Pirmą kartą šis sušaudytas greitosios pagalbos automobilis pristatytas kovo 7 dieną Kyjive, Michailivska aikštėje, dabar jis stovi Vilniuje, po to bus vežamas į Rygą, Taliną, Varšuvą, Briuselį, Berlyną ir kitus miestus, kad kuo daugiau Europos valstybių gyventojų pamatytų Rusijos kariuomenės karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymus, teigiama Ukrainos ambasados pranešime.

Anot jo, sušaudytas greitosios pagalbos automobilis tapo vienu iš Rusijos okupantų žiaurumo prieš civilius gyventojus simbolių.

Prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui į Ukrainą ir užpuolikams laikinai okupavus Charkivo srities kaimus bei miestelius, šis automobilis naudotas žmonių evakuacijai iš pavojingiausių vietų.

Jie šaudė į jį, suvokdami, kad ten yra ligonių, sužeistų ir vaikų.

„Tai buvo vienintelis keturiais ratais varomas greitosios pagalbos automobilis, galėjęs bekele, esant blogam orui, pasiekti net atokiausius srities kampelius. Tačiau po apšaudymų automobilis buvo visiškai sugadintas, o jo vairuotojas sunkiai sužeistas. Dėl to daugelis žmonių neteko galimybės gauti skubią medicininę pagalbą“, – rašoma pranešime.

Vienos iš projekto „Greitoji pagalba“ iniciatorių Olenos Fedorovos teigimu, sušaudytas greitosios pagalbos automobilis yra vaizdinis pavyzdys, padedantis perteikti ukrainiečių  emocijas ir savijautą.

„Automobilis su medicininiais atpažinimo ženklais, skirtas gelbėti gyvybes, buvo negailestingai apšaudytas. Jie šaudė į jį, suvokdami, kad ten yra ligonių, sužeistų ir vaikų. Norime, kad čia, Europoje, žmonės suprastų, jog Ukraina ne tik kovoja už savo teisę į laisvę – ji gina visą demokratinį pasaulį“, – sakė ji.

Projekto tikslas – padėti surinkti lėšų greitosios medicinos pagalbos automobiliams įsigyti nukentėjusių bendruomenių poreikiams deokupuotose Ukrainos teritorijose.

Tai Ukrainos lyderis sakė savo kasdieniame vakariniame vaizdo kreipimesi. Jis taip pat paragino žmones, kurie turi galimybę prisidėti prie informacijos skleidimo, kuo aktyviau tai daryti.

„Tai susiję ne tik su žurnalistais. Tai liečia visus, kas gali skleisti tiesą apie agresiją. Tuos, kas gali priminti pasauliui apie Ukrainą ir ukrainiečius, kenčiančius nuo okupacijos, netekčių... apie Ukrainos kovą už laisvę ir teisingumą tiek mūsų žmonėms, tiek visoms tautoms, kurioms gresia Rusijos tironija“, – teigė V. Zelenskis.

Jis pabrėžė, kad reiktų taip pat intensyviai kaip ir praėjusiais metais kalbėti pasauliui, jog agresija prieš Ukrainą tęsiasi.

" [Pasaulis] privalo išgirsti, kad karą būtina sustabdyti jau šiais metais; išlaisvinti Ukrainą nuo Rusijos blogio jau šiais metais – tai bendras civilizuoto pasaulio uždavinys. Nes civilizuotumas, be kita ko, reiškia ryžtą ginti žmogiškumą“, – pridūrė prezidentas.

Pirmadienio mitingo tema „Kremliaus banditai turi grąžinti pavogtus ukrainiečių vaikus jų tėvams!“.

Pirmadienio mitinguose kultūrininkai, politikai, visuomenės veikėjai, ukrainiečiai ir kiti turi galimybę pasisakyti, dalintis savo patirtimis. Pirmadienio mitingai vyks kiekvieną pirmadienį tol, kol Ukraina paskelbs pergalę prieš fašistinį putiniškąjį okupantą.

V. Putinas sakė, kad šis žingsnis panašus į Jungtinių Valstijų ginklų perkėlimą į sąjungininkų teritoriją, o Vokietija šį palyginimą pavadino klaidinančiu.

„Ukraina tikisi, kad Jungtinė Karalystė, Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Prancūzija imsis veiksmingų veiksmų prieš Kremliaus branduolinį šantažą... Reikalaujame, kad šiuo tikslu nedelsiant būtų sušauktas neeilinis JT Saugumo Tarybos posėdis“, – pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

Šeštadienį V. Putinas pareiškė, jog Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus kaimyninėje valstybėje ir sąjungininkėje Baltarusijoje „nepažeidžiant mūsų tarptautinių susitarimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija apkaltino Rusiją pažeidus savo įsipareigojimus ir pakenkus „branduolinio nusiginklavimo architektūrai ir apskritai tarptautinei saugumo sistemai“.

