Profesorius Vytautas Kasiulevičius socialiniame tinkle „Facebook“ aptarė pamokas, kurias žmonėms suteikė iš istorijos neišbraukiami įvykiai. O ką COVID-19 pandemija mums paliks naudingo?

„Kiekviena pandemija, karas ar globali katastrofa palieka ilgalaikius pėdsakus žmonių gyvenime ir daug visokių problemų. Bet visgi kartais tai būna naudingi dalykai. 1918 metų pandemija žmones išmokė naudotis kaukėmis, bene pirmą sykį leido sistemiškai įvertinti taikytų ribojimų poveikį. Antrasis pasaulinis karas, nepaisant visų patirtų baisybių, dėka ginkluotosiose pajėgose taikytos modernizacijos leido pasiekti proveržio daugelyje sferų: žemės, jūros, oro susisiekime, inžinerijoje, duomenų perdavime, medicinoje ir dar daugelyje kitų sričių. Panašus procesas vyksta ir šios pandemijos metu“, – socialiniame tinkle rašė V. Kasiulevičius.

Visgi reikia nepamiršti ir to fakto, kad pulsoksimetrija yra klinikinio vertinimo dalis, o ne jos pakaitalas.

Pasak profesoriaus, žmonės pastaruoju metu pradėjo gana aktyviai naudoti prietaisą, matuojantį arterinio kraujo įsotinimą deguonimi. „Vienas iš dalykų, kurį pandemijos metu įsigijo, naudojo ir dovanojo savo artimiesiems žmonės buvo pulsoksimetras. Tai toks matuoklis, kuris neinvaziniu metodu matuoja arterinio kraujo įsotinimą deguonimi. Pulsoksimetrų nereikia kalibruoti, o naudoti jį paprasta ir užtrunka vos keletą sekundžių. Tereikia įkišti pirštą į pulsoksimetro angą ir stebėti gautą rezultatą. Dar iki pandemijos pulsoksimetrija buvo naudojama anestezijos ir operacijų metu, pooperaciniame stebėjime, intensyvioje terapijoje, tačiau tikrąjį savo populiarumo apogėjų pasiekė 2020 metais“, – teigė profesorius.

„Kai pandemija baigsis, neišmeskite šių prietaisų, nes deguonies įsotinimas gali sumažėti ne tik sergant COVID-19, bet ir dėl širdies ar kvėpavimo nepakankamumo, bronchų astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, plaučių vėžio ar plaučių uždegimo, miego apnėjos. Pagaliau, įvykus plaučių embolijai ar miokardo infarktui staigus deguonies įsotinimo kritimas gali būti patikimai įvertintas pulsoksimetru ir parodyti, kad pacientui būtina skubi pagalba. Tokiais atvejais paciento ar jo artimųjų sprendimai gali lemti gyvybę. Normalus deguonies įsotinimo lygis (SpO2) yra nuo 95 iki 99 procentų, jeigu šis lygmuo krenta mažiau nei 93 proc., būtina skubi gydytojo konsultacija. Aišku, kad kartais matuojant deguonies įsotinimą pulsoksimetru galimi ir netikslumai, pavyzdžiui, rūkantiesiems – dėl susidariusio karboksihemoglobino, sergant gelta – dėl padidėjusios bilirubino koncentracijos kraujyje, dėl tamsaus odos pigmento ir dar kitų priežasčių. Visgi reikia nepamiršti ir to fakto, kad pulsoksimetrija yra klinikinio vertinimo dalis, o ne jos pakaitalas“, – įrašą socialiniame tinkle „Facebook“ baigė profesorius.