Didelis pramonės kompleksas tapo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu. Apie 600 karių, įsitvirtinusių požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, tebesikauna, neleisdami Rusijos pajėgoms paskelbti visiškos pergalės strategiškai svarbiame uostamiestyje.

Pirmadienį daugiau kaip 260 karių buvo evakuoti humanitariniais koridoriais į teritorijas, kontroliuojamas Rusijos ir promaskvietiškų separatistų pajėgų. Ukrainos gynybos ministerija nurodė, kad vėliau tikimasi surengti tolesnę „apsikeitimo procedūrą“.

„Kalbant apie gynėjus, tebesančius „Azovstal“ teritorijoje, valstybė imasi visos būtinų gelbėjimo priemonių“, – sakoma ministerijos pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“.

„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“

Ukrainos kariuomenė savo „Facebook“ pranešime pažymėjo, kad atkakli „Azovstal“ gynyba sutrukdė Rusijai perkelti apie 20 tūkst. karių į kitas kovos veiksmų zonas Ukrainoje ir neleido Maskvai greitai užimti svarbaus pietinio Zaporižios miesto.

Nors Maskva turėjo daug didesnius išteklius, Ukraina sugebėjo priešintis daug sėkmingiau negu daugelis prognozavo. Kyjivo pozicijas dar labiau sustiprino sąjungininkų Vakaruose siunčiama pagalba ginklais, kitokiomis priemonėmis ir lėšomis.

Pirmadienį Gynybos ministerija paskelbė, kad ukrainiečių kariai susigražino kontrolę teritorijoje prie sienos su Rusija netoli antro pagal dydį šalies miesto Charkivo.

Šios teritorijos buvo nuolat atakuojamos, ir Kyjivo laimėjimų kaina buvo didelė – gyvenvietės, nuniokotos arba visiškai sunaikintos bombardavimų.

„Nepaliaujami apšaudymai“

Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos pajėgos traukiasi iš Charkivo apylinkių ir yra perkeliamos į rytinį Donbaso regioną, tapusį naujausio Maskvos puolimo teatru.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos atremia nuolatines atakas teritorijose, kuriose Rusija tebesistengia pulti“, – sakoma praeitą naktį paskelbtame tradiciniame prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo pranešime.

„Sjeverodoneckas ir kiti Donbaso miestai išlieka pagrindiniai okupantų taikiniai“, – pridūrė jis.

Jeigu pavyktų užimti Sjeverodonecką, ryčiausią Ukrainos kontroliuojamą miestą, Kremlius faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su piečiau esančia Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos „nesiliaudamos“ atakuoja šį miestą. Anksti antradienį jis pranešė, kad naktį buvo smogta pagrindinės miesto ligoninės dviem pastatams.

„Srityje žuvo dešimt žmonių, trys sužeisti“, – sakoma S. Haidajaus „Telegram“ žinutėje.

Sjeverodonecko meras sakė, kad miestas jau yra beveik apsuptas Rusijos ir separatistų pajėgų.

Tačiau Rusijos mėginimas visiškai jį apsupti buvo atremtas, sunaikinus daug karinės technikos, be to, buvo susprogdinti rusų kontroliuojamoje teritorijoje buvę geležinkelio tiltai, sakė ukrainiečių pareigūnai.

Rusija naktį tęsė bombardavimus visoje Ukrainoje. Oro pavojaus sirenos gaudė ir antradienį paryčiais.

Vienas vietos karinės administracijos pareigūnas sakė, kad buvo smogta vienam karinės infrastruktūros objektui šalia vakarinio Lvivo miesto. „beveik prie sienos su Lenkija“.

Kariuomenės pietinės apygardos operacijų štabas savo ruožtu pranešė apie smūgius Odesos ir Mykolajivo miestams, taip pat pareikalavusius aukų.

Kariškiai kaltino Rusijos pajėgas beatodairiškai panaudojus kasetinius sprogmenis Mykolajivo centre.

Miško gėrybių supirkimu, perdirbimu, pardavimu ir eksportu užsiimančių bendrovės su didžiausiais tiekėjais Rusijoje ir Baltarusijoje santykius nutraukė nes dėl tarptautinių sankcijų neliko tarpusavio atsiskaitymo galimybių bei apsunkusių pervežimų.

„Jeigu niekas nepasikeis nei karo fronte, nei politinėje situacijoje tai neturime jokių galimybių dirbti nei su Baltarusijos, nei su Rusijos žaliava, nes pervežimai yra apsunkę ir pinigų judėjimas sustabdytas. Blokuojami bet kokie pervedimai ten“, – antradienį Lietuvos radijui sakė bendrovės „Adex LT“ vadovas Tomas Gulbinas.

Problema ne produkcijos pirkime, o atsiskaityme, pati prekė nėra sankcionuota, bet atsiskaitymas neįmanomas.

Su tokia problema Lietuvoje susidūrė visos įmonės, dirbančios šioje srityje, teigia Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Virginijus Varanavičius.

