PASVEIKTI NUO OSTEOPOROZĖS KAUNIETEI PADĖJO NE TIK VAISTAI

Osteoporozės atvejų nustatoma vis daugiau, tačiau, gydytojų teigimu, tai nereiškia, kad šia liga sergama dažniau – žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus, gerėja diagnostika. Vis dažniau pasitaiko ir atvejų, kai nuo osteoporozės pasveikstama.

Padėjo ne vien vaistai

„Man pasisekė – osteoporozės diagnozę mano ligos istorijoje pakeitė osteopenija. Taigi, mano kaulų būklė pagerėjo“, – džiaugiasi Vilma. Toks rezultatas – neatsitiktinis.

Osteopenija – būklė, kai nustatomas mažesnis nei norma kaulų tankis, bet didesnis nei 2,5. Kai kaulų tankis mažesnis už 2,5, diagnozuojama osteoporozė.

Kalbėdama apie osteoporozės pradžią, kaunietė mintimis sugrįžo į 2019 m. pabaigą.

„Iš pradžių apie šią ligą nieko neįtariau. Viskas prasidėjo prieš ketverius metus. Netikėtai susilaužiau kairės rankos riešą: griūdama pasirėmiau ranka – lūžo du riešo kauliukai. Išsityriau kaulų tankį – taip 2020 m. pradžioje man diagnozavo osteoporozę“, – Vilma prisiminė, kad osteoporozė jai buvo diagnozuota 53 metų. Prieš devynerius metus jai prasidėjo menopauzė.

„2021 m. spalį, kai jau gėriau paskirtus vaistus nuo osteoporozės, nesėkmingai kryptelėjau koją – susilaužiau kairės kojos kubakaulį ir kulnakaulį. Ir štai dabar, po trejų su puse metų sąžiningo vaistų vartojimo ir gyvenimo būdo pokyčių, kurių ėmiausi iš karto sužinojusi diagnozę, suprantu, kad visa tai daryti vertėjo, – ligą įveikiau“, – šypsojosi Vilma.

Ji neslepia: pasveikti padėjo ne vien vaistai.

„Manau, kad man pasveikti padėjo, kaip sakoma, visas priemonių kompleksas: vaistai, mityba, kasdienis judėjimas, mankštos, taip pat organizmo šarminimas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Per dieną ji išgeria ne mažiau kaip 2 l skysčių. Ėmė daugiau vaikščioti: sakosi neužmieganti, kol nenueina mažiausiai 6–8 tūkst. žingsnių. Kiekvieną dieną atlieka mankštą: specialius raumenų tempimo pratimus ir pratimus su svareliais, gumomis.

„Be to, šarminu organizmą: visiškai nevartoju alkoholio, nerūkau, valgau daug vaisių, daržovių. Marinuotas daržoves pakeičiau raugintomis. Pati raugiu agurkus, kopūstus, burokėlius ir kitas daržoves. Šaltuoju metų laiku jų valgau labai daug. Be to, periodiškai tikrinuosi vitamino D kiekį kraujyje ir vartoju papildus, kad organizme būtų reikiamas vitamino D kiekis“, – pasakojo kaunietė.

Dabar, kai išsigydė osteoporozę, moteris nebevartoja vaistų, tačiau ir toliau stengiasi gyventi sveikai: kasdien mankštinasi ir vaikščioja, sveikai maitinasi, nevartoja alkoholio, nerūko.

„Taip gyvendama geriau jaučiuosi. Be to, žinau: jei grįžčiau prie ankstesnio gyvenimo būdo, vėl kiltų grėsmė susirgti osteoporoze“, – sako Vilma, kurią jos gydytoja įspėjo: visą gyvenimą turės likti budri, saugotis, kad liga nesugrįžtų.

Mindaugas Sakalauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Vardijo rizikos veiksnius

„Tai yra gydymo sėkmės istorija: Vilma įveikė osteoporozę. Šiais laikais, kai yra naujos kartos vaistų, tai gana dažnai pasitaiko. Jei moterims, sergančioms osteoporoze, skiriamas tinkamas gydymas, jos vartoja paskirtus vaistus, atlikę kaulų tankio (Dexa) tyrimą, matome, kad kaulų tankis padidėjo ar bent jau išliko tokio paties lygio. Jeigu osteoporozės laipsnis didėja, vadinasi, gydymas buvo nepakankamas“, – pastebėjo Vilmos šeimos gydytoja Aurelija Proscevičienė.

Pasak jos, tokiu atveju paprastai keičiami vaistai, ieškoma kitų priežasčių, kodėl taip atsitiko, pavyzdžiui, gal moteris nevartojo jai skirtų vaistų.

A. Proscevičienės žodžiais, vaistus su veikliąja medžiaga kolekalciferoliu, skiriamus osteoporozei gydyti, moterys paprastai gana gerai toleruoja.

Gydytoja pasidžiaugė, kad Vilma ne tik vartojo vaistus, bet ir daug judėjo, mankštinosi, koregavo mitybą. A. Proscevičienės teigimu, tinkama mityba, fizinis aktyvumas susirgus osteoporoze taip pat labai svarbu.

„Rizikos veiksniai susirgti osteoporoze moterims: ankstyva menopauzė, lieknas kūno sudėjimas, nuolatinis vitamino D trūkumas. Šį vitaminą mes, gyvenantys Lietuvoje, turime papildomai vartoti ištisus metus“, – tvirtino šeimos gydytoja.

Paklausta apie organizmo šarminimo galimą naudą, gydytoja sakė neaptikusi medicinos literatūroje duomenų, kad tai tikrai padeda įveikti osteoporozę.

