Klaipėdos jūrininkų ligoninėje jau beveik 20 metų taikomos intervencinės radiologijos procedūros. Jos padeda prailginti ne vieno paciento gyvenimą ar išsprendžia sveikatos problemą be operacijos.

Diagnozės pradžia – pokalbis

"Klaipėdos jūrininkų ligoninė – vienintelis kardiologijos centras Šiaurės – Vakarų Lietuvoje, kur pacientams teikiama pagalba nuo gydytojo konsultacijų, medikamentinio gydymo iki aukščiausio lygio gydymo ir diagnostikos paslaugų suteikimo, intervencinės kardiologijos procedūrų, – teigia ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga.

Kaip pastebi Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Dalia Jarašūnienė, kardiologija nebėra paprasta terapinė sritis, kur gydytojui pakanka elementarių darbo priemonių. Šiuo metu kardiologija yra gerokai sudėtingesnė – tarp chirurgijos ir terapijos.

"Nors ir kaip sparčiai besivystytų technologijos, pirmoje vietoje išlieka pokalbis su pacientu. Nuo to prasideda diagnozė ir tik po to atliekami įvairūs tyrimai", – pridūrė gydytoja.

D.Jarašūnienė pasidžiaugė, kad pastaruoju metu nemažai žmonių savo sveikata susirūpina anksčiau, dar nespėję susirgti. Jie kreipiasi į gydytoją, norėdami sužinoti savo riziką susirgti širdies ligomis, ypač jeigu tarp artimųjų pasitaikė mirčių dėl šios priežasties.

"Iš tam tikrų duomenų, gyvenimo būdo galime pasakyti, kokia žmogaus rizika sirgti širdies ligomis", – paaiškino kardiologė.

Tačiau net, kai žmogus rūpinasi savimi, sportuoja ir nėra nutukęs, gydytojai negali garantuoti, kad jis nerizikuoja sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Mat tokia tikimybė visada išlieka ir negalima numatyti daugelio priežasčių, galinčių išprovokuoti ligą.

Pasak D.Jarašūnienės, kuo anksčiau žmogus pradeda rūpintis savo sveikata, tuo anksčiau sulaukiama naudos. Tačiau pirmiausia reikėtų galvoti apie sveiką gyvenseną, o ne vartojamus vaistus.

"Sveikata prasideda nuo žinojimo", – įsitikinusi gydytoja.

Trukdo psichologinis barjeras

D.Jarašūnienė apgailestauja, kad infarkto ištikti žmonės neretai kreipiasi pavėluotai. Jie prasikankina visą naktį, manydami, kad streikuoja skrandis, o kai ryte kreipiasi į medikus, jau būna vėlu.

Tuomet gydytojams tenka tik konstatuoti faktą, kad širdies raumuo yra miręs. Tokiais atvejais ligoninėje teikiamos aukščiausio lygio procedūros nepadeda arba neatneša tokios naudos, kokia ji galėtų būti per pirmąsias dvi, vadinamąsias auksines valandas.

Kardiologės manymu, laiku kreiptis pagalbos kartais sutrukdo ir psichologinis barjeras. Žmogui sunku suvokti, kad liga užklupo būtent jį.

Nors pirmieji ligos simptomai pasireiškia dar iki ištinkant infarktui, tačiau neretai jie ignoruojami, manant, kad užklupęs skausmas daugiau nepasikartos.

"Taip lengviau gyventi, – gydytoja paaiškina, kodėl žmonės tuomet nepasirūpina savo sveikata. – Tokiais atvejais būna sunku suvokti, kad ateina sunki liga, nors iki tol žmogus buvo sveikas."

Infarktas ištinka ir jaunus

Skaudžiausia, kai infarktas užklumpa jauną žmogų, šiam net nespėjus pasiekti ligoninės. Tokie atvejai neretai baigiasi paciento mirtimi ar neįgalumu. Mat jaunam žmogui infarkto pasekmės būna daug skaudesnės ir sunkesnės nei sulaukusiems vyresnio amžiaus.

Europoje apibendrinus kelių registrų duomenis, pastebėta, kad miokardo infarktą patiria nemažai jaunų žmonių, ypač moterų.

Nors Lietuvoje miokardo infarkto registro nėra, bet iš ligoninėje gydomų pacientų nepastebima tokios tendencijos.

D.Jarašūnienė padarė prielaidą, kad miokardo infarktą patiriančių moterų daugėja dėl padažnėjusio rūkymo.

Be to, nemažai jaunų moterų būna nutukusios, o štai nutukusių vyrų padaugėja gerokai vyresniame amžiuje. Šios priežastys, pasyvus gyvenimo būdas neigiamai atsiliepia sveikatai.