Ji paragino „visus tarptautinės bendruomenės narius pareikšti nusikalstamam Putino režimui, kad jo naujausios branduolinės provokacijos yra kategoriškai nepriimtinos“.

Beveik 30 metų Baltarusijoje valdantis A. Lukašenka yra svarbus V. Putino sąjungininkas.

2022-ųjų vasarį Minskas leido Kremliui  iš savo šalies teritorijos pradėti invaziją į Ukrainą.

„Branduolinė įkaitė“

Vėliau kilo nuogąstavimų, kad Baltarusija gali prisijungti prie savo sąjungininkės puolimo, tačiau A. Lukašenka pareiškė, kad tai padarys „tik tuo atveju, jei bus užpulta“.

„Kremlius paėmė Baltarusiją kaip branduolinę įkaitę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Jis pridūrė, kad tai yra žingsnis į šalies vidaus destabilizaciją.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sekmadienį parašė, kad „(Putinas) prisipažįsta, kad bijo pralaimėti, ir viskas, ką jis gali daryti, yra gąsdinti [žmones].“

V. Putinas šeštadienį transliuotame interviu sakė, kad taktinių branduolinių ginklų dislokavimas Baltarusijoje nėra „nieko neįprasto“.

„JAV tai daro jau dešimtmečius. Ji jau seniai savo taktinius branduolinius ginklus laiko savo sąjungininkų teritorijoje“, – sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad kalbėjosi su Baltarusijos autoritariniu prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir nurodė, kad abiejų šalių lyderiai susitarė daryti tą patį.

Balandžio 3 dieną Rusija pradės įgulų mokymus, o iki liepos 1 dienos planuoja baigti statyti specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą.

„Branduolinis bauginimas“

Vokietija sekmadienį šį pranešimą pavadino „dar vienu Rusijos bandymu gąsdinti branduoliniu ginklu“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.

„Prezidento Putino palyginimas su branduolinių ginklų dalijimusi NATO yra klaidinantis ir nepateisina Rusijos paskelbto žingsnio“, – pridūrė jis.

Pasak šaltinio, Baltarusija taip pat prieštarautų savo pačios tarptautinėms deklaracijoms, kad yra nebranduolinė zona.

Anksčiau V. Putinas yra sakęs, kad branduolinė įtampa pasaulyje didėja, tačiau Maskva nesiims pirmoji dislokuoti branduolinių ginklų.

Rusijos vadovas sakė, kad atnaujinti diskusijas su A. Lukašenka šiuo klausimu paskatino Didžiosios Britanijos pareigūno pasiūlymas siųsti Ukrainai nusodrinto urano ginklų.

Jis pridūrė, kad Rusija reaguos, jei Vakarai aprūpins Ukrainą tokiais šaudmenimis.

„Rusija, be abejo, turi, ką atsakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – pridūrė V. Putinas interviu Rusijos televizijai.

Jis sakė, kad šiuos ginklus „galima priskirti prie labiausiai kenksmingų ir pavojingų žmonėms... ir aplinkai“.

Nusodrinto urano sviediniai labai efektyviai pramuša šarvo plokštes, tačiau jų naudojimas yra prieštaringai vertinamas.

Šis metalas yra toksiškas ginklus naudojantiems kariams ir civiliams gyventojams tose vietovėse, kuriose iš jų šaudoma.

„Rusija imasi naujų žingsnių mėgindama sukelti Vakaruose dalies politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai arba įbauginti Ukrainą remiančias šalis. Prie tokio žingsnio priskirtinas Putino pareiškimas apie branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje iki šių metų liepos mėnesio“, – savo „Facebook“ paskyroje sekmadienį parašė Arvydas Anušauskas.

Jo teigimu, dėl šių Rusijos planų nereikėtų kaip nors išskirtinai reaguoti.

„Blaškytis dėl to, šaukiant „o kas dabar bus“, – neverta. NATO šalies gynyba nuo branduolinio ginklo grėsmės garantuota, nepriklausomai nuo to, ar ta ginkluotė dislokuota į vakarus nuo mūsų sienų (Kaliningrado sr.), ar į rytus (Baltarusijoje), ar šiaurėje (Leningrado sr.)“, – tvirtino ministras.

Blaškytis dėl to, šaukiant „o kas dabar bus“, – neverta.

Jis atkreipė dėmesį, kad ir JAV šį Vladimiro Putino žingsnį vertina nuosaikiai – „jokių savo branduolinio atgrasymo planų nesiruošia keisti“.

Rusijos prezidentas V. Putinas šeštadienį pareiškė, kad kaimyninėje Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Anot jo, šiuo atveju Rusija elgiasi taip pat kaip JAV, savo taktinius branduolinius ginklus laikanti sąjungininkų teritorijoje.

