NUOLAT KEIČIAMA TVARKA DĖL GALIMYBIŲ PASO TOLIAU AUDRINA VISUOMENĘ: KUR LOGIKA?

Nuolat keičiama tvarka dėl galimybių paso toliau audrina visuomenę, praneša LNK.

Už Vyriausybės sprendimus dėl galimybių paso tvarkos labiau permainingas gali būti tik oras. Gruodžio 1-ąją paskelbiama, kad gyventojai nemokamai vieną kartą galės atlikti antikūnų tyrimą tam, kad galėtų įvertinti – skiepytis trečiąja doze, ar dar palaukti. Nepraėjus mėnesiui, paskelbiama, kad antikūnų tyrimai nebeturės jokios galios – galimybių pasas nebebus pratęsiamas.

Antikūnai nebepadės

„Jokiais būdais nesu prieš vakcinas ir griežtai eisiu ir darysiu, kai matysiu, kad bent jau kažkas ten vyksta į kritimą, nes dabar tiktai auga antikūnai“, – sakė atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano.

Nauja tvarka daliai gyventojų sveria rankas – šie klausia, kur logika?

Atlikėjas sakė, skiepijosi du kartus, o antikūnus tikrinosi keliskart.

„Praėjus mėnesiui po pirmojo antikūnų testo, pasidariau antrąjį, kuris parodė 45 kartus didesnę antikūnų koncentraciją kraujyje. Tai reiškia, kad per mėnesį mano kūnas sureagavo į COVID-19. Dabar, 28 dieną mano galimybių pasas automatiškai pasinaikino, nubėgau, greitai pasidariau dar vieną testą, šį kartą jau buvo dar dvigubai daugiau negu tuo metu, kai dariausi paskutinį kartą“, – pasakojo Stano.

Stanislavas Staviskis-Stano / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Atlikėjas įtarė, užsikrėtė nuo vaiko. Kadangi persirgo besimptome forma, PGR tyrimo nesidarė, tad įrašo apie ligą e-sveikatos sistemoje nėra.

„Tokių situacijų yra tūkstančiai“, – teigė atlikėjas.

„Visuomenė pati turi būti subrendusi, kad jeigu jie iš tikrųjų turi ligos požymius arba turėjo kontaktą, tai jie, pirmiausia, turėtų kreiptis ir atlikti molekulinį tyrimą tam, kad tas ligos faktas būtų įrodytas“, – situaciją komentavo Santaros klinikų infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė.

Visuomenė pati turi būti subrendusi.

Iki šiol antikūnų tyrimai buvo tinkami įvertinti, ar atsakas COVID-19 ligai vis dar stiprus. Tačiau dabar – lyg kirviu nukertama.

„Antikūnų tirti visuomenei ir šiaip netikslinga, nesiūlom, nes, kaip dar kartą sakau, šitas antikūnų tyrimas, kuris mums yra prieinamas, jis neatspindi vakcinos efektyvumo“, – sakė L. Jančorienė.

Politiniai sprendimai

Tad kodėl antikūnų tyrimai buvo išvis daromi? Juk valdžios sprendimu gyventojams leista vieną kartą pasitikrinti nemokamai, o dabar tvarka keičiama.

„Nesivelčiau į diskusijas, bet galiu atsakyti, kad tai buvo politinis sprendimas. Iki šiol niekada serologinis tyrimas negalėjo būti kaip kriterijus vakcinacijai. Tai tiesiog buvo politinis sprendimas“, – teigė L. Jančorienė.

Kas keisčiausia, nauja tvarka gula tik ant paskiepytųjų pečių. Tie, kas nesiskiepijo, bet persirgo, gali likti ramūs – jie antikūnus galės tikrintis ir toliau. Jiems ir galimybių pasas bus pratęsinėjamas.

„Persirgę asmenys galės ir toliau atlikti serologinius antikūnų tyrimus ir gauti galimybių pasą 60 dienų. Tik po vakcinacijos nebus atliekamas serologinis tyrimas tam, kad žmonės galėtų pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – sakė SAM sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.

Persirgę asmenys galės ir toliau atlikti serologinius antikūnų tyrimus ir gauti galimybių pasą 60 dienų.

Tad vieni, turintys antikūnų, galimybių pasą ir toliau gaus, kiti – net ir turintys tokį pat antikūnų kiekį, galimybių paso nebegaus.

„Persirgus irgi reikalingas skiepas, nes vien persirgimo metu susikūrę antikūnai gali neapsaugoti nuo omikron atmainos, todėl skiepijimas reikalingas. Manau, kad turėtų būti suvienodinta visiems, tas bus anksčiau ar vėliau“, – teigė infektologas Arvydas Ambrozaitis.

Skiepijimosi terminai – nė motais

Kas įvyktų, jeigu po ligos, kad ir besimptomės, žmogus pasiskiepytų iškart, tarkim, po kelių dienų, nors teoriškai turi apsaugą?

„Niekas negali šito dalyko pasakyti, kas gali nutikti, bet vienareikšmiškai galima pasakyti, kad jokio pliuso mano antikūnams nuo to nebus. Tai yra tiesiog šaudymas į orą“, – sakė atlikėjas Stano.

„O kas gali atsitikti, jei po savaitės žmogus pasiskiepys persirgus? Nieko blogo neatsitiks. Tiktai tiek, kad protingas terminas yra trys mėnesiai, taip yra nutarta“, – teigė A. Ambrozaitis.

Freepik nuotr.

Yra ekspertų, kurie sako, skiepijantis iškart – po ligos, gali dažniau pasireikšti nepageidaujamos reakcijos. Visgi, siekis toks, kad sustiprinančiomis vakcinos dozėmis skiepytųsi visi ir kuo greičiau.

„Jeigu žmogus yra paskiepytas pagal pilną vakcinacijos schemą, yra rekomendacija jau praėjus trims mėnesiams pasiskiepyti sustiprinančiąja doze“, – aiškino G. Megelinskienė.

Viską sugriovė omikronas

Infektologas A. Ambrozaitis teigė, situacija pasikeitė, kai atsirado omikron atmaina.

„Jeigu gauname ir labai didelį titrą antikūnų, mes nežinome, ar jie apsaugo nuo omikron atmainos, ar  neapsaugo. Tūkstantis ar du tūkstančiai – neturi jokios reikšmės. Žmonės pervertina, nesupranta. Ir apskritai, manoma, kad teigiamas antikūnų testas nėra pats geriausias būdas įvertinti žmogaus imuninės sistemos atsaką į virusinę infekciją“, – sakė A. Ambrozaitis.

Antikūnai pasiskiepijusiems nebegalios nuo sausio 10 dienos.

„Jeigu vis tik atsitiks ir sakys visiems daryti trečią skiepą, aš nedarysiu dėl paprasčiausios baimės, nes su tokiu kiekiu antikūnų, išties, niekas man nepasakys, kaip sureaguos kūnas į papildomą dozę“, – nuomonę išreiškė atlikėjas Stano.

Pasak specialistų, tyrimas aktualus tik tuo atveju, jeigu po skiepo ar ligos antikūnų visai nesusidaro.