Nepaisant šito, miokardo infarktas išlieka vyrų liga, būtent juos pakertanti dažniausiai. Moteris ji užklumpa dešimčia metų vėliau nei vyrus.

D.Jarašūnienė atkreipia dėmesį, kad Rytų Europos šalyse jauni žmonės dažniau serga miokardo infarktu. Tam įtakos turi besaikis alkoholio vartojimas.

"Mes negalime pakeisti genų ar lyties, bet galime pakeisti gyvenimo būdą bei investuoti į savo sveikatą ateityje", – pridūrė kardiologė.

Užtikrina kokybišką ištyrimą

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyrius yra vienintelis toks Vakarų Lietuvoje. Čia atliekamos intervencinės radiologijos procedūros širdžiai ir visoms kraujagyslėms.

Viename padalinyje atliekami širdies bei širdies kraujagyslių tyrimai, o kitame – kitų kraujagyslių tyrimai. Jiems reikalingi specialūs aparatai – angiografai.

"Ligoninėje tyrimai atliekami trimis šiuolaikiniais angiografais, kuriais užtikrinamas kokybiškas paciento ištyrimas, leidžiantis tinkamai parinkti tolesnio gydymo taktiką. Angiografais taip pat atliekamos ir gydomosios procedūros. Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje per praėjusius metus atlikta 4 800 diagnostinių ir 1 750 gydomųjų procedūrų", – teigė vyriausiasis gydytojas.

Šviečiant rentgeno spinduliais ir leidžiant specialų kontrastą, galima įvertinti kraujagyslių pakitimus ir parinkti tinkamiausią gydymo metodą. Vienas jų gali būti praplėtimas specialiais balionais ir stentais, vadinamasis stentavimas.

Kaip paaiškino Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas Valentinas Jokšas, jeigu aptinkama labai daug kraujagyslių pakitimų, pacientui siūlomas operacinis gydymas, šuntavimo operacija, o jei pakitimai būna minimalūs, siūlomas konservatyvus gydymo būdas – vaistais.

Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje dirbantys penki gydytojai kardiologai bendradarbiauja su kolegomis iš Kardiochirurgijos skyriaus, nes vienas iš gydymo būdų yra operacija.

Tai vienas iš trijų medicinos centrų Lietuvoje, kur teikiamos įvairiapusės kardiochirurgijos ir intervencinės kardiologijos paslaugos visą parą.

Ligoninėje atliekamų procedūrų lygis niekuo nenusileidžia Vakarų Europos klinikoms.

Sumažina mirtingumą

Nors uostamiestyje gyventojų skaičius mažėja, bet sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis daugėja dėl senstančios visuomenės.

Vedėjas pastebi, kad pacientų amžius išlieka panašus – vyrų vidurkis yra 63 metai, o moterų – 68 metai.

Pasak V.Jokšo, intervencinių radiologijos procedūrų kasmet atliekama daugiau. Palyginti su 2011 metais, pernai gydomųjų ir diagnostinių procedūrų padaugėjo 20 proc., bet pacientų eilės vis tiek išlieka.

Nors ligoninė pagal savo pajėgumus galėtų padidinti procedūrų skaičių, tačiau neleidžia ribotas ligonių kasų finansavimas.

Kaip sakė vedėjas, nors intervencinė radiologija yra jauna ir labai sparčiai besivystanti medicinos sritis, bet jau įrodytas jos efektyvumas gyvenimo kokybės pagerinimo ir mirtingumo sumažinimo atžvilgiu.

Kai šios diagnostinės ir gydomosios procedūros taikomos ūmaus miokardo infarkto atveju, mirtingumas sumažėja iki 5 proc. Statistika rodo, kad kai šie metodai netaikomi, mirtingumas būna kur kas didesnis ir siekia apie 20–30 proc.

Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje per praėjusius metus iš viso atlikta 4 800 gydomųjų ir 1 750 diagnostinių procedūrų.

Pasiliko po praktikos

Iš penkių šiame skyriuje dirbančių gydytojų Aurimas Knokneris yra jauniausias. Studijų metais čia atlikęs praktiką jaunas specialistas tolesniam darbui pasirinko Jūrininkų ligoninę.

Antrus metus savarankišku gydytoju dirbantis A.Knokneris pasakojo, kad per praktiką gerus įspūdžius paliko kolektyvas, darbo planavimas ir apimtis, metodika, vadovybės požiūris.

Intervencinė kardiologija jaunam specialistui patraukli pasirodė savo konkretumu – aptikus pakitimų, pritaikomas gydymo metodas, kurio efektą pacientas gana greitai pajaučia.