„Verslas specifinis, o pagrindiniai tiekėjai atkeliaudavo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, problema ne produkcijos pirkime, o atsiskaityme, pati prekė nėra sankcionuota, bet atsiskaitymas neįmanomas“, – sakė jis.

Anot jo, vidutiniškai apie 70–80 proc. perdirbamos produkcijos buvo atvežtinė ir keliaudavo iš šių šalių, daugiausiai iš Rusijos ir Baltarusijos.

„Tiksliai nepasakysiu, bet tai buvo tūkstančiai tonų“, – sakė V. Varanavičius.

„Deja, šiandien nepavyko susitarti“, – pirmadienį po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis.

Nepaisant to, Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock buvo nusiteikusi optimistiškai, kad ateinančiomis dienomis susitarimas bus pasiektas. Naujų numatomų priemonių pagrindas yra rusiškos naftos embargas.

Kai kurie diplomatai mano, kad sprendimas bus priimtas ES viršūnių susitikime gegužės pabaigoje. Iki tada ES ambasadoriai mėgins išsiderėti kompromisą. Jis reiškia, kad Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai būtų duotas ilgesnis pereinamasis laikotarpis visiškam sankcijų įgyvendinimui.

Vengrija reikalauja milijoninių sumų iš ES naftos embargo padariniams kompensuoti. Sankcijoms turi pritarti visos 27 ES šalys.

ES užsienio reikalų ministrai susitarė skirti Ukrainai dar 500 mln. eurų ginklams įsigyti, sakė J. Borrellis. ES lėšų ginklų pirkimui suma išaugo iki 2 mlrd. eurų.

„Taip, esama dvigubų standartų“, kalbant apie žmones, ieškančius apsaugos Europoje, per spaudos konferenciją Jungtinėse Tautose pareiškė IFRC prezidentas Francesco Rocca (Frančeskas Roka).

F. Rocca, dalyvavęs forume, skirtame įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant 2018 metais priimtą Pasaulinį susitarimą dėl migracijos, pabrėžė, kad nėra jokio skirtumo tarp „žmogaus, bėgančio iš [Rytų Ukrainos] Donbaso, ar žmogaus, bėgančio nuo radikalų grupuotės „Boko Haram“ smurto Nigerijoje“.

Daugiau kaip 190 atskirų draugijų vienijanti IFRC dalyvavo JT politinių lyderių, pilietinės visuomenės ir išeivių bendruomenių bei kitų grupių susitikime.

F. Rocca, nors ir gyrė Europos bendruomenes, per trumpą laiką priėmusias milijonus pabėgėlių, apgailestavo, kad iš Afrikos buvo priimti tik tūkstančiai migrantų, dažnai atvykstančių į žemyną per Viduržemio jūrą.

„Su asmenimis, bėgančiais nuo smurto, su asmenimis, ieškančiais apsaugos, turėtų būti elgiamasi vienodai“, – sakė IFRC vadovas, bet pridūrė, jog „etniškumas ir tautybė neturėtų būti lemiami veiksniai gelbstint gyvybes“.

2018 metais daugiau nei 150 valstybių pasirašė Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą dėl migracijos – teisiškai neįpareigojantį paktą, skirtą parengti sistemą pasauliniams migracijos iššūkiams spręsti.

Nepaisant žinomų pavojų – ir gausėjančių piktnaudžiavimo įrodymų – migrantai iš Afrikos vis dar bando pasiekti Europą.

Pavyzdžiui, dešimtys tūkstančių žmonių kasmet stengiasi įveikti mirtinai pavojingą maršrutą iš Libijos į Italiją. JT duomenimis, pernai tokios kelionės išvyko daugiau kaip 31 tūkst. migrantų.

Tuo metu iš Ukrainos, nuo vasario pabaigos kariaujančios su Rusija, į Europos šalis lig šiol pabėgo 6 mln. žmonių.

Anot jos, nepaisant to, Vengriją dar galima įtikinti padarant Budapeštui nuolaidų dėl laipsniško perėjimo prie sankcijų šioje nuo Rusijos energetinių resursų priklausomoje valstybėje.

„Vengrijos blokavimas nuviliantis yra. Pokalbiai toliau tęsiasi, kiek žinau, Europos Sąjungos institucijų vadovai įdėjo nemažai pastangų įtikinėdami Vengrijos vyriausybę sutikti su šiuo paketu, įskaitant naftą“, – Žinių radijui antradienį teigė A. Skaisgirytė.

Pasak prezidento patarėjos, Vengrijos Vyriausybei argumentuojant, kad persiorientavimas nuo rusiškos naftos jiems „labai brangiai kainuotų“ ir tam būtinos ilgos struktūrinės reformos, situacijoje „galimos kelios išeitys“.

Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai.

„Turbūt, blogiausia išeitis būtų, jei nafta būtų išimta iš šio sankcijų paketo, nes pakete yra ne tik nafta, yra ir kiti dalykai – bankai, asmenų užkardymas, tam tikro turto, operacijų stabdymas. Kitas variantas būtų suteikti Vengrijai pereinamąjį laikotarpį įgyvendinti šitą diversifikaciją ir leisti palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, taip, kaip panašiai galvojama daryti su kitomis šalimis, kurios yra itin priklausomos“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Anot jos, be naftos embargo sankcijos „bus daug silpnesnės, nei galėtų būti“, o ES ir toliau netiesiogiai finansuotų karą Ukrainoje, „kas mums visiškai nepriimtina“.

„Tad būtina padaryti viską, kas įmanoma, kad vengrai sutiktų su sankcijomis naftai“, – sakė ji.

Sankcijos Rusijos naftai patektų į šeštąjį ES sankcijų paketą Maskvai, vasario pabaigoje pradėjusiai invaziją į Ukrainą.

Nesureikšmina A. Paleckio bendraminčių vizitų į Baltarusiją

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė nesureikšmina, kad Lietuvos piliečių delegacija pasiskelbusi grupelė žmonių, esą siekiant atkurti Minsko ir Vilniaus  santykius, pastaruoju metu kelis kartus susitiko su Aliaksandro Lukašenkos režimo struktūromis. Patarėjos teigimu, tokiais vizitais iniciatoriai niekam neatstovauja.

Jos atstovauja tik sau. Negali uždrausti piliečiams važiuoti į užsienį, jie gali tą daryti.

„Mes girdėjome apie grupelę lietuvių, kurie važinėja į Baltarusiją, susitinka su Baltarusijos valdžios struktūromis, prisistato kaip kaimyninių santykių gerintojai. Tačiau tokios grupelės niekam neatstovauja. Jos atstovauja tik sau. Negali uždrausti piliečiams važiuoti į užsienį, jie gali tą daryti. Vėlgi reikia suprasti, kad poveikis tokių vizitų yra joks“, –  Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Kaip anksčiau yra akcentavęs Valstybės saugumo departamentas (VSD), Baltarusija tokius už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendraminčių vizitus į kaimyninę valstybę išnaudoja savai propagandai.

A. Skaisgirytė taip pat įvertino Baltarusijos sprendimą iki šių metų pabaigos pratęsti bevizį režimą Lietuvos piliečiams. Pasak jos, tokiu būdu nedemokratinis režimas nori į savo pusę patraukti Lietuvos gyventojus. Visgi, jos teigimu, tai jau pavėluotas žingsnis, nes Baltarusija aiškiai atsistojo Ukrainą užpuolusios Rusijos pusėje.  

„Yra noras kažkiek patraukti lietuvius ir latvius į savo pusę. Tačiau šis noras yra šiek tiek pavėluotas, nes Baltarusijos vaidmuo Rusijos kare prieš Ukrainą yra visiškai aiškus – tai (būti – ELTA) Rusijos pusėje, nors ir nėra duomenų, kad Baltarusijos armija tiesiogiai dalyvavo karo veiksmuose. Tačiau Rusija iš Baltarusijos teritorijos apšaudė Ukrainą, o savo teritorijos suteikimas karo veiksmams yra labai aiškus įsitraukimas į karą. Tai tas bevizio režimo suteikimas nieko neduoda ir nereiškia“, – teigė patarėja.

VSD taip pat yra įspėjusi, kad Baltarusijos režimas gali į šalį atvykstančius žmones  išnaudoti propagandiniams tikslams.

Pripažįsta, kad „Eurovizija“ – politizuotas konkursas

Prezidento vyriausioji patarėja A. Skaisgirytė pripažįsta, kad šį savaitgalį įvykusi „Eurovizija“, kurią laimėjo Ukraina, yra labai politizuotas konkursas. Tačiau, pasak jos, galima tik pasidžiaugti, kad didžiausią palaikymą konkurse gavo kariaujanti šalis.

„Tai yra labai politizuotas konkursas, ir tai parodė turbūt labai aiškiai tas faktas, kad būtent Ukrainai buvo atiduoti balsai. Meninis aspektas pasitraukė lyg ir į antrą planą“, – Žinių radijui teigė A. Skaisgirytė.

„Kad ir koks būtų požiūris, tai yra smagus, gražus reginys auditorijai, o tai, kad kariaujanti šalis gavo ir žiūrovų, ir žiuri palaikymą, galima tik pasidžiaugti“, – pridūrė ji.

66-ajame „Eurovizijos“ dainų konkurse Lietuvos atstovė Monika Liu su savo pačios sukurta daina „Sentimentai“ užėmė 14 vietą, konkursą laimėjo Ukraina.

„Eurovizija“ – vienas ilgiausiai transliuojamų televizijos projektų visame pasaulyje. Pirmąjį konkursą Europa išvydo dar 1956-ųjų gegužės 24-ąją, ir per daugiau nei šešiasdešimt metų dainų konkursas tapo visos Europos tradicija ir mėgstamiausiu europiečių televizijos šou.

Sutarimas tarp Turkijos ir Suomijos bei Švedijos turės būti surastas

A. Skaisgirytė tikina, kad narystės NATO siekiančios Suomija ir Švedija proceso startui reikalingus dokumentus gali pateikti dar iki birželio pabaigoje planuojamo NATO viršūnių susitikimo Madride. Tačiau narystės patvirtinimas, jos vertinimu, užtruks ilgiau.

„Ankstesnių naujų narių atveju tai trukdavo net iki metų. Tai tam tikras periodas, kol Švedija ir Suomija taptų visateisėmis NATO narėmis, praeitų“,– antradienį Žinių radijui sakė A. Skaisgirytė.

Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę.

Pasak Prezidentūros užsienio politikos grupės vadovės, pati dokumentų pateikimo data nėra itin svarbus klausimas.

„Kokiu momentu tai bus įforminta, turbūt tai nėra labai svarbu. Ar tai bus iki Madrido susitikimo ar Madrido susitikimo metu. Tikimės, kad tai bus galima padaryti. Nepaisant kai kurių šalių narių lyg ir išreikštų abejonių“,– sakė ji.

Tačiau prezidento patarėja įsitikinusi, kad su dvejones išsakiusia Turkija bus įmanoma susitarti. Ji akcentavo, kad vienintelė viešai įvardinta priežastis, kodėl Turkija išsakė abejones dėl šių Skandinavijos šalių prisijungimo prie Aljanso, yra šių šalių požiūris į kurdų pabėgėlius.

„Turkija mano, kad Suomija ir Švedija suteikia prieglobstį kurdų kovotojams. Reikia suprasti, kad Turkija dažnai į Sirijos kurdų kovotojus žiūri kaip į teroristus. O Švedija ir Suomija į tuos žmones žiūri per žmogaus teisių prizmę“,– aiškino ji.

Prezidento patarėjos teigimu, nepaisant Turkijos pareiškimų, kad šios dvi šalys „tapo daugybės teroristinių organizacijų namais“, dialogas tarp valstybių Vyriausybių vyksta.

„Matyt, tam tikras sutarimas tarp trijų šitų šalių turės būti surastas. Kaip suprantu, Suomija ir Švedija dabar intensyviai kalbasi su turkais. Matyt, bus prieita iki tam tikro pareiškimo, kokias parametrais jie vadovausis žiūrėdami į kurdų partijas“,– tvirtino A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį patvirtino Turkijos nepritarimą Suomijos ir Švedijos narystei NATO ir dar kartą apkaltino jas nesugebėjimu užimti aiškios pozicijos prieš terorizmą.

Švedija nuo 2019 metų sustabdė bet kokį ginklų pardavimą Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.

Abi Šiaurės šalys oficialiai paskelbė apie ketinimus teikti paraiškas dėl narystės NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Turkija grasina blokuoti Aljanso plėtrą, kaltindama jas teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus, įtrauktus į Ankaros, ES ir JAV juodąjį sąrašą. Bet kokį narystės pasiūlymą turi visais balsais patvirtinti 30 NATO narių.

Nei Švedija, nei Suomija teigiamai nereagavo į 33 Turkijos ekstradicijos prašymus per pastaruosius penkerius metus, Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje. Turkija priekaištauja ypač Stokholmui už tai, kad jis demonstruoja, kaip ji tai vadina, atlaidumą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri nuo 1984 m. vykdo kruviną sukilimą prieš Turkijos valstybę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad evakuacija į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją buvo atlikta siekiant išgelbėti karius, ištisas savaites atlaikiusius nesiliaujančias Rusijos atakas ir bombardavimus „Azovstal“ požeminių tunelių labirinte. Jis nurodė, kad „sunkiai sužeistiesiems“ teikiama medicinos pagalba.

„Ukrainiečių didvyriai Ukrainai reikalingi gyvi. Tai mūsų principas“, – sakė jis.

Nežinomas skaičius karių dar yra likę „Azovstal“ įmonėje ir laukia tolesnių gelbėjimo operacijų.

Darbas grąžinti mūsų vaikinus namo tęsiasi. Šis darbas reikalauja delikatumo ir laiko.

Gynybos viceministrė Hana Maliar sakė, kad 53 sunkiai sužeisti kariai buvo išvežti iš „Azovstal“ į ligoninę Novoazovske į rytus nuo Mariupolio. Dar 211 karių buvo evakuoti į Olenivką humanitariniu koridoriumi.

Pasak jos, bus tariamasi dėl galimybės apsikeisti belaisviais, kad ukrainiečių kariai sugrįžtų namo. Pareigūnai taip pat planuoja toliau stengtis išgelbėti karius, likusius „Azovstal“.

„Darbas grąžinti mūsų vaikinus namo tęsiasi. Šis darbas reikalauja delikatumo ir laiko“, – sakė V. Zelenskis.

Prieš pirmadienį pradedant evakuaciją iš metalurgijos komplekso Rusijos gynybos ministerija paskelbė susitarimą, kad sužeistieji galės būti išgabenti gydyti į miestą, kontroliuojamą separatistų. Nebuvo patikslinta, ar sužeistieji bus laikomi karo belaisviais.

