Retas vėžys paslaptingas, tačiau jį sutramdyti įmanoma | kl.lt

RETAS VĖŽYS PASLAPTINGAS, TAČIAU JĮ SUTRAMDYTI ĮMANOMA

  • 2

Apie šiuos pacientus sakoma, kad jie ieško ligų, nes metų metus vaikšto pas gydytojus skųsdamiesi iš pirmo žvilgsnio nelabai reikšmingais simptomais, ir tik vėliau jiems nustatomas vėžys. Nors neuroendokrininiai (NE) navikai reti, atsiranda vis efektyvesnių būdų jiems gydyti. Vienas tokių taikomas Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU).

Aptiko išplitusį

Šakietei Daivai Pavalkienei 2014 m. gegužę nei iš šio, nei iš to sutino kojos – nuo pat kirkšnies iki pirštų galiukų. Kadangi dirba mokyklos valgykloje, moteris pamanė, kad pabaigs mokslo metus ir tuomet pradės ieškoti priežasties. Tačiau birželio pradžioje mirė jos vyras, todėl tyrimų atlikti ji susiruošė tik birželio viduryje. Gydytojas echoskopuotojas, ištyręs pilvo organus, nusiuntė moterį pas ginekologę, kuri iš karto pasakė, kad jai vėžys. „Kai kurie gydytojai žodžių nerenka“, – atsiduso moteris. Dar po poros savaičių Daivai buvo atlikta operacija, – pašalinta gimda, kiaušidės, dalis skrandžio, dalis plonosios žarnos. Po operacijos paaiškėjo, kad Daiva serga IV stadijos neuroendokrininiu vėžiu, kuris prasidėjo klubinėje žarnoje.

Dėl tolesnio gydymo Daivai buvo patarta kreiptis į onkologą chemoterapeutą. Kauno klinikose ji pateko pas prof. Rasą Jančiauskienę. Kadangi po operacijos Daivai buvo likę daug metastazių, jai buvo skirtas gydymas vaistais, kurie stabdo metastazių augimą.

„Kas keturias savaites važiuodavau į Klinikas, suleisdavo vaistų ir atlikdavo daug tyrimų, – gydytojai stebėjo, ar metastazės neatsinaujina. Jaučiausi neblogai, grįžau į darbą puse etato“, – pasakoja Daiva.

Tačiau 2018 m. darbo krūvis padidėjo, Daiva pavargdavo, todėl išėjo iš darbo.

Pernai liepą gydytojai atliko MRT tyrimą ir pastebėjo, kad dvi metastazės padidėjo ir atsirado dvi naujos. Tuomet gydytoja jai pasiūlė išbandyti naują gydymo metodą – peptidų receptorių radionuklidinę terapiją. Keturis kartus kas aštuonias savaites Daiva vykdavo į Radiologijos kliniką, kur jai į veną suleisdavo specialių radioaktyvių medikamentų, kad jie apšvitintų navikus. Metastazių augimas sustojo.

Po gydymo praėjus aštuoniems mėnesiams, Daiva jaučiasi normaliai. Mokyklos bendradarbiai vėl pasiūlė dirbti, ir Daiva sutiko. Dabar ji – bibliotekininkė. „Dirbu tiek, kiek man malonu, jei užeina blogumas, pasėdžiu. Gyvenimas gražus, oras gražus, visi žmonės labai geri, niekas nenervina. Matote, sėkmingai išgyvenau net aštuonerius metus“, – džiaugiasi šakietė.

Vystosi iš neuroendokrininių ląstelių

„NE vadinami tie navikai, kurie vystosi iš neuroendokrininių ląstelių. Šios ląstelės yra panašios į neuronus, gamina biologiškai aktyvius aminus ir peptidus, ir jų gali būti įvairiose žmogaus kūno vietose. Todėl šios kilmės navikų gali išsivystyti įvairiuose organuose, dažniau – kasoje, plonosiose ar storojoje žarnoje, skrandyje, plaučiuose, bet taip pat gali ir, pvz., odoje, krūtyse ir pan.“, – teigia LSMU Kauno klinikų Onkologijos skyriaus ir NE navikų centro vadovė prof. Rasa Jančiauskienė.

Lietuvoje tikslių duomenų, kiek žmonių suserga kasmet, neturime. Kauno klinikose 2018–2019 m. NE navikų buvo nustatyta 255 pacientams. Vidutinis NE naviku susirgusių žmonių amžius buvo apie 63 metus, jauniausiam pacientui buvo 21, vyriausiam – 89 metai. Apie pusei pacientų navikas buvo kilęs iš plaučių, 5,5 proc. – iš skrandžio ar stemplės, 9 proc. išsivystė kasoje, 7,5 proc. – plonosiose ar storojoje žarnoje. Beveik 6 proc. atvejų pirminio naviko židinio nustatyti nepavyko.