Be to, ši sritis dabar labai sparčiai plečiasi ir apima vis daugiau sričių, ne tik kardiologiją ir struktūrines širdies ligas.

Greičiau pasveiksta

Patekęs į Angiochirurgijos skyrių pacientas iš to paties gydytojo gali tikėtis visokeriopos pagalbos: konsultacijos, atviros chirurgijos ar intervencinės radiologijos.

Visi keturi kraujagyslių chirurgai dirba kompleksiškai, tad paciento nereikia siuntinėti iš vienos vietos į kitą. Žmogus su savo gydytoju gali aptarti gydymo taktiką.

Kaip pastebi specialistai, šiais laikais vis daugiau pacientų pageidauja intervencinės radiologijos procedūrų, nes jos mažiau traumuoja, greičiau pasveikstama.

Antrą dieną po tokios procedūros pacientas gali vaikščioti, o trečią dieną išleidžiamas namo. Jo nekamuoja ilgalaikiai skausmai, kurie būna po atviros operacijos.

Kraujagyslių chirurgai praktiškai užsiima visomis sritimis, pradedant nuo aortos aneurizmų ir jų operacinio gydymo bei stentavimo, išskyrus galvos chirurgiją.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra trečia gydymo įstaiga Lietuvoje, kuri atlieka visas šias procedūras. Tad pacientų nereikia siųsti gydytis į Vilnių ar Kauną.

Iš trijų didžiųjų šalies ligoninių ji taip pat turi budinčius chirurgus, kurie teikia pagalbą, taip pat ir skubią, visą parą. Kitos ligoninės arba neturi budinčių kraujagyslių chirurgų, arba teikia ne visas paslaugas.

Sumažėjo užleistų atvejų

Įvairių sričių diagnostinės procedūros atliekamos, norint išsiaiškinti kraujagyslių pakitimus ir tolesnę gydymo taktiką.

Pernai Angiochirurgijos skyriuje atlikta apie 1 500 atvirų operacijų, 1262 diagnostinės ir 245 gydomosios procedūros. Per pastaruosius trejus metus jų skaičius gerokai išaugo.

Pasak kraujagyslių chirurgo Lino Jarašūno, kol kas atvirų operacijų skaičius viršija intervencinių radiologinių procedūrų skaičių, nors ir artėja prie pasaulinio standarto, kai šie skaičiai būna apylygiai.

Chirurgas pastebi, kad pastaruoju metu nebesulaukiama sunkių ar su užleistomis ligos formomis pacientų, nors prieš 20 metų tokių būdavo dauguma.

Pagerėjus kardiologinei pagalbai, sumažėjo ir embolijų skaičius. Tai staiga sutrikęs kraujo pritekėjimas į organą arba kūno dalį, kurį dažniausiai sukelia kraujo krešulys.

Anksčiau tokios procedūros buvo atliekamos vos ne kasdien. L.Jarašūnas paaiškino, kad šių procedūrų sumažėjo, nes pacientai vartoja kraują skystinančius vaistus.

Pagerino gydymo kokybę

Vidutinis Angiochirurgijos skyriaus pacientų amžius yra 70–80 metų. Nors aterosklerozė paliečia ir kur kas jaunesnius. Šios ligos progresavimą ne vienam paskubina ir rūkymas.

Tad dėl genų ir netinkamo gyvenimo būdo liga progresuoja greičiau, tad į kraujagyslių chirurgus gali tekti kreiptis ir anksčiau.

Aterosklerozės priežastys nėra žinomos, tad kraujagyslių chirurgams tenka gydyti tik šios ligos pasekmes. Tad kartą į jų rankas dėl šios priežasties patekęs pacientas tampa nuolatiniu, nes liga vis atsinaujina.

Tačiau kartais pacientui padėti nebeįmanoma ir galūnę tenka amputuoti. Per metus atliekama apie 50 kojų amputacijų. Prieš penkerius metus šis skaičius buvo dvigubai didesnis.

Būtent intervencinė radiologija padėjo sumažinti amputacijų skaičių. Pasak kraujagyslių chirurgo Roko Petručio, šios procedūros taip pat leidžia padaryti tai, ko negali išspręsti operacija. Tad dabar nebereikia operuoti klubinės arterijos segmento, labai retos pasidarė blauzdos arterijos operacijos.

Tad ligoninėje taikomi nauji, kasmet tobulėjantys gydymo metodai ir priemonės dabar gali padėti net tiems pacientams, kurie anksčiau buvo priskirti beviltiškiems.