Pirmadienį sutemus iš „Azovstal“ išvažiavo keli autobusai, lydimi Rusijos karinių mašinų. H. Maliar vėliau patvirtino, kad dalinė evakuacija įvyko.

„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – kalbėjo ji. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“

Pulko „Azov“, vadovavusio įmonės gynybai, vadas pulkininkas leitenantas Denysas Prokopenka pirmadienį paskelbtame iš anksto įrašytame vaizdo įraše sakė, kad evakuacija žymi dalinio misijos pabaigą.

„Per karą absoliučiai saugių planų ir operacijų nebūna“, – sakė jis ir pridūrė, kad rizika buvo pasverta ir kad viena iš šio plano dalių apima pastangas išgelbėti „kiek įmanoma daugiau karių gyvybių“.

Londonas: Suomija ir Švedija turėtų „kaip įmanoma greičiau“ integruotis į NATO

Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.

„Jungtinė Karalystė tvirtai remia Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), pabrėždama, kad „jų įstojimas sustiprins kolektyvinį Europos saugumą“.

IFRC: Europa pabėgėliams iš Ukrainos ir Afrikos taiko dvejopus standartus

Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (IFRC) vadovas pirmadienį apkaltino Europos šalis labai skirtingai elgiantis su migrantais iš Afrikos ir su pabėgėliais iš Ukrainos.

„Taip, esama dvigubų standartų“, kalbant apie žmones, ieškančius apsaugos Europoje, per spaudos konferenciją Jungtinėse Tautose pareiškė IFRC prezidentas Francesco Rocca (Frančeskas Roka).

F. Rocca, dalyvavęs forume, skirtame įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant 2018 metais priimtą Pasaulinį susitarimą dėl migracijos, pabrėžė, kad nėra jokio skirtumo tarp „žmogaus, bėgančio iš [Rytų Ukrainos] Donbaso, ar žmogaus, bėgančio nuo radikalų grupuotės „Boko Haram“ smurto Nigerijoje“.

Daugiau kaip 190 atskirų draugijų vienijanti IFRC dalyvavo JT politinių lyderių, pilietinės visuomenės ir išeivių bendruomenių bei kitų grupių susitikime.

F. Rocca, nors ir gyrė Europos bendruomenes, per trumpą laiką priėmusias milijonus pabėgėlių, apgailestavo, kad iš Afrikos buvo priimti tik tūkstančiai migrantų, dažnai atvykstančių į žemyną per Viduržemio jūrą.

„Su asmenimis, bėgančiais nuo smurto, su asmenimis, ieškančiais apsaugos, turėtų būti elgiamasi vienodai“, – sakė IFRC vadovas, bet pridūrė, jog „etniškumas ir tautybė neturėtų būti lemiami veiksniai gelbstint gyvybes“.

Su asmenimis, bėgančiais nuo smurto, su asmenimis, ieškančiais apsaugos, turėtų būti elgiamasi vienodai.

2018 metais daugiau nei 150 valstybių pasirašė Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą dėl migracijos – teisiškai neįpareigojantį paktą, skirtą parengti sistemą pasauliniams migracijos iššūkiams spręsti.

Nepaisant žinomų pavojų – ir gausėjančių piktnaudžiavimo įrodymų – migrantai iš Afrikos vis dar bando pasiekti Europą.

Pavyzdžiui, dešimtys tūkstančių žmonių kasmet stengiasi įveikti mirtinai pavojingą maršrutą iš Libijos į Italiją. JT duomenimis, pernai tokios kelionės išvyko daugiau kaip 31 tūkst. migrantų.

Tuo metu iš Ukrainos, nuo vasario pabaigos kariaujančios su Rusija, į Europos šalis lig šiol pabėgo 6 mln. žmonių.

J. Stoltenbergas ragina rimtai vertinti Turkijos nuogąstavimus

Siekiant Turkijos pritarimo Suomijos ir Švedijos narystei NATO, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino rimtai vertinti Ankaros reikalavimus. „Turkija yra svarbi Aljanso partnerė, būtina atsižvelgti į visus susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, – pareiškė J. Stoltenbergas pirmadienio vakarą po pokalbio su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. – Šiuo istoriniu momentu turime eiti išvien“.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipaas Erdoganas ir užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu prieš tai keliskart apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų Darbininkų partiją (PKK) ir Kurdų liaudies apsaugos dalinius Sirijoje (YPG) – šias grupuotes Turkija laiko teroristinėmis organizacijomis. Be to, kritikuojama, kad ir NATO šalys dėl turkų veiksmų prieš šias grupuotes apribojo ginkluotės tiekimą Turkijai.

Švedija dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje nuo 2019 metų netiekia ginklų Turkijai.

Negalima pritarti narystei šalių, kurios įveda sankcijas Turkijai, pirmadienį Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Komentuodamas planuojamą Suomijos ir Švedijos delegacijos vizitą į Turkiją, prezidentas sakė, kad joms neverta stengtis.