A. Proscevičienė atkreipė dėmesį, kad šia liga dažniau suserga lieknos moterys, taip pat tos, kurioms menopauzė įvyksta anksti.

Jei diagnozuojama netrukus

Lietuvos reumatologų asociacijos valdybos narys Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas reumatologas Mindaugas Sakalauskas taip pat tvirtino, kad atvejai, kai, susirgus osteoporoze, pasiekiama osteopenijos būklė, nereti.

Kiek jaunystėje užsiauginame kaulinės masės, kiek profilaktiškai vartojame vitamino D, sportuojame, toks ir kaulų tankis.

„Osteoporozės eiga priklauso ir nuo to, ar moteriai seniai įvykusi menopauzė. Jei osteoporozė diagnozuojama netrukus, kai įvyksta menopauzė, anksti skiriamas gydymas, tokie rezultatai tikėtini. Nes dažniausiai ir greičiausiai kaulų tankis moterims keičiasi maždaug 2–3 metus po paskutinių mėnesinių. Tada, ypač esant rizikos faktorių, moterims rekomenduojama atlikti kaulų tankio tyrimą. Rizikos faktoriai: moterims – ankstyva menopauzė, abiejų lyčių atstovams: mažas kūno masės indeksas, taip pat rūkymas, alkoholio vartojimas, maža judra, tam tikros gretutinės ligos“, – vardijo M. Sakalauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kartais užtrunka, kol pacientui paskiriami tinkami vaistai. Mat vieniems jie tinka ir patys paprasčiausi, paskiriami pirmi, o kitiems tenka pakeisti keletą vaistų, kol randamas tas, kuris įveikia jo ligą.

Gydytojas taip pat pastebėjo, kad stambesnių žmonių kaulų tankis paprastai būna didesnis, liesesnių – mažesnis.

Moterys osteoporoze serga šešis kartus dažniau nei vyrai. Jie osteoporoze suserga vyresniame amžiuje, dažnai kartu sergama ir prostatos hiperplazija, taip pat onkologinėmis, žarnyno ligomis.

„Jei sergant osteoporoze paskiriamas gydymas, per penkerius metus neįvyksta kaulų lūžių ir kaulų tankis nesikeičia – jis lieka toks pat, traktuojame, kad osteoporozė yra pasiekusi remisiją, neaktyvi, ir gydymas baigiamas. Pacientas toliau stebimas. Stebėsena vykdoma kas 1–2 metus. Jei nustatoma, kad paciento kaulų tankis vėl ima mažėti, vadinasi, liga atsinaujino. Tokiu atveju vėl pradedame taikyti gydymą“, – pasakojo M. Sakalauskas.

Indėlis – jauname amžiuje

Gydytojas reumatologas pritarė, kad ligą įveikti padeda ne tik vaistų vartojimas, bet ir visavertė mityba, vitamino D vartojimas, kasdienis judėjimas, specialios mankštos.

„Dėl šarminimo – nežinau, čia labiau liaudiškas būdas. Tačiau, jei pacientas dėl to jaučiasi geriau, puiku. Gydydami osteoporozę mes vadovaujamės patvirtintomis gairėmis. Tokių faktorių kaip lytis, amžius nepakeisime, tačiau rekomenduojame fizinę veiklą, kuri skatina medžiagų apykaitą, aktyvina antkaulį. Taip pat skatiname pacientus pašalinti rizikos faktorius: mesti rūkyti, nebevartoti alkoholio“, – sakė M. Sakalauskas.

Gydytojo žodžiais, labai svarbi ir kitų ligų kontrolė: „Sergant sisteminėmis ligomis, gydomomis osteoporozę skatinančiais gliukokortikoidais, pvz., deksametazonu, prednizolonu, metilprednizolonu, jeigu liga blogai kontroliuojama ir šių vaistų dozes reikia didinti, progresuoja ir osteoporozė.“

Jis pabrėžė, kad hormoninių vaistų vartojimas sukelia didesnę riziką paspartinti osteoporozę, didelės jų dozės gali lemti kaulų išretėjimą, jų lūžius.

M. Sakalausko teigimu, nors šiais laikais daugiau žmonių dėl osteoporozės kreipiasi į gydytojus, iš tiesų šios ligos atvejų nedaugėja – gerėja diagnostika. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad ateityje daugiau žmonių sirgs osteoporoze.

„Viskas priklauso nuo žmonių judrumo. Tie žmonės, kuriems dabar diagnozuojame osteoporozę, priklauso kartai, kuri daugiau judėjo, juda nei dabartiniai vaikai. Judėjimas labai svarbus. Kiek jaunystėje užsiauginame kaulinės masės, kiek profilaktiškai vartojame vitamino D, sportuojame, toks ir kaulų tankis. Taigi, judėjimas, vitamino D vartojimas, visavertė mityba yra labai svarbūs augant“, – tai, į ką turėtų atkreipti dėmesį auginantys vaikus, pabrėžė M. Sakalauskas.

Kaulų tankio tyrimas rekomenduotinas, jei:

• esate pomenopauzinio amžiaus moteris ir nevartojate estrogenų, o menopauzė ankstyva – 45 metų;

• yra buvęs šlaunikaulio lūžis tėvams;

• anksčiau patirtas osteoporozinis lūžis;

• sergate reumatoidiniu artritu;

• mažas kūno masės indeksas – ne didesnis kaip 19;

• paskirtas gydymas gliukokortikoidais;

• yra kitų rizikos veiksnių – rūkymas, alkoholio vartojimas, cukrinis diabetas, kepenų, inkstų ligos.