PRAKALBO APIE NEVAISINGUMO PRIEŽASTIS: NET IR SPERMATOZOIDAS PATIRIA STRESĄ

Lietuvos gydytojai pastebi, kad Lietuvoje žymiai daugėja nevaisingų porų. Kokios to priežastys ir ką reikėtų daryti nedelsiant, LNK reportaže pasakoja pagalbinio apvaisinimo Lietuvoje iniciatorė ir pradininkė, šios srities specialistė Gražina Bogdanskiene.

– Kokie faktoriai nulemia, kad vyrų nevaisingumas didėja?

– Dėl vaisingumo, šeimos kūrimo atidėjimo, kaip sakoma, lazda atsisuko kitu galu. Matome žymiai padidėjusį vyrų vaisingumo sutrikimą ir, palyginti, kai spermą tyrėme prieš 25-erius metus, kai pradėjome dirbti pagalbinio apvaisinimo srityje, ir dabar, tai spermos kokybė pablogėjo maždaug keturis kartus. Jeigu anksčiau būdavo spermos tyrimas vertinamas normaliu, kai yra 60 mln. spermatozoidų mililitre spermos, tai šiuo metu tarptautinės normos yra sumažintos. Jos yra adaptuojamos pagal esamus tyrimus ir tai vyksta visame pasaulyje. Šiuo metu norma yra 16 mln. mililitre. Tai jei anksčiau žmonės nepastodavo su 60 mln., tai su 16 mln. tuo labiau nepastos. Manau, viena iš priežasčių yra lytiniu keliu plintančių ureaplazmų infekcijų dažnėjimas. Jų pastebime vos ne pas kas antrą pacientę, jeigu tiriame moteris. Taip pat pastebime tendenciją, kad jei ateina vyras su didžiuliais raumenimis, nesakau, kad čia taisyklė, tačiau mes galime įtarti, kad jis naudoja anabolinius steroidus ir dėl to yra užslopinama spermatogenezė – spermatozoidų gamyba. Turime pacientų ne tik iš Lietuvos, atrodo, pasportavę vyrai, o spermoje – nieko nėra. Jie sako naudojantys testosteroną, kad greičiau augtų raumenys, tačiau tai visiškai užslopina spermatozoidų gamybą. Nulis, nieko nerandame.

Jie sako naudojantys testosteroną, kad greičiau augtų raumenys, tačiau tai visiškai užslopina spermatozoidų gamybą.

– Turbūt ir gyvenimo būdas daro įtaką vaisingumui, taip?

– Taip, greitas gyvenimo būdas, stresas, chemija, turiu omenyje, perteklinis naudojimas įvairių medikamentų, antidepresantai, narkotikai. Aišku, nesakau, kad vyrai, kurie kreipiasi į mus, būtinai vartoja narkotikus, bet tai, be abejo, veikia spermatogenezę, kaip ir nikotinas. Aš manau, kad čia yra pagrindiniai faktoriai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Net ir padažnėjusios kelionės, dažnas skraidymas lėktuvu taip pat kenkia, taip?

– Radiacija – taip, be abejo. Anksčiau atostogų skraidydavome gal vieną kartą per metus, o dabar 6–12 kartų per metus. Radiacija, be abejo, veikia. Reikėtų net ir paskatinti vyrus profilaktiškai atlikti spermos tyrimą. Jei ir šeimos kūrimą planuoja atidėti, reikėtų profilaktiškai tikrintis, žiūrėti, kas vyksta.

Dar vienas dalykas yra oksidacinis stresas, apie kurį anksčiau nekalbėdavome. Net ir spermatozoidas patiria stresą! Dabar atliekame testą, vadinamą „MiOXSYS“ . Galime ištirti spermatozoido streso lygį.

– O ar tiesa, kad dažnas naudojimas išmaniųjų technologijų irgi skatina nevaisingumą?

– Čia kol kas yra tiktai pamąstymai, nėra didelės apimties mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad, pavyzdžiui, telefono nešiojimas kišenėje gali sukelti sėklidžių vėžį ar sutrikdyti spermatozoidų gamybą.

– O ar realu, kad ateitų 30-metis vyras jau nevaisingas?

– Taip, yra ne vienas ir ne du. Tikrai turime tokių pacientų. Tada, aišku, bandome ieškoti priežasties. Jei tai yra genetikos nulemta priežastis, tai dažniausiai jau niekuo padėti negalime, jeigu tai yra priežastis, susijusi, pavyzdžiui, su infekcija, ir yra užsikimšę latakėliai, per kuriuos sperma patenka į išorę, galime atlikti sėklidžių biopsiją ir iš sėklidžių išsiurbti spermatozoidus.

– Tačiau ir ankstėjanti menopauzė yra rodmuo, kaip keičiasi ir moterų gyvenimo būdas. Tai dabar jau net ir 30–35 metų moteris gali susidurti su menopauze?

– Taip. Kad nebūtų akcentuotas vien tik vyrų nevaisingumas, turiu paminėti, kad pastebime ir ryškiai paankstėjusią menopauzę. 35–40 metų moterims jau būna prasidėjusi perimenopauzė arba menopauzė, vadinasi, kiaušialąsčių rezervas sumažėjo. Būtina profilaktiškai išsitirti. Ir kolegos ginekologai, ir moterys pačios turėtų galvoti ir išsitirti antimulerinį hormoną. Tas hormonas rodo likusias kiaušidžių atsargas ir kaip labai reikia skubėti. Mes turime ir 26–28 metų pacienčių, kurioms jau sumažėjęs kiaušidžių rezervas. Jis mažėti pradeda maždaug nuo 28-erių metų, nes vyksta biologinis kiaušidžių senėjimas. Nesvarbu, kad moteris atrodo jauna, bet, kaip aš sakau, kiaušidžių amžius nesutampa su moters išvaizda.

– O ar žmonės tiriasi? Ar tai nėra tabu?

– Tiriasi. Palyginti, kai pradėjome prieš ketvirtį amžiaus dirbti, tai būdavo ir nedrąsu tirtis ir dažniausiai ateidavo moterys vienos. Dabar jau drąsiai ateina pora, jau nėra čia joks tabu ir jokios problemos dėl ištyrimo. Tiktai reikia kreiptis laiku, ir reikia kreiptis į specialistus. Tam tikrus tyrimus galima atlikti poliklinikoje, tam tikrus tyrimus ligonių kasos ir kompensuoja, o ko negali atlikti poliklinika, gali privati įstaiga.