Kaip būtų galima sulaikyti Turkiją nuo veto Švedijos ir Suomijos narystei, neaišku. Diplomatų duomenimis, čia vaidmenį gali suvaidinti abiejų Šiaurės šalių pareiškimas dėl kovos su terorizmu, o taip pat ginklų sandoriai. Vyriausybė Ankaroje, pavyzdžiui, nori JAV įsigyti F-16 naikintuvų – tačiau Vašingtone galimas sandoris kelia politinių prieštaravimų.

Suomija ir Švedija nusprendė siekti narystės NATO po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jos taip pat baiminasi dėl savo saugumo. Abi šalys iki šiol dešimtmečius laikėsi neutralumo politikos.

Gynybos viceministrė: Ukrainos kariai evakuoti, jie savo užduotį atliko

Ukrainos kariuomenė pirmadienį vėlai vakare pranešė, kad apie 260 Ukrainos karių paliko apgultą Mariupolio plieno gamyklą „Azovstal“, kurioje buvo įstrigę kelias savaites.

53 sunkiai sužeisti kovotojai buvo nugabenti į medicinos įstaigą separatistų kontroliuojamame Novoazovske, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos generalinis štabas.

Dar 211 buvo nugabenti į Olenivkos kaimą, kurį yra užėmusios Rusijos pajėgos, ir vėliau bus grąžinti Ukrainai per apsikeitimą belaisviais. Pastangos evakuoti gamykloje likusius kovotojus tęsiamos.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pareiškė, kad visos užduotys ginti Mariupolį įvykdytos ir plieno gamyklos išlaisvinti neįmanoma. Mariupolio gynėjai suteikė Ukrainai kritiškai svarbaus laiko sukaupti rezervus, pergrupuoti pajėgas ir gauti partnerių pagalbą, o dabar svarbiausia – išsaugoti Mariupolio gynėjų gyvybes, pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji.

Mariupolis buvo apsuptas netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario mėnesį, o ukrainiečių gynėjai pasislėpė plieno gamykloje „Azovstal“, nes Rusijos kariai palaipsniui periminėjo miesto kontrolę.

Rusija nerizikavo atvirai pulti gamyklą, tačiau užblokavo visas prieigas, o teritorija buvo nuolat bombarduojama.

Pastarosiomis dienomis iš gamyklos teritorijos buvo evakuota šimtai civilių gyventojų. Kelias dienas vyko derybos dėl karių, kurių dalis buvo sunkiai sužeisti ir beveik nebeturėjo vandens ir maisto atsargų, išvedimo.

Rusijos gynybos ministerija Maskvoje anksčiau paskelbė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl karių evakuacijos, sudarytos paliaubos ir nustatytas saugus koridorius, kuriuo sužeisti kovotojai galės palikti plieno gamyklą.

Nepaisant pakartotinių Ukrainos reikalavimų juos perkelti į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją arba trečiąją šalį, ministerija teigė, kad evakuotiems kariams medicininė priežiūra bus suteikta prorusiškų separatistų kontroliuojamame Novoazovsko mieste Rytų Ukrainoje.

Anksčiau pirmadienį prorusiški separatistai pranešė, kad pirmieji ukrainiečių kovotojai pasidavė ir paliko plieno gamyklą mojuodami baltomis vėliavomis. Vėliau Ukrainos pusė tai paneigė.

Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pranešė, kad pirmadienį jai iš esmės pavyko atremti Rusijos puolimą rytiniame Donbaso regione ir sunaikinti kelis Rusijos amunicijos sandėlius.

„Apšaudydamos priešo sandėlius, dislokuotus Iziumo mieste, gynybos pajėgos sunaikino dideles amunicijos atsargas“, – ataskaitoje apie padėtį paskelbė Ukrainos generalinis štabas.

Be to, sustabdytas Rusijos pajėgų judėjimas link Severodonecko, Lymano, Bachmuto, Kurachovės ir Avdijivkos miestų, sakoma ataskaitoje.

Nepaisant optimistinių Generalinio štabo vertinimų, Luhansko ir Donecko sričių administracijų vadovų teigimu, per Rusijos apšaudymą žuvo mažiausiai 19 civilių gyventojų.

Rusija teigia, kad Ukrainos kariai apšaudė kaimą Kursko srityje

Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas, kurį cituoja agentūra „Reuters“, pareiškė, kad antradienį Ukrainos kariai apšaudė Aleksejevkos kaimą Rusijos Kursko srityje.

Pasak R. Starovoito, Rusijos pasieniečiai paleido atsakomąją ugnį. Esą paveikti trys gyvenamieji namai ir mokykla, tačiau niekas nebuvo sužeistas.

Austrijos užsienio reikalų ministras nemato savo šalies NATO

Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas sako, kad Švedijos ir Suomijos planai tapti NATO narėmis nėra pavyzdys jo šaliai. „Mūsų geografinė situacija visiškai kitokia. Mūsų ir istorija visiškai kitokia. Manau, kad į tai reikia atsižvelgti“, – sakė jis pirmadienį Briuselyje, kur vyko ES užsienio reikalų ministrų susitikimas.

