Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad evakuacija į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją buvo atlikta siekiant išgelbėti karius, ištisas savaites atlaikiusius nesiliaujančias Rusijos atakas ir bombardavimus „Azovstal“ požeminių tunelių labirinte. Jis nurodė, kad „sunkiai sužeistiesiems“ teikiama medicinos pagalba.
„Ukrainiečių didvyriai Ukrainai reikalingi gyvi. Tai mūsų principas“, – sakė jis.
Nežinomas skaičius karių dar yra likę „Azovstal“ įmonėje ir laukia tolesnių gelbėjimo operacijų.
Darbas grąžinti mūsų vaikinus namo tęsiasi. Šis darbas reikalauja delikatumo ir laiko.
Gynybos viceministrė Hana Maliar sakė, kad 53 sunkiai sužeisti kariai buvo išvežti iš „Azovstal“ į ligoninę Novoazovske į rytus nuo Mariupolio. Dar 211 karių buvo evakuoti į Olenivką humanitariniu koridoriumi.
Pasak jos, bus tariamasi dėl galimybės apsikeisti belaisviais, kad ukrainiečių kariai sugrįžtų namo. Pareigūnai taip pat planuoja toliau stengtis išgelbėti karius, likusius „Azovstal“.
„Darbas grąžinti mūsų vaikinus namo tęsiasi. Šis darbas reikalauja delikatumo ir laiko“, – sakė V. Zelenskis.
Prieš pirmadienį pradedant evakuaciją iš metalurgijos komplekso Rusijos gynybos ministerija paskelbė susitarimą, kad sužeistieji galės būti išgabenti gydyti į miestą, kontroliuojamą separatistų. Nebuvo patikslinta, ar sužeistieji bus laikomi karo belaisviais.
Pirmadienį sutemus iš „Azovstal“ išvažiavo keli autobusai, lydimi Rusijos karinių mašinų. H. Maliar vėliau patvirtino, kad dalinė evakuacija įvyko.
„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – kalbėjo ji. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“
Pulko „Azov“, vadovavusio įmonės gynybai, vadas pulkininkas leitenantas Denysas Prokopenka pirmadienį paskelbtame iš anksto įrašytame vaizdo įraše sakė, kad evakuacija žymi dalinio misijos pabaigą.
„Per karą absoliučiai saugių planų ir operacijų nebūna“, – sakė jis ir pridūrė, kad rizika buvo pasverta ir kad viena iš šio plano dalių apima pastangas išgelbėti „kiek įmanoma daugiau karių gyvybių“.
Londonas: Suomija ir Švedija turėtų „kaip įmanoma greičiau“ integruotis į NATO
Jungtinė Karalystė pirmadienį pasveikino Švedijos ir Suomijos sprendimus pateikti paraiškas dėl narystės NATO, ragindama „kaip įmanoma greičiau“ integruoti šias šalis į Aljansą.
„Jungtinė Karalystė tvirtai remia Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), pabrėždama, kad „jų įstojimas sustiprins kolektyvinį Europos saugumą“.

IFRC: Europa pabėgėliams iš Ukrainos ir Afrikos taiko dvejopus standartus
Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos (IFRC) vadovas pirmadienį apkaltino Europos šalis labai skirtingai elgiantis su migrantais iš Afrikos ir su pabėgėliais iš Ukrainos.
„Taip, esama dvigubų standartų“, kalbant apie žmones, ieškančius apsaugos Europoje, per spaudos konferenciją Jungtinėse Tautose pareiškė IFRC prezidentas Francesco Rocca (Frančeskas Roka).
F. Rocca, dalyvavęs forume, skirtame įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant 2018 metais priimtą Pasaulinį susitarimą dėl migracijos, pabrėžė, kad nėra jokio skirtumo tarp „žmogaus, bėgančio iš [Rytų Ukrainos] Donbaso, ar žmogaus, bėgančio nuo radikalų grupuotės „Boko Haram“ smurto Nigerijoje“.
Daugiau kaip 190 atskirų draugijų vienijanti IFRC dalyvavo JT politinių lyderių, pilietinės visuomenės ir išeivių bendruomenių bei kitų grupių susitikime.
F. Rocca, nors ir gyrė Europos bendruomenes, per trumpą laiką priėmusias milijonus pabėgėlių, apgailestavo, kad iš Afrikos buvo priimti tik tūkstančiai migrantų, dažnai atvykstančių į žemyną per Viduržemio jūrą.
„Su asmenimis, bėgančiais nuo smurto, su asmenimis, ieškančiais apsaugos, turėtų būti elgiamasi vienodai“, – sakė IFRC vadovas, bet pridūrė, jog „etniškumas ir tautybė neturėtų būti lemiami veiksniai gelbstint gyvybes“.
