Širdies nepakankamumas: profesorė patarė, kaip jo išvengti, nutolinti ir kontroliuoti | kl.lt

ŠIRDIES NEPAKANKAMUMAS: PROFESORĖ PATARĖ, KAIP JO IŠVENGTI, NUTOLINTI IR KONTROLIUOTI

Širdies nepakankamumas (ŠN) – tai širdies funkcijos sutrikimas, kai dėl anksčiau buvusios širdies ligos susilpnėja skilvelių gebėjimas diastolės metu prisipildyti krauju arba sistolės metu išstumti kraują. ŠN vadinamas globali pandemija – juo serga daugiau nei 26 mln. žmonių visame pasaulyje.

15 mln. sergančiųjų ŠN – europiečiai. Lietuvoje 2020 m. užregistruota daugiau nei 132 tūkst. sergančiųjų ŠN. Net 47 iš 1000 Lietuvos gyventojų patiria kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę sutrikdančius ŠN simptomus.

Kaip išvengti ŠN, kaip atpažinti jo simptomus ir ką daryti jiems atsiradus, pataria LSMU ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė profesorė Gintarė Šakalytė.

„Apie būdus, kaip išvengti tiek širdies ir kraujagyslių ligų, tiek ŠN, augantis žmogus turėtų girdėti nuo vaikystės, taip pat jaunystėje, – visais amžiaus tarpsniais, kol jie dar neserga minėtomis ligomis, neturi ŠN“, – sako gydytoja kardiologė.

– Kodėl susergama ŠN?

– ŠN neserga pacientai, kurių širdis yra sveika. Tai yra kitų širdies ligų pasekmė, nors labai retai ŠN gali sukelti ir ne širdies patologija.

Viena iš dažniausių ŠN priežasčių yra negydoma arba blogai gydoma arterinė hipertenzija. Visi suprantame, kad arterinės hipertenzijos gydymas trunka visą gyvenimą, o kraujospūdis turi būti ne tik sumažintas, bet pasiektos tikslinės vertės. Gydant vaistais ir taikant nemedikamentines priemones daugumas pacientų kraujospūdis turi būti 120-130 ir 70-80 mmHg, tačiau realybė, deja, yra kitokia – daugiau nei 60 proc. sergančiųjų arterine hipertenzija tikslinis kraujospūdis nėra pasiekiamas.

Kita labai dažna ŠN priežastimi yra išeminė (arba koronarinė) širdies liga. Buvęs miokardo infarktas (ypač jeigu pacientas kreipėsi per vėlai ir pirmosiomis miokardo infarkto valandomis nebuvo atverta užsikišusi kraujagyslė) taip pat yra ŠN priežastimi. Nuraminsiu - net ir persirgus miokardo infarktu, bet nuolat vartojant gydytojo paskirtą gydymą, galima nutolinti ŠN išsivystymą. Labai svarbu lankytis pas šeimos gydytoją ir gydytoją kardiologą, aptarti tolimesnius veiksmus - laikytis mitybos ir fizinio aktyvumo nuorodų nei gydymo vaistais rekomendacijų.

Pasikartojantys, ilgai trunkantys ritmo sutrikimai, ypač jeigu širdies susitraukimų dažnis (pulsas) yra per didelis taip pat lemia ŠN. Patarimas– stebėti savijautą, lankytis pas šeimos gydytoją, o jis tikrai nukreips konsultacijai pas reikiamą specialistą. Širdies raumens uždegimas (ūmus ir buvęs anksčiau), vožtuvų ar širdies raumens ligos taip pat gali būti ŠN priežastimi.

ŠN gali vystytis ir nesergant širdies ligomis, jeigu asmuo vartoja toksines medžiagas (alkoholį, kokainą, amfetaminą ar anabolinius steroidus), yra negydoma anemija, skydliaukės funkcijos sutrikimai ir kt.

– Kuo pasireiškia ŠN?

– Būdingiausi ŠN simptomai yra dusulys nedidelio fizinio krūvio metu arba ramybėje, naktinis dusulys, sausas kosulys, sumažėjęs fizinis pajėgumas, bendras silpnumas, nuovargis, juntamas skysčių susilaikymas organizme (svorio didėjimas, kojų tinimas, pilvo apimties didėjimas), dažnas arba neritmiškas širdies plakimas. Simptomų ir požymių yra gana daug, tačiau dusulys, bendro silpnumo pojūtis ir tinstančios kojos yra dažniausiai pasireiškiantys nusiskundimai, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją.

ŠN diagnozuojamas išklausius paciento skundus, įvertinus jo ankstesnes ligas ir kraujo tyrimo rezultatus, atliekama širdies echoskopija, kurioje matomi širdies ligoms būdingi pakitimai, vožtuvų būklė, širdies gebėjimas prisipildyti krauju bei jį išstumti.