Sukelia nespecifinių simptomų

Prof. R. Jančiauskienė sako, kad NE navikų simptomai priklauso nuo naviko dydžio ir kokį organą spaudžia ar sutrikdo jo veiklą, taip pat ir nuo gaminamų biologiškai aktyvių medžiagų. Šios medžiagos gali sukelti įvairių simptomų: karščio pylimą, viduriavimą, skrandžio opas, į bronchinę astmą ar į diabetą panašių simptomų, arba, priešingai, dėl insulino gausesnio išskyrimo sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje. Biologiškai aktyvias medžiagas gamina apie pusė visų NE navikų.

Dauguma simptomų nėra specifiški NE navikams, jie būdingi daugeliui kitų ligų ar būklių. Pvz., karščio pylimas būdingas menopauzei, panikos atakoms, kai kurioms hematologinėms ligoms, kartais – skydliaukės veiklos sutrikimui. Viduriavimas būdingas įvairioms virškinimo trakto ligoms. Todėl pacientai, pajutę šiuos simptomus, visų pirma turi kreiptis į šeimos gydytoją, atlikti bendrą pradinį ištyrimą, pilvo organų ultragarsinį ištyrimą, krūtinės ląstos rentgenogramą. NE navikai yra tikrai reti, pirmiausia reikia atmesti kitas ligas.

NE navikai yra tikrai reti, pirmiausia reikia atmesti kitas ligas.

Britų gydytojų atlikti tyrimai parodė, kad nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės nustatymo praeina vidutiniškai 53 mėnesiai. Prof. R. Jančiauskienė svarsto, kad taip  greičiausiai yra todėl, jog dažniausiai pasitaikantys pirmieji simptomai yra skausmas, tuštinimosi pasikeitimas ir silpnumas. Šie simptomai nėra specifiniai, jie gali būti įvairių ligų atveju. Todėl gydytojai, visų pirma, tikisi rasti kitų ligų, o ne vėžį.

„Dažniausiai naviką įtariame, kai kažkurioje kūno vietoje randamas darinys. Kad patvirtintume vėžį, būtina atlikti biopsiją, paimti gabalėlį audinių. Gydytojas patologas įvertina darinio prigimtį – piktybinis ar gerybinis. Paprastai prireikia papildomo, imunohistocheminio, ištyrimo, kai naudojami specialūs reagentai, padedantys atpažinti neuroendokrininę ląstelių prigimtį. Daliai pacientų gali pasireikšti minėti paties naviko gaminamų biologiškai aktyvių medžiagų sukelti simptomai“, – aiškina profesorė.

Koks išgyvenamumas

Visų pirma, pasak prof. R. Jančiauskienės, prognozė labai priklauso nuo organo, kuriame yra liga. Pavyzdžiui, penkerius metus ir ilgiau gyvena apie 80–90 proc. sergančių plonosios žarnos NE navikais. Kitų NE navikų prognozė mažiau palanki –  pvz., susirgusių kasos navikais penkerius metus ir ilgiau išgyvena apie 40 proc. pacientų. Išgyvenamumas labai priklauso nuo ligos išplitimo, kurį atspindi ligos stadija. Kuo didesnis naviko piktybiškumo laipsnis, tuo blogesnė išgyvenamumo prognozė.

Kaip gydomi NE navikai

Gydymo pasirinkimas, visų pirma, prof. R. Jančiauskienės teigimu, priklauso nuo ligos išplitimo. Jei NE navikas neišplitęs į kitus organus, tuomet jis dažniausiai gali būti pašalinamas chirurginiu būdu, ir didžioji dalis žmonių pasveiks. Tais atvejais, kai liga yra išplitusi į kitus organus, gydoma vaistais.

Ant neuroendokrininių ląstelių galima aptikti ypatingų, somatostatino, receptorių. Todėl gali būti skiriami vaistai, kurie šiuos receptorius blokuoja. Toks gydymo būdas labiausiai tinka geresnės prigimties, nepiktiems NE navikams. Šie vaistai paprastai labai gerai toleruojami ir daliai pacientų gali būti tikrai veiksmingi.

„Turime ne vieną pacientą, kurių metastazavusią ligą šiais vaistais pavyko sustabdyti 5–7–10 metų. Kai šis gydymas nustoja veikti, galima skirti vadinamąją radiopeptidų terapiją. Tai sudėtingas metodas, kai radioaktyvios dalelės prisijungia prie neuroendokrininės ląstelės paviršiuje esančių somatostatino receptorių ir ląstelę selektyviai apšvitina. Šiuo metu Lietuvoje yra prieinami visi šiuolaikiniai NE navikų gydymo metodai – taikinių terapija ar blogesnės prigimties navikams tinkanti chemoterapija“, – aiškina profesorė.

Naviko ląstelės apšvitinamos

Prieš metus, 2021-aisiais, Kauno klinikose išplitusiais NE navikais sergantys pacientai buvo pradėti gydyti nauju metodu – peptidų receptorių radionuklidine terapija.

„NE navikai turi ypatingus receptorius, vadinamus peptidų receptoriais. Iki šiol šie receptoriai buvo naudojami diagnostikos tikslais, nes prie jų gali prisikabinti speciali medžiaga su galiu, ir pozitronų emisijos tomografijos tyrimo metu galima matyti, kiek yra navikinių darinių, kurie turi šias jungtis ir kiek suleistos medžiagos jos pasisavina“, – aiškina LSMU Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyriaus vadovas prof. Donatas Vajauskas.

Atliekant peptidų receptorių radionuklidinę terapiją, kaip ir anksčiau į paciento organizmą suleidžiama speciali medžiaga su galiu ir patikrinama, kiek daug tos medžiagos patenka į naviką, ar yra pakankamas minėtų receptorių tankis, kad šio gydymo metu būtų galima tikėtis gero efekto. Tada gydytojai, įsitikinę, kad yra pakankamas receptorių tankis, prie minėtos medžiagos prijungia terapinį radioaktyvų liutecį.

„Tai, kaip stebuklinga kulka, kai šauni, o kulka pataiko į taikinį, – sako profesorius. – Svarbu, kad, suleidus į veną šį vaistą, jo didžioji dalis nukeliauja į NE navikus ir juos apšvitina beta spinduliais, – tai lokali spindulinė terapija. Ši terapija leidžia tikėtis didesnio gydomojo poveikio ir mažesnės žalos paciento organizmui.“

Minėta terapija taikytina ne visiems, sergantiems NE navikais, o tik tiems, kieno liga išplitusi ir radikalus operacinis gydymas yra negalimas, o kitos, vadinamosios šaltosios peptidų terapijos galimybės išsemtos. Šis gydymo metodas panašus į peptidų receptorių radionuklidinę terapiją, tačiau neturi radioaktyvios dalelės. Peptidų receptorių radionuklidinė terapija netaikoma ir pacientams, kurių navikas neturi pakankamo peptidų receptorių kiekio. Be to, ne visi pacientai gali būti gydomi dėl gretutinių ligų ir būklių, pavyzdžiui, inkstų funkcijos nepakankamumo.

Kaip minėta, pacientai peptidų receptorių radionuklidine terapija Lietuvoje jau gydomi metus laiko, tačiau specialistas sako, kad tokių gydymo rezultatų dar teks palaukti, nes gydymas gana ilgas, – pacientams taikomi keturi gydymo ciklai kas aštuonias savaites, tad visas gydymas užtrunka ilgiau kaip pusmetį. Tačiau profesorius sako, kad jau mato trumpalaikių gydymo rezultatų – mažėja ligos simptomai: skausmas, raudonis, karščio pylimai, sumažėję limfmazgiai ir pan. Šie požymiai stebimi gana greitai – net po antrojo gydymo ciklo. Pasaulyje atlikti gydymo klinikiniai tyrimai rodo, kad ši terapija gali ilgiau kaip dvigubai pailginti pacientų gyvenimo trukmę, palyginti su taikinių terapija.

Kauno klinikų Radiologijos klinikos Branduolinės medicinos skyrius – šiandien yra vienintelis centras Lietuvoje, kuris taiko šį gydymo metodą ir turi ankstyvos prieigos programą, pagal kurią pacientai įtraukiami į gydymą, gydytojai onkologai juos siunčia iš visos Lietuvos. Gydymas yra kompensuojamas, pacientams primokėti nereikia.

Manoma, kad centre galėtų būti gydoma iki 20 išplitusiu NE naviku sergančių pacientų.

SOM-LT-000221. Patvirtinta 2022 m. 11 mėn.

Parengta bendradarbiaujant su IPSEN

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Kaip

Viskas gražiai popieriuje susidėsto, panašiai kaip gydymas telefonu ar turint armonikaitės pasą nuo kovido ligos.

Anonimas

Nėra neišgydoma ligų yra tik neišgydomi žmonės....

SUSIJUSIOS NAUJIENOS