Rūkymo pasekmės: prabundi, nes trūksta oro | kl.lt

RŪKYMO PASEKMĖS: PRABUNDI, NES TRŪKSTA ORO

„Ilgą laiką kosėjau: ne nuolatos, nelabai stipriai... Paskui pajutau, kad naktimis pradėjau po truputį dusti. Miegi ir prabundi, nes pritrūksta oro“, - pasakoja Kaune gyvenantis Tautis Makauskas, kuris serga lėtine obstrukcine plaučių liga, bet rūkyti vis dar nemeta.

Rūkyti nemetė

„Buvo ne visiškai išgydytas lėtinis bronchitas. Ilgą laiką vis kosėjau: ne nuolatos, nelabai stipriai. O paskui pajutau, kad naktimis pradėjau po truputį dusti. Miegi ir prabundi išsigandęs, jog pritrūksta oro. Įkvėpti norisi, bet nėra kuo. Tuomet nuėjau išsitirti ir man atrado lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Tai yra, mano plaučiai po truputį ragėja. Kadangi jų tūris mažėja, negaliu įkvėpti užtektinai oro“, - pasakoja penkiasdešimties metų vyras.

Pacientas, kuris dūmą traukia nuo septyniolikos, puikiai supranta, kad rūkymas – svarbiausias lėtinės obstrukcinės plaučių ligos susiformavimo faktorius.

Per parą, kaip pasakoja, surūkydavo pakelį cigarečių, kartais ir daugiau.

„Teisybę pasakius, aš ir dabar rūkau. Suprantu, kad tai yra labai negerai ir reikia mesti, bet nieko negaliu su savimi padaryti. Žinot, žmogus toks padaras, jis bando save apgauti, pakeisdamas cigarečių rūšį į neturinčias nikotino ar rūkydamas elektronines cigaretes.

Gydytojai prigąsdino, kad po penkerių metų aš negalėsiu normaliai kvėpuoti ir man reikės deguonies, bet man vis dar sunkiai sekasi mesti rūkyti. Tai yra labai kvailas įprotis“, - apgailestauja vyras.

Ilgisi kalnų

„Dabar, vartojant vaistus, liga man netrukdo gyventi, nekalbant apie tai, kad negaliu nardyti ir važiuoti į kalnus, nes aukštyje mano plaučiams neužtenka deguonies.

Jeigu aš dabar turėčiau nubėgti kilometrą, po kokių dviejų trijų šimtų metrų man pritrūks oro ir aš turėsiu sustoti, pakvėpuoti, atsigauti ir tik tada galėsiu bėgti toliau“, - pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose besigydantis pacientas.

Vyras priverstas nuolat vartoti purškiamuosius vaistus, kurie padeda palaikyti gyvenimo kokybę. „Jeigu nėra didelių fizinių krūvių, nereikia, pavyzdžiui, kasti griovio, liga visiškai netrukdo gyventi. Aš nejaučiu, kad ją turiu. O kai nuvažiuoju prie jūros, išvis užsimirštu, jog sergu. Iki tiek užsimirštu, kad pradedu plaukti. Kai beplaukiant pradeda stigti oro, atsimenu.

Labiausiai, ko gailiuosi, kad kalnai man užsivėrė negrįžtamai. Nes nėra vaistų, kad visiškai išgytum, ligą galima tik pristabdyti“, - atsidūsta vyras.


Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas prof. Raimundas Sakalauskas:

- Kokios lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priežastys?

- Dauguma atvejų tai - ilgalaikio rūkymo sukeliama liga. Netgi yra toks epidemiologinis kriterijus, kuris naudojamas gydytojų ne kaip diagnostinis, bet kaip orientacinis terminas: „pakmečiai“. Laikoma, kad jeigu žmogus rūkė dešimt metų po pakelį cigarečių per dieną arba dvidešimt metų po pusę pakelio – tai bus dešimt pakmečių. Bet klinikinėje praktikoje mes sakome, kad žmogui, kuris yra nuolatinis rūkantysis, rizika susirgti šia liga išauga.

Retesnės priežastys yra kitokios kilmės oro tarša. Liga gali susiformuoti dėl oro taršos dalelių, ilgą laiką nuolatos patenkančių į plaučius. Azijos šalyse dar viena šios ligos priežasčių yra užterštas oras virtuvėje, kai atvira liepsna deginamas organinis kuras.