Su asmenimis, bėgančiais nuo smurto, su asmenimis, ieškančiais apsaugos, turėtų būti elgiamasi vienodai.
2018 metais daugiau nei 150 valstybių pasirašė Jungtinių Tautų Pasaulinį susitarimą dėl migracijos – teisiškai neįpareigojantį paktą, skirtą parengti sistemą pasauliniams migracijos iššūkiams spręsti.
Nepaisant žinomų pavojų – ir gausėjančių piktnaudžiavimo įrodymų – migrantai iš Afrikos vis dar bando pasiekti Europą.
Pavyzdžiui, dešimtys tūkstančių žmonių kasmet stengiasi įveikti mirtinai pavojingą maršrutą iš Libijos į Italiją. JT duomenimis, pernai tokios kelionės išvyko daugiau kaip 31 tūkst. migrantų.
Tuo metu iš Ukrainos, nuo vasario pabaigos kariaujančios su Rusija, į Europos šalis lig šiol pabėgo 6 mln. žmonių.
J. Stoltenbergas ragina rimtai vertinti Turkijos nuogąstavimus
Siekiant Turkijos pritarimo Suomijos ir Švedijos narystei NATO, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino rimtai vertinti Ankaros reikalavimus. „Turkija yra svarbi Aljanso partnerė, būtina atsižvelgti į visus susirūpinimą keliančius saugumo klausimus, – pareiškė J. Stoltenbergas pirmadienio vakarą po pokalbio su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Cavusoglu. – Šiuo istoriniu momentu turime eiti išvien“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipaas Erdoganas ir užsienio reikalų ministras M. Cavusoglu prieš tai keliskart apkaltino Suomiją ir Švediją remiant kurdų Darbininkų partiją (PKK) ir Kurdų liaudies apsaugos dalinius Sirijoje (YPG) – šias grupuotes Turkija laiko teroristinėmis organizacijomis. Be to, kritikuojama, kad ir NATO šalys dėl turkų veiksmų prieš šias grupuotes apribojo ginkluotės tiekimą Turkijai.
Švedija dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje nuo 2019 metų netiekia ginklų Turkijai.
Negalima pritarti narystei šalių, kurios įveda sankcijas Turkijai, pirmadienį Ankaroje sakė R. T. Erdoganas. Komentuodamas planuojamą Suomijos ir Švedijos delegacijos vizitą į Turkiją, prezidentas sakė, kad joms neverta stengtis.

Kaip būtų galima sulaikyti Turkiją nuo veto Švedijos ir Suomijos narystei, neaišku. Diplomatų duomenimis, čia vaidmenį gali suvaidinti abiejų Šiaurės šalių pareiškimas dėl kovos su terorizmu, o taip pat ginklų sandoriai. Vyriausybė Ankaroje, pavyzdžiui, nori JAV įsigyti F-16 naikintuvų – tačiau Vašingtone galimas sandoris kelia politinių prieštaravimų.
Suomija ir Švedija nusprendė siekti narystės NATO po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Jos taip pat baiminasi dėl savo saugumo. Abi šalys iki šiol dešimtmečius laikėsi neutralumo politikos.
Gynybos viceministrė: Ukrainos kariai evakuoti, jie savo užduotį atliko
Ukrainos kariuomenė pirmadienį vėlai vakare pranešė, kad apie 260 Ukrainos karių paliko apgultą Mariupolio plieno gamyklą „Azovstal“, kurioje buvo įstrigę kelias savaites.
53 sunkiai sužeisti kovotojai buvo nugabenti į medicinos įstaigą separatistų kontroliuojamame Novoazovske, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos generalinis štabas.
Dar 211 buvo nugabenti į Olenivkos kaimą, kurį yra užėmusios Rusijos pajėgos, ir vėliau bus grąžinti Ukrainai per apsikeitimą belaisviais. Pastangos evakuoti gamykloje likusius kovotojus tęsiamos.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hana Maliar pareiškė, kad visos užduotys ginti Mariupolį įvykdytos ir plieno gamyklos išlaisvinti neįmanoma. Mariupolio gynėjai suteikė Ukrainai kritiškai svarbaus laiko sukaupti rezervus, pergrupuoti pajėgas ir gauti partnerių pagalbą, o dabar svarbiausia – išsaugoti Mariupolio gynėjų gyvybes, pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ji.
Mariupolis buvo apsuptas netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario mėnesį, o ukrainiečių gynėjai pasislėpė plieno gamykloje „Azovstal“, nes Rusijos kariai palaipsniui periminėjo miesto kontrolę.

Rusija nerizikavo atvirai pulti gamyklą, tačiau užblokavo visas prieigas, o teritorija buvo nuolat bombarduojama.
Pastarosiomis dienomis iš gamyklos teritorijos buvo evakuota šimtai civilių gyventojų. Kelias dienas vyko derybos dėl karių, kurių dalis buvo sunkiai sužeisti ir beveik nebeturėjo vandens ir maisto atsargų, išvedimo.
Rusijos gynybos ministerija Maskvoje anksčiau paskelbė, kad buvo pasiektas susitarimas dėl karių evakuacijos, sudarytos paliaubos ir nustatytas saugus koridorius, kuriuo sužeisti kovotojai galės palikti plieno gamyklą.
Nepaisant pakartotinių Ukrainos reikalavimų juos perkelti į Kyjivo kontroliuojamą teritoriją arba trečiąją šalį, ministerija teigė, kad evakuotiems kariams medicininė priežiūra bus suteikta prorusiškų separatistų kontroliuojamame Novoazovsko mieste Rytų Ukrainoje.
Anksčiau pirmadienį prorusiški separatistai pranešė, kad pirmieji ukrainiečių kovotojai pasidavė ir paliko plieno gamyklą mojuodami baltomis vėliavomis. Vėliau Ukrainos pusė tai paneigė.
Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pranešė, kad pirmadienį jai iš esmės pavyko atremti Rusijos puolimą rytiniame Donbaso regione ir sunaikinti kelis Rusijos amunicijos sandėlius.
„Apšaudydamos priešo sandėlius, dislokuotus Iziumo mieste, gynybos pajėgos sunaikino dideles amunicijos atsargas“, – ataskaitoje apie padėtį paskelbė Ukrainos generalinis štabas.
Be to, sustabdytas Rusijos pajėgų judėjimas link Severodonecko, Lymano, Bachmuto, Kurachovės ir Avdijivkos miestų, sakoma ataskaitoje.
Nepaisant optimistinių Generalinio štabo vertinimų, Luhansko ir Donecko sričių administracijų vadovų teigimu, per Rusijos apšaudymą žuvo mažiausiai 19 civilių gyventojų.
Rusija teigia, kad Ukrainos kariai apšaudė kaimą Kursko srityje
Kursko gubernatorius Romanas Starovoitas, kurį cituoja agentūra „Reuters“, pareiškė, kad antradienį Ukrainos kariai apšaudė Aleksejevkos kaimą Rusijos Kursko srityje.
Pasak R. Starovoito, Rusijos pasieniečiai paleido atsakomąją ugnį. Esą paveikti trys gyvenamieji namai ir mokykla, tačiau niekas nebuvo sužeistas.
Austrijos užsienio reikalų ministras nemato savo šalies NATO
Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas sako, kad Švedijos ir Suomijos planai tapti NATO narėmis nėra pavyzdys jo šaliai. „Mūsų geografinė situacija visiškai kitokia. Mūsų ir istorija visiškai kitokia. Manau, kad į tai reikia atsižvelgti“, – sakė jis pirmadienį Briuselyje, kur vyko ES užsienio reikalų ministrų susitikimas.
Kartu A. Schallenbergas pabrėžė, kad Austrija politiškai nėra neutrali. „Agresijos karo atveju neutralumo negali būti, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos karą prieš Ukrainą. – Mes labai aiškiai išsakėme savo poziciją, remiame visas sankcijas ir darome viską, ką galime, teikdami pagalbą iš savo pusės“.
Paklaustas, ar Austrijos saugumas, nepaisant neutralumo Aljansui, yra garantuotas, ministras pabrėžė, kad nereikia nuvertinti šalies ginkluotųjų pajėgų. Tačiau tiesa yra ir tai, kad reikia investuoti daugiau lėšų į savo saugumą. Reikia įsidėmėti, „pasaulis nėra toks draugiškas, kokio galbūt norėtume“. Deja, yra valstybių, kurios siekdamos savo interesų imasi karinės jėgos, kalbėjo A. Schallenbergas.
Černihivo srityje surengta raketų ataka, yra aukų
Antradienio rytą Ukrainos Černihivo srityje surengta raketų ataka, yra aukų. Tai pranešė agentūra „Ukrinform“, remdamasi šios srities karinės administracijos vadovu Viačeslavu Čausu.
„Ryte priešas į Desnos kaimą paleido raketas. Preliminariais duomenimis, yra aukų ir daug sužeistųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė V. Čausas.
Pasak jo, ten šiuo metu dirba gelbėtojai. Daugiau detalių bus paskelbta vėliau.
Ukraina stengiasi išgelbėti paskutiniuosius Mariupolio gynėjus
Ukrainos pareigūnai nurodė, kad antradienį dedamos pastangos evakuoti paskutinius metalurgijos komplekse „Azovstal“ įsitvirtinusius pietrytinio Mariupolio uostamiesčio gynėjus, per ankstesnę gelbėjimo operacija išvežus šimtus karių.
Didelis pramonės kompleksas tapo ukrainiečių pasipriešinimo Rusijos invazijai simboliu. Apie 600 karių, įsitvirtinusių požeminiuose tuneliuose ir bunkeriuose, tebesikauna, neleisdami Rusijos pajėgoms paskelbti visiškos pergalės strategiškai svarbiame uostamiestyje.
„Kalbant apie gynėjus, tebesančius „Azovstal“ teritorijoje, valstybė imasi visos būtinų gelbėjimo priemonių“, – sakoma ministerijos pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“.
„Mariupolio gynėjų dėka Ukraina įgijo kritiškai svarbaus lauko suformuoti rezervus ir pergrupuoti pajėgas bei gauti pagalbos iš partnerių, – sakė gynybos viceministrė Hana Maliar. – Ir jie įvykdė visus savo uždavinius, Tačiau „Azovstal“ neįmanoma deblokuoti karinėmis priemonėmis.“

Ukrainos kariuomenė savo „Facebook“ pranešime pažymėjo, kad atkakli „Azovstal“ gynyba sutrukdė Rusijai perkelti apie 20 tūkst. karių į kitas kovos veiksmų zonas Ukrainoje ir neleido Maskvai greitai užimti svarbaus pietinio Zaporižios miesto.
Nors Maskva turėjo daug didesnius išteklius, Ukraina sugebėjo priešintis daug sėkmingiau negu daugelis prognozavo. Kyjivo pozicijas dar labiau sustiprino sąjungininkų Vakaruose siunčiama pagalba ginklais, kitokiomis priemonėmis ir lėšomis.
Pirmadienį Gynybos ministerija paskelbė, kad ukrainiečių kariai susigražino kontrolę teritorijoje prie sienos su Rusija netoli antro pagal dydį šalies miesto Charkivo.
Šios teritorijos buvo nuolat atakuojamos, ir Kyjivo laimėjimų kaina buvo didelė – gyvenvietės, nuniokotos arba visiškai sunaikintos bombardavimų.
„Nepaliaujami apšaudymai“
Ukrainos pareigūnai sakė, kad Rusijos pajėgos traukiasi iš Charkivo apylinkių ir yra perkeliamos į rytinį Donbaso regioną, tapusį naujausio Maskvos puolimo teatru.
„Ukrainos ginkluotosios pajėgos atremia nuolatines atakas teritorijose, kuriose Rusija tebesistengia pulti“, – sakoma praeitą naktį paskelbtame tradiciniame prezidento Volodymyro Zelenskio vaizdo pranešime.
„Sjeverodoneckas ir kiti Donbaso miestai išlieka pagrindiniai okupantų taikiniai“, – pridūrė jis.
Sjeverodoneckas ir kiti Donbaso miestai išlieka pagrindiniai okupantų taikiniai.
Jeigu pavyktų užimti Sjeverodonecką, ryčiausią Ukrainos kontroliuojamą miestą, Kremlius faktiškai perimtų kontrolę Luhansko srityje, kartu su piečiau esančia Donecko sritimi sudarančią Donbaso regioną.
Luhansko karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos „nesiliaudamos“ atakuoja šį miestą. Anksti antradienį jis pranešė, kad naktį buvo smogta pagrindinės miesto ligoninės dviem pastatams.
„Srityje žuvo dešimt žmonių, trys sužeisti“, – sakoma S. Haidajaus „Telegram“ žinutėje.
Sjeverodonecko meras sakė, kad miestas jau yra beveik apsuptas Rusijos ir separatistų pajėgų.
Tačiau Rusijos mėginimas visiškai jį apsupti buvo atremtas, sunaikinus daug karinės technikos, be to, buvo susprogdinti rusų kontroliuojamoje teritorijoje buvę geležinkelio tiltai, sakė ukrainiečių pareigūnai.
Rusija naktį tęsė bombardavimus visoje Ukrainoje. Oro pavojaus sirenos gaudė ir antradienį paryčiais.
Vienas vietos karinės administracijos pareigūnas sakė, kad buvo smogta vienam karinės infrastruktūros objektui šalia vakarinio Lvivo miesto. „beveik prie sienos su Lenkija“.
Kariuomenės pietinės apygardos operacijų štabas savo ruožtu pranešė apie smūgius Odesos ir Mykolajivo miestams, taip pat pareikalavusius aukų.
Kariškiai kaltino Rusijos pajėgas beatodairiškai panaudojus kasetinius sprogmenis Mykolajivo centre.