RUDENS PROGNOZĖS – NIŪRIOS: MEDIKAI RUOŠIASI COVID-19 ATVEJŲ AUGIMUI IR PACIENTŲ ANTPLŪDŽIUI

Ruduo kelia daug nerimo – dėl COVID-19, delta atmainos. Apie tai, ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis, LNK žurnalisto Pauliaus Skučo pokalbis su Santaros klinikų direktoriumi medicinai Valdu Pečeliūnu.

– Imunizavimo kiekis arba imuninės sistemos atsakas mažėja, natūralu, kalba eina apie revakcinaciją. Palankėja terpė plisti virusui. Ko mes galime laukti artimiausiomis savaitėmis?

– Neabejotinai mes ruošiamės naujų atvejų skaičiaus didėjimui. Vienas dalykas, Lietuvoje gana ženkliai išlieka dalis žmonių, kurie nesivakcinavę ir jie tikrai yra potencialūs mūsų pacientai. Deja, atsakas į vakcinaciją linkęs blėsti. Mes jau šiuo metu turime vieną kitą pacientą, kuris yra po pilnos vakcinacijos – turi kovidinį simptomą. Susidaro ir gamtinės palankios sąlygos kovido plitimui. Socialinės – atsidaro švietimas. Vėlgi, tikimės, kad pacientų kiekis, sergančių COVID-19, augs gydymo įstaigose, tam aktyviai ruošiamės.

– Kiek dabar tokių žmonių yra, kuriems reikia hospitalizacijos, kiek yra reanimacijoje? Kokiu tempu pildosi lovos?

– Mes esame įstaiga, koordinuojanti kovidinių pacientų gydymą regione. Ir kai kalbame apie kovidinių pacientų kiekį, stengiamės kalbėti apie regioną, nes jų paskirstymas turi tam tikrą logiką, kad mes galėtume tam tikrose įstaigose teikti paslaugas ne kovidu sergantiems pacientams. Kai kuriose įstaigose tie pacientai koncentruojami. Vilniaus regione šiuo metu turime 125 pacientus. 20-21 pacientas reanimacijose.

Mes iš tikrųjų turime paruošę planus tam atvejui, jeigu atvejų skaičius realiai išaugtų, įskaitant ir pediatrijos infrastruktūrą.

Nemaža dalis iš tų pacientų yra gydomi Santaros klinikose, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, taip pat regiono ligoninėse – Alytuje, Elektrėnuose, Ukmergėje. Tai yra tiesiog tų pacientų gydymas paskirstytas per visą regioną, kad sistema galėtų funkcionuoti maksimaliai efektyviai ir kovidinių pacientų gydymui, ir ne kovidinės patalogijos gydymui. Prašyčiau pačių pacientų ir artimųjų kartais nenustebti, kad jiems pasiūlomas gydymas kitoje ligoninėje. Bet patikėkite, sisteminiu požiūriu dažniausiai tai yra pats geriausias sprendimas.

– Kalbant apie švietimo iššūkius – vėl bus kontaktinės pamokos. Darželiai, mokyklos, universitetai. Kiek čia gali tas užtaisas suveikti ir kaip tai gali atsiliepti medikų bendruomenei, kuri, nežinau, ar ima jau dabar papildomas pajėgas, ar dar jų nereikia?

– Mes iš tikrųjų turime paruošę planus tam atvejui, jeigu atvejų skaičius realiai išaugtų, įskaitant ir pediatrijos infrastruktūrą. Bet pagrindinis dalykas, ko bijome, tai yra didelio masto ligonių antplūdis.

– Mes kalbame apie jaunesnį amžių, apie vaikus, ar vaikus, pernešusius tėvams, seneliams?

– Čia yra labai svarbus klausimas, kaip suvaldyti plitimą vaikų populiacijoje, kad apsaugotume pažeidžiamus žmones.

– Turite planą?

– Planuojame patvirtinti vakcinas jaunesniems nei 12 metų žmonėms.

– Kada tai galėtų įvykti?

– Farmacinės kompanijos planuoja teikti pirmuosius duomenis rugsėjo mėnesį. Bet aišku institucijos turės tai patikrinti ir dar gali užimti nuo vieno iki dviejų mėnesių.

– Tai nuo kelių metų būtų galima skiepyti vaikus?

– Kalba eina nuo šešerių metų. Bet po to tyrimai yra atliekami net ir nuo dvejų metų. Bet kol kas tai yra gan ankstyva fazė ir vakcinų saugumo ir efektyvumo duomenys artimiausiu metu gali būti pateikti nuo šešerių metų. Bet tai yra kol kas teorinė galimybė. Praktiniai dalykai, ką galima padaryti ir kas bus daroma Lietuvoje, pirmiausia yra testavimo išplėtimas mokinių tarpe, kad būtų galima identifikuoti užsikrėtusius asmenis, juos tiesiog izoliuoti, kad nebūtų plitimo. Antras dalykas – ventiliacija, CO₂ monitoravimas patalpose, siekiant sumažinti šansus infekcijos plitimui.

– Jeigu vaikų klasėje aptinkama delta atmaina, kuri, kaip suprantu, dabar Lietuvoje yra dominuojanti, tai izoliuotis turi tik vaikai namuose ar ir abu tėvai?

– Neabejotinai tėvai šio vaiko būtų artimas kontaktas. Nebent ten kažkokios ypatingos aplinkybės, bet izoliuotis jie turėtų, bet juos reikėtų testuoti pagal algoritmus, įsivertinti, ar jie serga ar neserga, nes net ir vakcinuoti žmonės gali užsikrėsti COVID-19 ir gali platinti. Pradžioje yra testavimas, izoliavimas, atsekimas ir tada sprendimai dėl to, kada būtų saugu tiems žmonėms leisti dalyvauti kontaktinėse veiklose.

– Kai kalbėjomės prieš kelis mėnesius, minėjote, kad Lietuvoje nebuvo paciento, kuris turėtų pilną vakcinaciją ir būtų atsidūręs ligoninėje, kuriam reikėtų hospitalizacijos. Šią akimirką mes turime mirčių net ir tų žmonių, kurie buvo paskiepyti, ar žinote tuos faktus ir tas situacijas?

– Valstybės institucijos buvo pateikusios nuasmenintus tų pacientų duomenis. Apibendrintus, nuasmenintus, galbūt nelabai mediciniškai detali informacija, bet gana svarbūs dalykai. Galima patvirtinti, kad beveik visi pacientai turėjo labai labai rimtą priežastį ir labai aukštą riziką nukentėti nuo COVID-19. Šiuo metu tokių pacientų yra truputį virš 30, kurie mirė po pilno vakcinacijos kurso. Jeigu analizuojant, didžioji dalis buvo po organų transplantacijos ir buvo gydyti dėl imuninių sistemų navikų, kuomet naikinama imuninė sistema. Arba labai sunkios bendros būklės pacientai, su daugeliu ligų, vadinamose gyvenimo pabaigos būklėse. Ir tik pavieniai pacientai – vienas ar du – kur tokio labai aiškaus, be to, kad ten amžius virš, tarkime, 75, kitų aiškių faktorių, kurie galėjo lemti blogesnį atsaką į vakcinaciją, nebuvo.

Plačiau – vaizdo įraše: