MOKESTIS UŽ GREITOSIOS PAGALBĄ: KADA REIKTŲ MOKĖTI IR KIEK

Nuo vasaros pagal naują, centralizuotą tvarką dirbantys greitosios pagalbos medikai sako, kad sistema gerai neveiks, kol nebus įvestas neskubių iškvietimų apmokestinimas.

Dabar medikai vienodai skuba ir iš mirties gniaužtų žmogų gelbėti, ir pas kraujo spaudimą pamatuoti prašantį pilietį. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai skubant pas vieną pacientą, nukenčia kitas, sunkesnis, ligonis.

Greitosios medikai teigia, kad reikalingas iškvietimų rūšiavimas ir neskubios pagalbos apmokestinimas. Latvijoje tokios neskubios greitosios paslaugos kainuoja 70 eurų. Ar ir Lietuvoje bus toks mokestis?

Tai plačiau LNK pakomentavo Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė.

– Jeigu reikėtų įvertinti, kokia būtų finansinė išraiška vieno greitosios pagalbos iškvietimo?

– Ko gero, iškvietimas iškvietimui nelygus. Todėl, kad yra kilometražas, kur vykstama, kokiu atstumu, kiek laiko sugaištama, kiek medikamentų sunaudojama, kokių medikamentų. Būtų sunkoka įvertinti vieną, greičiausiai, reikėtų visos paros kilometrus, išlaidas vaistams, atlyginimams skaičiuoti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 10 eurų? 100 eurų?

– Žinoma, daugiau, nes vienos brigados, sakykime, budėjimo valanda yra įvertinama maždaug 100 eurų.

– Ar kada nors paskaičiavote arba bent pagalvojote, kiek iš dešimties iškvietimų yra pagrįstų?

– Para parai nelygu. Kartais gali būt ir visi dešimt pagrįstų, bet dažniausiai kokie trys keturi.

– O visi kiti? Kokių būna atvejų?

– Būna pačių absurdiškiausių. Klausia, galbūt galime pakūrenti krosnį, nes tai kaip dovana prieš Kalėdas artimajam, kažkur toliau gyvenančiam. Jeigu pats žmogus tingi važiuoti, iškviečia greitąją, kad padarytų kardiogramą, pamatuotų kraujospūdį. Nuvykus – prasideda, artimasis skambina savo giminaičiui, kuriam kvietė greitąją, prašo pasikalbėti su greitosios medikais ir pasipila, jūs padarykite tą, tą ir tą. Žodžiu, visus tyrimus, kaip privačioje klinikoje. Yra tokių, ir tikrai nemažai.

– Kodėl, jūsų manymu, reikėtų apmokestinti greitosios pagalbos paslaugą?

– Visų pirma, turbūt reikėtų susitarti su visuomene. Būtų geriausia. Lėšų ir pajėgų yra tiek, kiek yra. Turime pagalvoti, ar tikrai čia būtina ir kitaip negaliu, ar mano bėdai, ligai, būklei, reikalinga greitoji.

– Jeigu tai būtų mokama paslauga, kiek ji turėtų kainuoti? Kaip manote, kada žmogus prieš kviesdamas greitąją pagalvotų?

– Manyčiau, tai ne atsiperkanti priemonė, daugiau pagalvojimui, drausminimui. Galbūt ir minimalus mokestis – 10, 20 eurų – paskatintų mintis, ar tikrai reikia. Manau, po nelaimingai pasibaigusio filmo finalo nekviestų greitosios.

– O jeigu kaip Latvijoje – 70 eurų?

– Kiek teko bendrauti, kalbėti, latviai nepastebėjo, kad būtų baiminamasi kviesti tiems, kam reikia. Vis tik kviečia. Būna ir bereikalingų, bet tikrai mažiau, ir gyventojų skaičiui tenka daugiau greitosios postų negu Lietuvoje. Jie turi mažesnį krūvį ir turi šią paslaugą.

Manau, po nelaimingai pasibaigusio filmo finalo nekviestų greitosios.

– Kalbant apie paslaugų apmokestinimą, ar nereikėtų mokėti už visas paslaugas? Tik už pačias nereikalingiausias arba nesudėtingus atvejai, ar ne?

– Čia reikėtų kalbėti ir išdiskutuoti patį geriausią variantą. Iš kitų šalių patirčių, kiek teiravomės, kiek esame susipažinę, vienas variantas yra visuotins nedidelis iškvietimų apmokestinamas. Kitas variantas – netikslingi iškvietimai, kaip kaimyninėje Latvijoje, ir būtent tik tie, kurie ne greitosios kompetencija.

– Darbuotojai linkę pritarti, kad būtų apmokestintos greitosios pagalbos paslaugos. O politikų arba žmonių, kurių sprendimai ir lems, kainuos greitoji pagalba ar ne, kokios nuotaikos? Ar vyksta kas nors ministerijoje, Seimo salėje?

– Ministerija kaip ir pritaria, bet oficialaus pritarimo mes taip ir nesulaukiame. Susikūrus tarnybai galbūt bus paprasčiau kalbėtis. Tikimės, kad ir politikai supras, išgirstame, kad kalbėti apie tai turime. Mes drąsiai, garsiai kalbame. Suprantame, kad galime kitą kartą nukentėjusiųjų vietoje būti ir patys.