„Kremlius paėmė Baltarusiją kaip branduolinę įkaitę“, – socialiniame tinkle „Twitter" parašė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.

Jis pridūrė, kad tai yra žingsnis į šalies vidaus destabilizaciją.

Šeštadienį V. Putinas pareiškė, jog jis ir autokratinis kaimyninės šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka susitarė, kad Rusija Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus „nepažeidžiant mūsų tarptautinių susitarimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo“.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sekmadienį apkaltino Rusijos vadovą pažeidus tokius įsipareigojimus.

Be to, socialiniame tinkle „Twitter" jis parašė: „(Putinas) prisipažįsta, kad bijo pralaimėti, ir viskas, ką jis gali daryti, yra gąsdinti [žmones].“

Beveik 30 metų Baltarusijoje valdantis A. Lukašenka yra svarbus V. Putino sąjungininkas.

2022-ųjų vasarį Minskas leido Kremliui  iš savo šalies teritorijos pradėti invaziją į Ukrainą.

Vėliau kilo nuogąstavimų, kad Baltarusija gali prisijungti prie savo sąjungininkės puolimo, tačiau A. Lukašenka teigė taip pasielgsiantis tik tuo atveju, jei jo šalis bus užpulta.

O. Danilovo nuomone, V. Putino pranešimas „Baltarusijos visuomenėje maksimaliai padidina neigiamą Rusijos ir Putino suvokimą bei viešą atmetimą“.

Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad pagal kovo 8 dieną sudarytą sutartį autobusai už 1,95 mln. eurų (be PVM) bus įsigyti iš konkursą laimėjusios Šilutėje veikiančios įmonės „Commercial Transport Service“.

Pasak agentūros direktoriaus pavaduotojo patarėjo bei projektų Ukrainoje vadovo Artūro Žarnovskio, įmonė autobusus pristatys per 11 mėnesių.

„Projektą Europos Sąjungos Tarybos sprendimu patikėta įgyvendinti Lietuvos institucijai, Centrinei projektų valdymo agentūrai, kaip patikimai organizacijai, gebančiai dirbti skaidriai, efektyviai ir turinčiai glaudų santykį bei patirtį su Ukrainos institucijomis“, – BNS teigė A. Žarnovskis.

Pirkimų portalo duomenims, konkursas sulaukė keturių pasiūlymų.

Pasak A. Žarnovskio, autobusų pirkimas suplanuotas dar iki praėjusių metų vasario, kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje.

Jis yra 30 mln. eurų vertės Europos taikos priemonės projekto remti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms dalis.

„Šis pirkimas yra vienas iš daugelio šiame projekte. Viso projekto vertė – apie 30 mln. eurų. Projekto metu perkamos medicinos priemonės, transportas, inžinerinė įranga, skirta išminavimui“, – teigė A. Žarnovskis.

Pasak jo, Centrinė projektų valdymo agentūra Ukrainoje šiuo metu taip pat dalyvauja renovuojant sprogdinimų apgadintą mokyklą Borodiankoje, joje po atstatymo turėtų mokytis apie 700 vaikų, bei nuo sprogimų ir gaisro nukentėjusį vaikų darželį Irpinėje. Abiejų objektų tvarkymo darbus planuojama baigti iki rugsėjo.

V. Putino pareiškimas nuskambėjo po to, kai anksčiau šią savaitę vienas JK pareigūnas pareiškė, kad Londonas galėtų aprūpinti Ukrainą tokia ginkluote.

„Rusija, žinoma, turi, ką pasakyti. Neperdedant, mes turime šimtus tūkstančių tokių sviedinių. Jų dar nepanaudojome“, – sakė jis interviu Rusijos televizijai.

Ministrės biuras šeštadienį išsamiai pristatė N. Mahutos pastabas, išdėstytas Pekine, praėjus kelioms dienoms po Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) kelionės į Maskvą, kurios metu jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrė vienas kitą ir kalbėjo apie gilią draugystę.

Trečiadienį prasidėjusi keturių dienų kelionė buvo pirmasis Naujosios Zelandijos diplomatijos vadovo vizitas į Pekiną nuo 2018 metų, tačiau ji vyko nepatogiu metu, nes tą pačią savaitę Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje ir suteikė V. Putinui diplomatinį postūmį po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) pareiškė, kad nori jį teisti už įtariamus karo nusikaltimus.

Kalbėdama apie karą Ukrainoje, N. Mahuta savo kolegai kinui Qin Gangui (Čin Gangui) pakartojo, kad jos vyriausybė smerkia neteisėtą Maskvos invaziją.