Šie oro taršos veiksniai – kenksmingos dujos ar smulkios dalelės – per ilgą laiką sukelia specifinį bronchų sienelių ir plaučių alveolių ilgalaikį lėtinį uždegimą, kuriam formuojantis ir progresuojant nukenčia kvėpavimo organų, pirmiausia - bronchų, funkcija. Tai pasireiškia lėtinio bronchito požymiais ir blogėjančiu aprūpinimu deguonimi. Taigi, ilgai rūkančiam žmogui lėtinio bronchito simptomai ilgainiui progresuoja: atsiranda kosulys, skrepliavimas ir, be abejo, dusulys. Pastarasis jau reiškia toli pažengusią ligą.

- Rūkantys asmenys, ypač varginami nuolatinio kosulio, linkę profilaktiškai pasitikrinti sveikatą?

- Pagrindinė bėda, kad ilgą laiką rūkantys žmonės, ir kosėdami, ir skrepliuodami, ir esant kitiems nemaloniems pojūčiams krūtinėje, jau nekalbant apie dusulį, galvoja, kad tai yra paprasčiausiai dėl rūkymo. Jie sau įteigia, kad tai nėra liga. Norėsiu, mesiu rūkyti ir nemalonių simptomų nebus. Deja, tai yra neteisybė. Dėl to vėluoja diagnozės nustatymas, nėra motyvacijos mesti rūkyti, kas irgi skatina ligos progresą, ir pati gydymo pradžia vėluoja.

- Kas lemia, rūkantysis susirgs šia liga ar ne?

- Ne visi rūkantieji suserga, bet apie devyniasdešimt procentų priežasčių sukelia rūkymas. Tam įtakos turi ne tik pats bronchus dirginantis veiksnys – oro taršos dalelytės ar dujos, bet ir paties individo gyvybingumas arba atsparumas. Ne retas gali sakyti: mano senelis išgyveno šimtą metų ir visą laiką rūkė. Be abejo, yra žmonių, kurie vaikšto virš tarpeklio ant įtempto lyno ir nenukrenta. Bet nereiškia, kad kiekvienam taip reikia daryti.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad yra ne tik aktyvus rūkymas, bet ir pasyvus. Turime duomenų, kad vaikai, kurių motinos rūkė nėštumo metu, turi neabejotiną polinkį sirgti kvėpavimo organų ligomis. Lėtine obstrukcine plaučių liga – irgi.

- Sakykite, kas laukia šia liga susirgusių asmenų ateityje?

- Nesinori gąsdinti, bet pacientai gyvenimą baigia anksčiau negu jiems priklausytų. Yra įvairių statistikos duomenų, epidemiologinės studijos, kad galima kalbėti apie amžiaus sutrumpėjimą aštuoniais–dešimčia metų dėl šios ligos. Kas svarbu – kad studijos pakankamai įtikinamai rodo, jog kuo anksčiau žmogus meta rūkyti, tuo jo prarandama gyvenimo trukmė trumpėja. Mesdamas rūkyti žmogus, būdamas penkiasdešimties metų, išlošia rūkymo sąlygotos ligos formavimosi atimtą gyvenimo laiką.

Pačios ligos baigtis yra gana liūdnoka: žmogus gyvenimą baigia jausdamas dusulį ir lėtinio plaučių pažeidimo simptomus.

- Ši liga gali būti išgydoma?

- Liga, atvirai sakant, praktiškai neišgydoma, bet nuolat vartojant vaistus sustabdomas jos vystymasis. Bet labai svarbu, kad pacientai, kurie, aišku, vartoja vaistus, mestų ir rūkyti. Tai svarbu ne tik sveikiesiems, bet ir lėtine obstrukcine plaučių liga sergantiems pacientams.

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Chris

O kazin kodel sveikuoliai nenusisauna? Galas juk ir ju vistiek toks pats...

Keistas "suvėrimas " žmogus

Nikotinas nuodai -bet didžioji pasaulio pusė rūko. Alkoholis nuodai - bet vartoja 85 proc pasaulio. Cukrus nuodija organizmą , pyragėlius grūda, net vaikams. Man įdomu - kiek rūkorių ir pijokų sutiktu iš karto nusišauti. Nes finalas vistiek tas pats ,ar nuodijiesi lėtai ar geit baigi viską. Turėtu rūkantys mokėti PSD dvigubą.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS