ODONTOLOGAI BANDO PASIPELNYTI IŠ APSAUGOS PRIEMONIŲ?

Sušvelninus karantino sąlygas, pas odontologus suskubusius gyventojus nemaloniai nustebino aukštas papildomas mokestis už apsaugos priemones. "Kauno dienos" žiniomis, skirtinguose odontologijos kabinetuose jis siekia nuo 10 iki 20 eurų. Tačiau ne visų imtų naudoti apsaugos priemonių iš tiesų reikia.

Sumokėjo dvigubai

Gegužės pradžioje senjorui Eduardui nuskilo gabaliukas priekinio danties. Senjoras išsiaiškino, kad galima jį priklijuoti. "Tai patvirtino ir mano odontologas. Apsidžiaugiau, nes tuo metu nei šypsotis, nei tinkamai valgyt negalėjau. Paklausiau, kiek toks priklijavimas kainuos. Odontologas pasakė: 20 eurų priklijavimas ir dar 20 eurų turėsiu sumokėti už apsaugos priemones. Nustebau, kad taip brangiai. Esu senjoras – skaičiuoju kiekvieną eurą. Bet kur tu, žmogau, dėsies – vis tiek ėjau pas odontologą ir susimokėjau visą reikalaujamą sumą", – pasakojo Eduardas.

Pasak senjoro, odontologo kabinete jam teko apsivilkti vienkartiniu kostiumu, užsidėti antbačius, vienkartinę kepurėlę. Odontologas dėvėjo kaukę, papildomą viršutinį apsauginį kostiumą. "Kad ir kaip skaičiuoju – 20 eurų už tas papildomas priemones nesigauna. Juk odontologai kaukes dėvėdavo ir anksčiau. Be to, kažin, ar tas kaukes ir vienkartinius kostiumus jie po kiekvieno paciento keičia", – svarstė kaunietis.

Vaikui apsaugos neprireikė

Viktorija pasakojo prieš keletą dienų pas odontologus vedusi savo aštuonmetę dukrą. "Ankstesniuoju karantino laikotarpiu, kai odontologų kabinetai nedirbo, dukrytei suskaudo dantį. Teko kreiptis skubiosios pagalbos, nes skausmas nesiliovė tris dienas. Pasirodo, dantis supūliavo. Tąkart nei plombuoti, nei dėti vaistų nebuvo galima. Išvalius pūlius, dantis paliktas atviras. Šį kartą į odontologijos kliniką ėjome jai atnaujinus darbą – tikėjausi, kad dantukas bus iš karto plombuotas. Tačiau paaiškėjo, kad dėl karantino jis per ilgai buvo atviras – plombuoti nebuvo galima, odontologė tik uždėjo vaistų. Už dantuko tvarkymą sumokėjau 10 eurų, dar tiek pat – už apsaugos priemones", – skaičiavo jauna mama.

Viktorija atkreipė dėmesį, kad jokių apsaugos priemonių mergaitei neprireikė. O odontologė ir jos asistentė ant įprastų darbo rūbų dėvėjo papildomą, labai ploną chalatą – tarsi pasiūtą iš tinkliuko, ant jo – plastikinę prijuostę, taip pat tinkliuko kepurėlę, plastikinius antbačius, vienkartines pirštines, respiratorius ir plastikinį skydelį veidui apsaugoti.

Kalbinti pašnekovai įsitikinę, kad didelis mokestis už papildomas apsaugos priemones yra odontologų bandymas pasipelnyti pacientų sąskaita.

Ragino mokesčio netaikyti

Kiek odontologai iš tiesų sumoka už šiame karantino etape naudojamas apsaugos priemones? Apsauginę veido kaukę FFP3 internete galima nusipirkti už 5 eurus, vienkartinių pirštinių porą – už 0,60 euro. 100 vienetų plastikinių antbačių pakuotė kainuoja beveik 3 eurus (arba pora antbačių – 0,06 euro). Veido apsauga – visą veidą dengiantis sandarus veido skydas kainuoja nuo 3 iki 6 eurų, sandarūs akiniai – apie 6,50 eurų. Ilgas vienkartinis chalatas su ilga neperšlampama prijuoste – apie 2,60 euro. Yra ir daug brangesnių vienkartinių plastikinių kombinezonų, tačiau jie odontologams neprivalomi.

Vienkartinis apsauginis kostiumas odontologo pacientui yra perteklinis reikalavimas. Pacientas gali vilkėti kad ir kosmonauto kostiumą, vis tiek pas odontologą jis turės nusiimti skafandrą.

Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus teigė, kad dėl įsigaliojusių reikalavimų naudoti asmens apsaugos priemones rūmai ragino odontologus papildomų mokesčių netaikyti. "Tačiau Valstybinė mokesčių inspekcija išaiškino, kad imti tokius mokesčius yra sąžininga. Be to, kiekviena odontologijos įmonė kainodarą formuoja pati, mes, Odontologų rūmai, nelabai galime kištis", – tvirtino pašnekovas.

Jis nesiėmė vertinti, ar 10–20 eurų mokestis už odontologų naudojamas apsaugos priemones yra pagrįstas. "Aš tik galiu pasakyti, kad savo klinikoje jokių papildomų mokesčių neimu ir paslaugos dėl to nepabrango. Daug kas priklauso nuo odontologijos kabineto savininko. Kai kurie jų yra visai ne odontologai, o verslininkai, orientuoti į pelną", – pastebėjo A.Šeikus.

Vis dėlto Odontologų rūmų prezidentas atkreipė dėmesį, kad į mokesčio už apsaugos priemones kainą įeina ir atliekų utilizavimo mokestis. "Atliekas utilizuojančios kompanijos ima labai didelius mokesčius – jie yra kelis kartus pabrangę. Ir tų atliekų dabar susidaro labai daug, nes reikalavimai tokie, kad, pavyzdžiui, viršutinį apsauginio kostiumo sluoksnį reikia keisti po kiekvieno paciento. Tai yra valstybės nustatyti reikalavimai ir tokiu būdu susidaro labai daug atliekų, – pasak A.Šeikaus, kai kurios odontologijos klinikos mokestį už apsaugos priemones įskaičiuoja į paslaugos kainą. – Tarkim, euru pabrangina plombos kainą. Kiti ima atskirą mokestį. Ir tas mokestis gali skirtis dėl to, kad apsaugos priemones odontologijos kabinetai įsigyja savarankiškai ir skirtingomis kainomis."

Pašnekovo žodžiais, pagal trečiąjį saugumo lygį, kuris taikomas odontologams, jiems privaloma dėvėti FFP3 respiratorių. Tik nėra tiksliai išaiškinta, ar jį galima dėvėti keturias valandas, kaip rašoma produkto aprašyme, ar reikia keisti po kiekvieno paciento. "Jei gamintojas nurodo, kad tai yra vienkartinė kaukė ir akiniai, ir, kaip taisyklė, dabar rinkoje yra vienkartiniai akiniai, jie gali būti naudojami tik vieną kartą. O kas, pavyzdžiui, respiratoriaus atveju yra tas vienas kartas – keturios valandos ar vienas pacientas – nėra išaiškinta. Tai dar turės būti padaryta", – pastebėjo Odontologų rūmų prezidentas.

Pasak A.Šeikaus, kai kuriuose odontologijos kabinetuose taikomas reikalavimas, kad apsauginį kostiumą dėvėtų ir odontologų pacientas, yra perteklinis. "Jam nieko papildomai nereikia rengtis. Vienkartinis apsauginis kostiumas odontologo pacientui yra perteklinis reikalavimas. Pacientas gali vilkėti kad ir kosmonauto kostiumą, vis tiek pas odontologą jis turės nusiimti skafandrą. Odontologas dirba 15–20 cm nuo paciento burnos, naudoja turbinas, dideliu slėgiu pučiančias vandenį su oru", – pasak pašnekovo, jokia apsaugos priemonė paciento neapsaugos, jei odontologas pats nedėvės apsaugos priemonių, po kiekvieno vizito nebus efektyvios dezinfekcijos ir pacientų srautų valdymo.

Ministerija negali uždrausti

Įvertinti, ar privačių odontologijos kabinetų pradėtas taikyti 10–20 eurų mokestis už vienkartines apsaugos priemones nėra būdas pasipelnyti pacientų sąskaita, paprašėme Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Šios ministerijos Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė priminė, kad jokia gydymo įstaiga, pasirašiusi sutartį su Teritorinėmis ligonių kasomis (TLK), neturi teisės iš paciento imti jokio mokesčio, susijusio su apsaugos priemonėmis medikams (sutartis su TLK paprastai turi valstybės ar savivaldybių finansuojamos gydymo įstaigos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, taip pat daugelis privačių šeimos klinikų – red.past.).

"Jei kalbame apie privačias įstaigas, kurios neturi sutarties su TLK, joms negalima uždrausti prašyti papildomai susimokėti. Pačios gydymo įstaigos sprendžia, ar reikia išskirti atskirai, ar įtraukti į paslaugų įkainį. Kiek kainuoja odontologams reikalingos priemonės, ypač jei kalbame apie privačias odontologijos paslaugas teikiančias įmones, atsakyti negalime. Bet kuriuo atveju, prekės kaina priklauso nuo užsakomų kiekių. Odontologijos kabinetai nėra centralizuotai aprūpinami, reikiamas prekes jie turi pirktis patys", – teigė N.Mikėnaitė.