti operacijas. Toliau darbas vyksta operacinėse.
Operacinę turime vieną moderniausių trijose Baltijos šalyse – tai pirmoji integruota operacinė su navigacinėmis sistemomis, leidžiančiomis mums viską matyti ir kontroliuoti“, – profesoriaus žodžiais, visa tai daroma tam, kad būtų galima saugiai operuoti gyvuosius.
Palaikus saugo iki trejų metų
„Jei nusprendėte paaukoti savo palaikus LSMU Anatomijos institutui, Lietuvos medicinos darbuotojų bendruomenė yra labai dėkinga už tokį kilnų Jūsų apsisprendimą. Šis Jūsų sprendimas leis medicinos studentams ir gydytojams studijuoti žmogaus anatomiją“, – rašoma LSMU interneto svetainėje.
Pasiruošusių šiam kilniam tikslui paaukoti savo palaikus universitetas prašo užpildyti Paskutinės valios pareiškimo formą.
„Šis Jūsų paskutinės valios pareiškimas yra konfidencialus (neviešinamas), todėl prašome apie Jūsų sprendimą informuoti tik savo artimuosius ir / arba savo bendrosios praktikos gydytoją“, – skelbia universitetas.
LSMU, gavęs asmens užpildytą ir pasirašytą Paskutinės valios pareiškimo formą, išsiunčia specialią kortelę, kurią asmuo turi saugoti kartu su asmens dokumentais.
„Po mirties Jūsų artimieji mums apie tai praneš telefonu. [...] Palaikus į LSMU atveš Anatomijos institutas“, – rašoma interneto svetainėje.
Mokslui savo palaikus atidavusių palaikai LSMU Anatomijos institute saugomi iki trejų metų: „Tokį Jūsų palaikų saugojimo terminą lemia palaikų balzamavimo ypatybės ir žmogaus kūno anatomijos studijų trukmė. Pasibaigus Jūsų balzamuotų palaikų saugojimo laikotarpiui Anatomijos institute, Jūsų palaikai bus kremuojami. Urna su kremuotais Jūsų palaikais bus palaidota Kauno miesto kapinių kapavietėje, kurioje LSMU laidoja ir prižiūri žmonių palaikus, panaudotus moksliniams tyrimams ir studijoms. Jei pageidaujate, kad urna su Jūsų kremuotais palaikais būtų palaidota kitoje vietoje, tai Jūs turite pažymėti Jūsų Paskutinės valios pareiškime.“
Universitetas primena, kad pasirašytą sutikimą savo palaikus paaukoti LSMU Anatomijos institutui visada galima atšaukti: „Užtenka, kad apie tai Jūs asmeniškai informuotumėte Anatomijos institutą telefonu, paštu arba elektroniniu paštu. Jūsų Paskutinės valios pareiškimo sutartis su Anatomijos institutu bus negaliojanti, jei mirtis Jus ištiks už Lietuvos Respublikos ribų, jei Jūs mirsite nenatūralia (smurtine) mirtimi arba Jūsų mirties aplinkybės neaiškios ir reikalinga Teismo medicinos ekspertizė arba prieš mirtį sirgote pavojingomis užkrečiamomis ligomis.“
Daugiau informacijos apie palaikų paaukojimą medicinos mokslui – lsmu.lt/apie-lsmu/lsmu-struktura/medicinos-akademija/anatomijos-institutas/zmoniu-palaiku-aukojimo-medicinos-mokslui-programa.
Naujausi komentarai