Iškart po Kachovkos užtvankos Ukrainoje susprogdinimo buvo kalbama tik apie visą griaunančią potvynių žalą. Vėliau buvo perspėjama ir dėl išplautų rusų minų, kurios pradėjo sproginėti bet kur. Dabar kalba apie dar didesnį ir nematomą pavojų – ne tik mikroorganizmais užterštą geriamąjį vandenį, bet ir mirtiną juodligės pavojų. Apie tai LNK žiniose pakomentavo virusologas prof. Saulius Čaplinskas.

„Iš vienos pusės, tas pavojus slypi, jei nėra švaraus geriamojo vandens. Žmonės rizikuoja susirgti įvairiomis infekcijomis. Tai gali būti infekcijos, kurios sukelia įvairius viduriavimus, gastroenteritus. Tai ypač pavojinga mažiems vaikams. Gali slypėti ir tokios infekcijos, kurios priskiriamos prie plačiai paplitusių kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, hepatitas A, patogeninė ešerichija koli, šigeliozė, galima būtų vardyti ir vardyti. Na, ir, deja, gali būti ir tos pavojingos sveikatai, kaip dizenterija, cholera ar netgi ypač pavojingas maras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vien Lietuvoje yra žinoma apie 100 vietų, kur buvo laidojami nuo juodligės kritę gyvuliai. Juodligė dabar ypač gali kelti susirūpinimą. Prisiminkime, kad 2020 ar 2021 m. ir Amerikoje buvo įtariamas bioterorizmo pavojus, kai buvo bandoma paskleisti galbūt juodligės sukėlėjus – juodligės sporas. Taip pat puikiai žinome, kad pavieniai atvejai Europoje vis pasitaiko. Nauja buvo tai, kad Europoje juodlige buvo susirgę narkotikus vartoję asmenys, tik klausimas, ar per injekcijas, ar per žaizdas.

Taigi, viena netikėta, bet didelė problema gali iššaukti kitą problemą. Dėl potvynio ir bombardavimų gali būti taip, kad juodligės sukėlėjai iškils į aplinką. Nors ir šiaip jie egzistuoja gamtoje. Mūsų teritorijoje nėra jie taip plačiai paplitę, bet Azijos, Afrikos šalyse, kur daugiau žemdirbystės ir mažiau galbūt veterinarinės ir sanitarinės priežiūros, tas pavojus yra didelis. Dabar Lietuvoje mes net užmiršome apie šitą ligą, pas mus yra labai gera veterinarijos priežiūra, labai gerai yra kontroliuojama maisto kokybė, o čia bus galima užsikrėsti, jeigu užteršta aplinka išliks, jeigu užsikrės gyvuliai, žolėdžiai gyvuliai, nuo jų gali užsikrėsti ir žmonės“, – pasakojo virusologas.

Juodligės sporos po žeme gali išgyventi tris keturi ir daugiau dešimtmečių.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad rusams susprogdinus užtvanką, vanduo užliejo kuro, cheminių medžiagų, trąšų sandėlius ir būtent juodligės kapinynus. Šiuo metu dėl vykstančių intensyvių karo veiksmų tos informacijos patvirtinti neįmanoma. Dar didesnė bėda – kad juodligės sporos yra itin gyvybingos ir gali išgyventi ištisus dešimtmečius.

„Juodligės sporos po žeme gali išgyventi tris keturi ir daugiau dešimtmečių. Po vandeniu lygiai taip pat, tik ten dar gali būti ir kita priežastis – jei tinkamos sąlygos, tai juodligės sporos gali pereiti į vegetacinę formą, tada jos gali daugintis, dar plačiau išplisti ir vėl virsti sporomis. Ypač tokiose teritorijose, kur karo zona, kur nėra vandens, elektros ir t. t. Sporos žūsta virimo temperatūroje, virinant 15–20 min. Jei trumpiau – jos gali išgyventi. Tokios jos yra gyvybingos“, – teigė prof. Saulius Čaplinskas