Bandys suvienodinti sąlygas

„Žinių radijo“ eteryje premjero patarėjas sveikatos apsaugai Evaldas Navickas aiškino, kad reformos tikslas – padaryti medicinos paslaugas labiau prieinamas ir užtikrinti, kad jų prieinamumas nepriklausytų nuo socialinės padėties. Pasak jo, dabar labiau pasiturintys žmonės, galintys sau leisti primokėti už sveikatos priežiūrą, turi didesnes galimybes greičiau gauti norimas paslaugas. Be to, reforma siekiama suvienodinti konkurencines sąlygas tarp viešojo ir privataus medicinos paslaugų sektorių.

Ar reforma neprieštarauja konstitucinei teisei rinktis, kur nori gauti paslaugą, ar valstybinėse įstaigose dirbantys specialistai, norintys oraus atlyginimo, nebus priversti emigruoti? Tokius klausimus kėlė laidos klausytojai.

Pasak E. Navicko, klaidinga teigti, kad viešojo sektoriaus darbuotojai uždirba žymiai mažiau nei privataus, negana to, sakė jis, medicinos srities darbuotojų atlyginimo vidurkis sparčiai vejasi Europos vidurkį, tad reforma netaptų priežastimi emigruoti. Taip pat jis tikino, kad priėmus reformą žmonės ir toliau galėtų rinktis, kur nori gauti paslaugą – privačioje ar viešojoje medicinos įstaigoje, tačiau po reformos valstybės sveikatai skiriamos lėšos būtų naudojamos pagrįsčiau.

Evaldas Navickas. R. Riabovo / BNS nuotr.

Balsuos „prieš“

Teisės departamentas įžvelgė galimą reformos prieštaravimą Konstitucijos nuostatoms, nurodančioms, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmenų ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, valstybė saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, rūpinasi asmens sveikata ir užtikrina medicinos paslaugas ir pagalbą žmogui susirgus.

Savaitės pradžioje Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas po svarstymų nusprendė, kad reformos Konstitucijai neprieštarauja. Komitetui priklausantis Seimo narys Raimondas Šukys nurodė, kad priėmus šį sprendimą projektai bus teikiami Seimui ir tik tada bus diskutuojama dėl reformos tikslingumo ir naudos. Jis pats sakė balsuosiantis prieš reformą.

Man, kaip medikui, liūdna, nes matau, kad dar ketverius metus nebus pokyčių.

„Šiandien sveikatos sistemoje akivaizdžiai nepakankamas lėšų užtikrinimas. Privačios įstaigos priverstos imti priemoką, nes jų paslaugų savikaina kur kas didesnė nei valstybinių įstaigų. O Sveikatos apsaugos ministerija nori, kad paslaugos visur būtų teikiamos už tą patį įkainį įstaigoms neimant priemokos. Kodėl lėšų trūksta? Esminė priežastis – valstybė už draudžiamą asmenį į Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) moka tris kartus mažesnę įmoką nei į PSDF susimoka dirbantieji. Jei valstybė rastų lėšų padidinti įmokas bent iki 75 proc., tuomet įkainiai už paslaugas taptų adekvatūs ir privačioms įstaigoms būtų priimtina teikti paslaugas už tą įkainį“, – sakė R. Šukys.

Pritardamas kolegai Seimo narys Vitalijus Gailius sakė, kad reforma dabartinę situaciją pablogintų, nes vienuolikto straipsnio pirmos dalies penktas punktas atvertų kelią korupcijai.

J. Kalinsko / BNS nuotr.

Prieštarauja ir gydytojai

„Ar viešasis sektorius patiria problemų? Taip. Ar dėl to kaltas privatus sektorius? Ne“, – teigė gydytojas Martynas Gedminas, kuriam planuojama reforma kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Jo teigimu, ne tik pacientai, bet ir medikai nesupranta reformos prasmės.

„Teigiama, kad medicina patiria resursų nutekėjimo problemą, viešojo sektoriaus darbuotojų trūkumą. Man, kaip gydytojui, kaip buvusiam ligoninės vadovui, tai nesuprantama. Valstybė kontroliuoja stacionarinių paslaugų monopolį, ji gali pasididinti įkainius, jeigu trūksta konkurencinio pranašumo. Dabar tiesiog yra bandymas traukuline būkle gelbėti situaciją“, – kritikuoja medikas.

Jis akcentuoja, kad dėl reformos gali nukentėti privati medicina – sektorius, kuris sulaiko į kitas šalis migruojančius medikus.

„Prieš dvidešimt metų, kai pradėjau studijuoti mediciną, gydytojai mums sakė: jums pasisekė, kai baigsit studijas, sistema bus sutvarkyta. Tačiau nematau, kad dabar kam nors būtų geriau. Man, kaip medikui, liūdna, nes matau, kad dar ketverius metus nebus pokyčių. Nei medikams, nei pacientams, nei visam sveikatos apsaugos sektoriui“, – nusivylimo planuojama reforma neslėpė gydytojas M. Gedminas.