Susidūrę su galimybe, kad virusas gali egzistuoti daugelį metų, sveikatos apsaugos pareigūnai dabar turi „numatyti, kaip palaipsniui pritaikyti mūsų skiepijimo strategiją“, ypač dėl papildomų dozių, žurnalistams sakė Hansas Kluge.

Gegužės mėnesį PSO direktorius teigė, kad „pandemija baigsis, kai bus paskiepyta mažiausiai 70 proc. visuomenės.“

AFP paklaustas, ar šis skaičius vis dar yra siekiamybė, ar reikės skiepyti daugiau žmonių, H. Kluge pripažino, kad padėtis pasikeitė dėl naujų, labiau užkrečiamų atmainų, tokių kaip delta atmaina.

„Manau, kad tai mus verčia galvoti, jog skiepų tikslas yra visų pirma užkirsti kelią rimtesnei ligai, o svarbiausia – mirtingumui“, – sakė jis.

„Jei manysime, kad COVID-19 ir toliau mutuos bei liks su mumis, kaip yra gripo atveju, tuomet turėtume numatyti, kaip palaipsniui pritaikyti savo skiepijimo strategiją endeminiam plitimui ir surinkti tikrai vertingų žinių apie papildomų skiepų poveikį“, – pridūrė jis.

Dabar epidemiologai linkę manyti, jog nerealistiška, kad bandos imunitetą galima pasiekti vien tik naudojant vakcinas, nors jos ir išlieka esmingai svarbios siekiant užkirsti kelią pandemijai.

Dideli vakcinacijos mastai taip pat būtini norint „palengvinti naštą sveikatos priežiūros sistemoms“, kurioms žūtbūt reikia gydyti kitas ligas, COVID-19 nustumtas į antrą planą, sakė H. Kluge.

Manoma, kad delta atmaina plinta 60 proc. greičiau nei anksčiau dominavusi alfa atmaina ir yra dvigubai labiau užkrečiama nei pirminis virusas.

Kuo labiau užkrečiamas virusas, tuo aukštesnė yra bandos imuniteto pasiekimo riba, kai pakankamai daug žmonių įgyja imunitetą ir virusas nustoja cirkuliuoti. To galima pasiekti arba skiepijimu, arba natūraliai užsikrečiant.