Kartu A. Schallenbergas pabrėžė, kad Austrija politiškai nėra neutrali. „Agresijos karo atveju neutralumo negali būti, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos karą prieš Ukrainą. – Mes labai aiškiai išsakėme savo  poziciją, remiame visas sankcijas ir darome viską, ką galime, teikdami pagalbą iš savo pusės“.

Paklaustas, ar Austrijos saugumas, nepaisant neutralumo Aljansui, yra garantuotas, ministras pabrėžė, kad nereikia nuvertinti šalies ginkluotųjų pajėgų. Tačiau tiesa yra ir tai, kad reikia investuoti daugiau lėšų į savo saugumą. Reikia įsidėmėti, „pasaulis nėra toks draugiškas, kokio galbūt norėtume“. Deja, yra valstybių, kurios siekdamos savo interesų imasi karinės jėgos, kalbėjo A. Schallenbergas.

Černihivo srityje surengta raketų ataka, yra aukų

Antradienio rytą Ukrainos Černihivo srityje surengta raketų ataka, yra aukų. Tai pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Viačeslavu Čausu.

„Ryte priešas į Desnos kaimą paleido raketas. Preliminariais duomenimis, yra aukų ir daug sužeistųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Čausas.

Pasak jo, ten šiuo metu dirba gelbėtojai. Daugiau detalių bus paskelbta vėliau.

Ukraina stengiasi išgelbėti paskutiniuosius Mariupolio gynėjus

Ukrainos pareigūnai nurodė, kad antradienį dedamos pastangos evakuoti paskutinius metalurgijos komplekse „Azovstal“ įsitvirtinusius pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjus, per ankstesnę gelbėjimo operacija išvežus šimtus karių.

Didelis pramonės kompleksas tapo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu. Apie 600 karių, įsitvirtinusių požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, tebesikauna, neleisdami Rusijos pajėgoms paskelbti visiškos pergalės strategiškai svarbiame uostamiestyje.

„Kalbant apie gynėjus, tebesančius „Azovstal“ teritorijoje, valstybė imasi visos būtinų gelbėjimo priemonių“, – sakoma ministerijos pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“.

„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“

Ukrainos kariuomenė savo „Facebook“ pranešime pažymėjo, kad atkakli „Azovstal“ gynyba sutrukdė Rusijai perkelti apie 20 tūkst. karių į kitas kovos veiksmų zonas Ukrainoje ir neleido Maskvai greitai užimti svarbaus pietinio Zaporižios miesto.

Nors Maskva turėjo daug didesnius išteklius, Ukraina sugebėjo priešintis daug sėkmingiau negu daugelis prognozavo. Kyjivo pozicijas dar labiau sustiprino sąjungininkų Vakaruose siunčiama pagalba ginklais, kitokiomis priemonėmis ir lėšomis.

Pirmadienį Gynybos ministerija paskelbė, kad ukrainiečių kariai susigražino kontrolę teritorijoje prie sienos su Rusija netoli antro pagal dydį šalies miesto Charkivo.

Šios teritorijos buvo nuolat atakuojamos, ir Kyjivo laimėjimų kaina buvo didelė – gyvenvietės, nuniokotos arba visiškai sunaikintos bombardavimų.

„Nepaliaujami apšaudymai“

Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos pajėgos traukiasi iš Charkivo apylinkių ir yra perkeliamos į rytinį Donbaso regioną, tapusį naujausio Maskvos puolimo teatru.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos atremia nuolatines atakas teritorijose, kuriose Rusija tebesistengia pulti“, – sakoma praeitą naktį paskelbtame tradiciniame prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo pranešime.

„Sjeverodoneckas ir kiti Donbaso miestai išlieka pagrindiniai okupantų taikiniai“, – pridūrė jis.

Sjeverodoneckas ir kiti Donbaso miestai išlieka pagrindiniai okupantų taikiniai.

Jeigu pavyktų užimti Sjeverodonecką, ryčiausią Ukrainos kontroliuojamą miestą, Kremlius faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su piečiau esančia Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.

Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos „nesiliaudamos“ atakuoja šį miestą. Anksti antradienį jis pranešė, kad naktį buvo smogta pagrindinės miesto ligoninės dviem pastatams.

„Srityje žuvo dešimt žmonių, trys sužeisti“, – sakoma S. Haidajaus „Telegram“ žinutėje.

Sjeverodonecko meras sakė, kad miestas jau yra beveik apsuptas Rusijos ir separatistų pajėgų.

Tačiau Rusijos mėginimas visiškai jį apsupti buvo atremtas, sunaikinus daug karinės technikos, be to, buvo susprogdinti rusų kontroliuojamoje teritorijoje buvę geležinkelio tiltai, sakė ukrainiečių pareigūnai.

Rusija naktį tęsė bombardavimus visoje Ukrainoje. Oro pavojaus sirenos gaudė ir antradienį paryčiais.

