Ilgai nerodo simptomų

Prostatos vėžys išlieka viena dažniausių onkologinių vyrų diagnozių visame pasaulyje – vien Lietuvoje dėl šios ligos kasmet miršta iki 600 vyrų. Nors daugiausia atvejų nustatoma vyrams, sulaukusiems septintojo dešimtmečio, į rizikos grupę patenka ir jaunesni, nuo 50 iki 70 metų amžiaus vyrai, teigia „Hila“ medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė.

„Paveldimumas – vienas iš svarbiausių prostatos vėžio rizikos veiksnių. Todėl vyrams, kurių artimi giminaičiai – tėvai, seneliai ar broliai – sirgo šia liga, patariama pradėti profilaktinius tyrimus dar nuo 40–45 metų. Be to, naujausi tyrimai vis dažniau rodo ir gyvenimo būdo poveikį šiai rizikai“, – sako J. Verikaitė.

Pasak gydytojos urologės, didesnę prostatos vėžio riziką patiria vyrai, kurių kūno masės indeksas (KMI) viršija 30, o papildomą neigiamą poveikį daro ir žalingi įpročiai – rūkymas bei alkoholio vartojimas, lėtinis prostatos uždegimas.

„Vis dėlto, kaip ir daugelis kitų onkologinių ligų, prostatos vėžys ilgą laiką gali neturėti jokių simptomų. Ligai progresuojant, dažniausiai pasireiškia dažnas ar apsunkintas šlapinimasis, skausmas šlapinantis, naktinio šlapinimosi padažnėjimas, susilpnėja šlapimo srovė. Kai kuriais atvejais šlapime gali pasirodyti ir kraujas“, – teigia gydytoja urologė.

Jonė Verikaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Veiksmingiausias būdas pažaboti

Svarbiausia prostatos vėžio prevencijos priemonė – laiku atliekami profilaktiniai tyrimai. Kaip pabrėžia J. Verikaitė, nacionalinė Prostatos vėžio prevencijos programa davė apčiuopiamų rezultatų, ir per pastaruosius 15 metų buvo diagnozuota daugiau ne tik išplitusio prostatos vėžio atvejų, bet ir ankstyvos stadijos prostatos vėžio atvejų.

„Kiekvienas 50 metų sulaukęs vyras Lietuvoje turėtų kartą per dvejus metus pasitikrinti pagal nacionalinę Prostatos vėžio prevencijos programą. Šios patikros nereikėtų nei bijoti, nei atidėlioti – pirmiausia atliekamas paprastas kraujo tyrimas, kuriuo nustatoma prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentracija. Jei PSA rodikliai yra normos ribose ir nėra kitų nusiskundimų, pakartotinai tikrintis užtenka po dvejų metų. Jei nustatoma padidėjusi PSA koncentracija, pacientui atliekami išsamesni tyrimai, tačiau tai dar nebūtinai reiškia onkologinę ligą – didesni rodikliai gali būti susiję ir su kitais sveikatos pokyčiais“, – sako gydytoja urologė.

Tikslingas gydymas

Anksti diagnozavus prostatos vėžį, gydymo galimybės yra daug platesnės ir efektyvesnės. Tuomet gydymo taktika parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko agresyvumą ir paciento bendrą sveikatos būklę.

Ankstyvose stadijose dažnai pakanka aktyvios stebėsenos – reguliarūs tyrimai ir patikros leidžia stebėti ligos eigą, o intervencijos pradedamos tik tuomet, kai to tikrai reikia, esant kliniškai reikšmingam prostatos vėžiui.

Paveldimumas – vienas iš svarbiausių prostatos vėžio rizikos veiksnių. Naujausi tyrimai vis dažniau rodo ir gyvenimo būdo poveikį šiai rizikai.

Tokiu atveju, jeigu liga progresuoja, taikomas chirurginis gydymas – dažniausiai minimaliai invazinės laparoskopinės-robotinės operacijos. Taip pat pastaraisiais metais plačiai taikomos ir pažangios radioterapijos technologijos, leidžiančios tiksliai nukreipti spinduliuotę į naviką, tausojant sveikus audinius svarbesnę vietą užima modernūs sisteminiai gydymo būdai – hormonų terapija, chemoterapija ir individualizuoti vaistai, parenkami atsižvelgiant į genetinius naviko ypatumus.

Į klinikinę praktiką žengia ir radionuklidinė terapija, paremta prostatos specifinį membraninį antigeną (PSMA) atpažįstančiais junginiais – ši metodika leidžia vienu metu diagnozuoti ir tiksliai gydyti vėžį. Naujausios technologijos suteikia galimybę gydymą pritaikyti konkrečiam pacientui. Tai ne tik pagerina gydymo rezultatus, bet ir leidžia išsaugoti gyvenimo kokybę.

Prevencija – efektyvi

• Naujausia ES statistika rodo, kad Lietuva išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą prostatos vėžiu. Mūsų šalyje vyrams šis onkologinis susirgimas nustatomas gerokai dažniau nei daugelyje kitų ES valstybių, o sergamumo rodikliai viršija tiek Europos, tiek pasaulio vidurkį.

• Mirtingumas Lietuvoje nuo prostatos vėžio išlieka gana stabilus – dėl šios ligos kasmet netenkame daugiau kaip 500 vyrų. Tai ES kontekste mums užtikrina ne pirmaujančią, o vidurkio poziciją. Išgyvenamumo rodiklių pokyčiams didžiausią įtaką daro onkologinės ligos stadija: kuo ji ankstyvesnė, tuo geresni gydymo rezultatai.

• Nors prostatos vėžys yra viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių ligų tarp vyrų, ją pastebėti patiems, neatlikus reikiamų tyrimų, yra sudėtinga. Tai lėtai progresuojanti liga, kuri ilgą laiką gali neturėti jokių simptomų, todėl neretai diagnozuojama jau esant vėlyvesnėms prostatos vėžio stadijoms.

• Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistų teigimu, situaciją kardinaliai pakeisti gali paties žmogaus požiūris į savo sveikatą ir rūpimasis ja. „Prevencinė prostatos vėžio programa, kuri yra apmokama fondo lėšomis, leidžia ligą nustatyti dar ankstyvos stadijos, o tai gali reikšmingai pagerinti gydymo rezultatus“, – įsitikinusi VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

• Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai anksčiau sirgo šia onkologine liga. Pasitikrinti labai paprasta ir neskausminga. Šeimos gydytojas rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, parodantį prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA neviršija normos, daugiau tyrimų atlikti nereikia, pacientas kviečiamas dalyvauti programoje po 2 ar 5 metų, priklausomai nuo amžiaus ir PSA tyrimo rezultato. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas siunčia pacientą urologo konsultacijai gauti, o šis atlieka priešinės liaukos biopsiją ligos diagnozei patvirtinti arba paneigti.