Ji taip pat pasakė Qin Gango pirmtakui Wang Yi (Vang I), kuris šiuo metu yra aukščiausio rango Kinijos komunistų partijos užsienio politikos pareigūnas, kad taika ir klestėjimas yra visų šalių lūkesčiai, praneša Kinijos oficialioji naujienų agentūra „Xinhua“. Naujoji Zelandija remia politinį ginčų sprendimą dialogu, pranešime cituojami jos žodžiai.

Wang Yi sakė, kad skubiausia užduotis yra pasiekti ugnies nutraukimą ir atnaujinti taikos derybas, ir kad Kinija ir toliau atliks konstruktyvų vaidmenį skatinant politinį susitarimą, pridūrė agentūra.

Susitikime su Qin Gangu N. Mahuta taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Sindziange, laisvių mažėjimo Honkonge, ginčų Pietų Kinijos jūroje ir didėjančios įtampos Taivano sąsiauryje, pranešė jos spaudos tarnyba.

Ministrai aptarė Naujosios Zelandijos ministro pirmininko Chriso Hipkinso (Kriso Hipkinso) galimybę šiais metais apsilankyti Kinijoje, pridūrė biuras.

Kinija yra didžiausia Naujosios Zelandijos prekybos partnerė, o Naujosios Zelandijos eksportuotojai yra labai priklausomi nuo Kinijos, kuri perka pieno produktus ir kitus žemės ūkio produktus.

J. Bidenas ir J. Trudeau susitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos lyderis Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) surengė derybas. Kinijos ir Rusijos lyderiai susitarė stiprinti ekonominius ryšius tarp savo šalių.

Tačiau J. Bidenas teigė, kad Vakarų ryžtas išlieka stiprus, ir perspėjo Rusiją, kad JAV, Kanada ir jų sąjungininkės gins „kiekvieną NATO teritorijos centimetrą“.

Prezidentas taip pat piktinosi, kad Rusijai pavyko išplėsti partnerystę su Pekinu, kuri leidžia Maskvai išlaikyti savo ekonomiką ir tęsti karo veiksmus, nepaisant to, kad JAV subūrė tarptautinę koaliciją, siekiančią ekonomiškai izoliuoti Rusiją sankcijomis.

Tačiau, pasak Baltųjų rūmų, Kinija nuo karo pradžios iki šiol susilaikė nuo ginklų tiekimo Rusijai.

„Mes gerokai išplėtėme savo sąjungas, – per bendrą spaudos konferenciją sakė J. Bidenas, šalia stovint J. Trudeau. – Pasakykite man, kaip iš tikrųjų jūs matote aplinkybę, kad Kinija prisiėmė reikšmingų įsipareigojimų Rusijai? Kokį įsipareigojimą jie gali prisiimti?“

Anksčiau kartu su J. Bidenu kalbėdamas Kanados parlamente J. Trudeau sakė, kad jo šalis, kuri aprūpino Kyjivą artilerija, šaudmenimis, šarvuočiais ir tankais, tebėra įsipareigojusi remti Ukrainą.

„Kaip gerai žinote, pone prezidente, Kanada ir toliau tvirtai palaikys Ukrainą, kad ir ko prireiktų“, – sakė J. Trudeau.

Penktadienio susitikimuose taip pat buvo aptartos išlaidos gynybai – šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai praėjusį mėnesį JAV numušė įtariamą Kinijos šnipinėjimo balioną, skridusį per dalį Kanados ir JAV žemyninės dalies.

Kanada jau seniai susiduria su raginimais padidinti savo išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – NATO narių sutarto tikslo. Dabar Otava gynybos reikmėms išleidžia apie 1,2 proc. BVP.

„Kanada ir Jungtinės Valstijos dalijasi atsakomybe ir įsipareigojimu užtikrinti, kad NATO galėtų atgrasyti bet kokią grėsmę ir apsiginti nuo bet kokios agresijos iš bet kurios šalies, – sakė J. Bidenas. – Tai yra abiejų mūsų šalių saugumo pagrindas.“

J. Bidenas ir J. Trudeau taip pat pasinaudojo vizitu, kad paskelbtų apie susitarimą, kuriuo siekiama sustabdyti prieglobsčio prašytojų srautą neoficialiuose sienos kirtimo punktuose iš JAV į Kanadą.

Susitarimu panaikinama galiojančių taisyklių spraga ir abiem šalims bus leista prie savo sienų nepriimti prieglobsčio prašytojų. Kartu Kanada paskelbė, kad 15 000 migrantų iš Vakarų pusrutulio bus suteikta galimybė prašymams atvykti į šalį pateikti.

Lyderiai taip pat susėdo su aukščiausio rango padėjėjais privačiam pokalbiui. Be Ukrainos ir išlaidų gynybai, plataus masto derybose buvo aptartas bendras susirūpinimas dėl Kinijos agresyvumo ir smurto bei politinio nestabilumo Haityje.