Manoma, kad vien Anglijoje apie 1,9 mln. gyventojų gyvena su ilguoju COVID-19 – terminu, apimančiu visą eilę užsitęsusių simptomų, tokių kaip nuovargis, dusulys ir sąnarių skausmas.

Tačiau viena iš labiausiai sekinančių problemų yra „smegenų rūkas“ – kognityviniai sutrikimai, įskaitant prastą atmintį, lėtesnį mąstymą ir sunkumą susikaupti, kurie paveikia daugiau nei 80 proc. sergančiųjų.

Iki šiol mokslininkai įtarė, kad COVID-19 gali sukelti struktūrinius pokyčius smegenyse, bet negalėjo tiksliai nustatyti molekulinės priežasties.

Dabar, Japonijos mokslininkai sukūrė būdą tiesiogiai vizualizuoti pagrindinius receptorius smegenyse, susijusius su atmintimi ir mokymusi, atskleisdami galimą problemos esmę. „Brain Communications“ paskelbtame tyrime mokslininkai ištyrė AMPA receptorius (AMPAR) – baltymus, esančius smegenų ląstelių paviršiuje, kurie padeda perduoti signalus, susijusius su mokymusi ir atmintimi. Anksčiau nenormalus AMPAR aktyvumas buvo susietas su tokiomis ligomis kaip depresija, bipolinis sutrikimas ir demencija.

Naudodami pažangius smegenų tyrimus, mokslininkai palygino 30 ilguoju COVID-19 sergančių pacientų su 80 sveikų savanorių ir nustatė žymiai padidėjusį AMPAR aktyvumą tarp tų, kurie turėjo kognityvinių simptomų. Svarbiausia, kad kuo stipresnis buvo „smegenų rūkas“, tuo didesnis buvo receptorių aktyvumas – tai rodo aiškų biologinį ryšį su ilguoju COVID-19 ir potencialų taikinį būsimam gydymui.

Profesorius Takuya Takahashi, molekulinių mechanizmų ekspertas ir vienas iš tyrimo autorių, teigė: „Mūsų išvados aiškiai rodo, kad ilgojo COVID-19 „smegenų rūkas“ turėtų būti pripažintas teisėta klinikine būkle. Tai gali paskatinti sveikatos priežiūros pramonę paspartinti šio sutrikimo diagnostikos ir terapinių metodų kūrimą.“

Komanda, naudodama naują smegenų vizualizavimo techniką, galėjo atskirti kiekvieną ilguoju COVID-19 sergantį pacientą nuo sveikų kontrolinių asmenų – tai potencialus proveržis diagnozėje.