Vienas vietos karinės administracijos pareigūnas sakė, kad buvo smogta vienam karinės infrastruktūros objektui šalia vakarinio Lvivo miesto. „beveik prie sienos su Lenkija“.

Kariuomenės pietinės apygardos operacijų štabas savo ruožtu pranešė apie smūgius Odesos ir Mykolajivo miestams, taip pat pareikalavusius aukų.

Kariškiai kaltino Rusijos pajėgas beatodairiškai panaudojus kasetinius sprogmenis Mykolajivo centre.

Apie tai rašo unian. net, remdamasis Ukrainos gynybos viceministrės Anos Maliar pareiškimu.

„Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, Nacionalinė gvardija, Pasienio tarnyba pradėjo „Azovstal“ teritorijoje užblokuotų Mariupolio gynėjų gelbėjimo operaciją“, – sakė A.Maliar  naktį paskelbtame pareiškime.

Ji informavo, kad  pirmadienį iš „Azovstal“ į ligoninę Novoazovske evakuoti 53 sunkiai sužeisti kariai.  Ligoninėje sužeistiesiems bus suteikta medicininė pagalba. Pasak viceministrės, dar 211 žmonių per humanitarinį koridorių buvo nuvežti į Olenivką.

„Tam, kad jie būtų sugrąžinti namo, bus įvykdyta apsikeitimo procedūra“, – teigė A.Maliar.

Ji tvirtino, kad imamasi veiksmų, kad būtų išgelbėti kariai, vis dar likę  „Azovstal“ teritorijoje.

A.Maliar pabrėžė, kad Mariupolio gynėjų dėka pavyko gauti svarbaus laiko suformuoti rezervus, pergrupuoti pajėgas ir sulaukti pagalbos iš partnerių.

„Visas vadovybės užduotis Mariupolio gynėjai įvykdė iki galo. Gaila, kad neturime galimybės deblokuoti „Azovstal“ kariniu būdu. Svarbiausia bendra visos Ukrainos ir viso pasaulio užduotis – išsaugoti Mariupolio gynėjų gyvybes“, – sakė A.Maliar.

Rusijos kariai „nesustodami apšaudo Severodonecką“, sakoma S. Haidajaus pranešime platformoje „Telegram“.

„Žuvo mažiausiai dešimt žmonių. Šiuo metu dėl naujų apšaudymų labai sunku patikrinti vietovę“, – pridūrė jis, ragindamas vietos gyventojus nepalikti slėptuvių.

Rusijos pajėgos ne vieną savaitę bando užimti Severodonecką – ryčiausią iš Ukrainos pajėgų tebekontroliuojamų miestų Donbase. Jeigu jis kristų, Maskva faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.

„Nesakysime „taip“ toms (šalims), kurios taiko sankcijas Turkijai, kad jos prisijungtų prie saugumo organizacijos NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.

Švedija nuo 2019 metų sustabdė bet kokį ginklų pardavimą Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje. Kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos delegacijų ketinimus susitikti su Turkijos pareigūnais, R. T. Erdoganas sakė: "Jie sako, kad atvyks į Turkiją pirmadienį. Ar jie atvyks mūsų įtikinti? Atleiskite, bet jie vargs be reikalo".

Abi Šiaurės šalys oficialiai paskelbė apie ketinimus teikti paraiškas dėl narystės NATO po Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau Turkija grasina blokuoti Aljanso plėtrą, kaltindama jas teikiant prieglobstį teroristinėms grupuotėms, įskaitant uždraustus kurdų kovotojus, įtrauktus į Ankaros, ES ir JAV juodąjį sąrašą. Bet kokį narystės pasiūlymą turi visais balsais patvirtinti 30 NATO narių.

„Nė viena šių šalių neturi aiškios pozicijos prieš teroristines organizacijas“, – sakė R. T. Erdoganas.

Nei Švedija, nei Suomija teigiamai nereagavo į 33 Turkijos ekstradicijos prašymus per pastaruosius penkerius metus, Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ sakė šaltiniai Teisingumo ministerijoje. Turkija priekaištauja ypač Stokholmui už tai, kad jis demonstruoja, kaip ji tai vadina, atlaidumą Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri nuo 1984 m. vykdo kruviną sukilimą prieš Turkijos valstybę.

Globalų kainų augimą sukėlė Rusijos įsiveržimas.

Tai pirmadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.

„Ukraina – pasaulio maitintoja. Sukeldamas šį karą, Kremlius išprovokavo globalų kainų augimą. Kuo greičiau mes gausime ginklų, tuo greičiau išvaduosime savo teritorijas. Kuo greičiau išvaduosime teritorijas, tuo mažesnės kainos bus visuose žemynuose. Tiesioginė priklausomybė. Priimkite sprendimą“, - kreipėsi jis į Ukrainos partnerius Vakaruose įrašu tviteryje.

Praėjusią savaitę „rbc.ua“ rašė, kad dėl karo Ukrainos uostuose užblokuota apie 90 mln. tonų grūdų. Tai gali sukelti maisto krizę kai kuriose pasaulio šalyse.