Labai pažengus ŠN, gali blogėti tiek kepenų, tiek inkstų funkcija. Dėl ŠN gali atsirasti viso organizmo pažaida. Tolimesnių stadijų ŠN verčia bendradarbiauti įvairių sričių specialistus.

– Teigiama, kad pandemija paveikė širdies sveikatą. Kokią įtaką tai turėjo ŠN ligoniams?

– Pandemija tebėra terra incognita (lot. – nežinoma žemė), apie kurią sužinome ir sužinosime vis daugiau. Jungtinėse Amerikos valstijose tyrimais nustatyta, kad pandemijos metu kraujospūdžio vidurkis padidėjo 2–4 mmHg. Dėl ko tai galėjo atsitikti? Galbūt tai lėmė tai lėmė nuolatinė įtampa, stresas. Na, ir, žinoma, nuotolinė paciento konsultacija ne visada visavertė. Per nuotolinę konsultaciją gydytojas remiasi tuo, ką pasakoja pacientas, o galimybės atlikti tyrimus nėra. Tačiau net ir kraujospūdį pacientas namuose gali pasimatuoti netiksliai, naudodamas netinkamą manžetę, prieš tai ramiai nepasėdėjęs. Ir tada gydytojas sprendimą gali priimti remdamasis klaidingais duomenimis. Taigi, pandemijos nulemtas nuotolinių konsultacijų gausėjimas blogino lėtinių širdies ligų gydymą. Iš kitos pusės, nuotolinės konsultacijos metu galime pratęsti vaisto skyrimą, tačiau tam reikia labai gerai žinoti to paciento būklę, jo ligą ir, žinoma, žmogus pats privalo domėtis savimi ir stebėti simptomus.

Be to, COVID-19, kaip ir kitos virusinės infekcijos, gali turėti įtakos širdies raumens pažaidai. Vadinamieji širdies raumens uždegimai, arba miokarditai, dažniau nustatomi jauniems pacientams, yra viena priežasčių, dėl ko susergama ŠN. Tai tam tikru procentu padidino ŠN dažnį. Jeigu žmogus, tarkime, izoliavosi namuose, neatkreipė dėmesio į pirminius miokardito simptomus, jį galime pamatyti jau persirgusį miokarditu, jaučiantį ŠN simptomų ir požymių.

Profesorė Gintarė Šakalytė. J. Kalinsko / BNS nuotr.

– Kaip gydomas ŠN? Ar apskritai ši liga gali būti išgydoma?

– Galbūt galima išgydyti slogą, anginą, infekcines ligas. Tačiau širdies ir kraujagyslių ligos, deja, yra lėtinės, o ne infekcinės. Jų gydymas trunka visą gyvenimą. Nuolat vartoti vaistus – būtina sąlyga gydyti širdies ligas, o ŠN reikalauja kelių dalykų. Viena – tai paciento savistebėsena. Kaip keičiasi simptomai, kokį atstumą ligonis nueina nedūsdamas, kaip kinta jo svoris, kaip keičiasi kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis ar pulsas. Pacientas turi reguliariai vartoti vaistus ir žiūrėti, ką valgo. Jeigu žmogus, sergantis ŠN, valgo labai sūriai, natūralu, kad ima kauptis skysčiai, didėja dusulys, tinsta kojos ir prireikia skubios gydytojo konsultacijos, kartais – ir gydymo stacionare. Turėjau pacientę, kurios būklė netikėtai pablogėjo. Iš pradžių nesupratau priežasties, kol nepamačiau ant jos stalo šviežiai raugintų agurkų stiklainio. O juk raugintuose agurkuose tiek daug druskos...

Taigi, ŠN gydomas visą gyvenimą, be to, reikalinga paciento rodiklių stebėsena, prisižiūrėti to, ką valgo, kaip elgiasi – žmogus turi būti kažkiek fiziškai aktyvus, vengti tam tikrų produktų, vartoti vaistus.

ŠN gydymas vaistais dabar yra puikiai ištirtas. Yra aiškios rekomendacijos. Pernai jos pasikeitė – nustatytos naujos papildomos vaistų klasės. Tai ne tik mažina pacientų, pasiekiančių ligoninių stacionarą, skaičių, dažnumą, bet ir gerina prognozę, ilgina išgyvenamumą. Taigi, vaistų tikrai yra – tiek koreguoti skysčių apykaitą, tiek blokuoti aktyvius neurohormonus, kurie aktyvesni sergant ŠN, tiek koreguoti arterinį kraujospūdį, elektrolitų (kalio, magnio, natrio, kalcio ir pan.) apykaitą.

Mes, universiteto atstovai, tiek studentams, tiek kitiems gydytojams pristatome naujausias rekomendacijas, kaip gydyti pacientus, sergančius ŠN. Pacientai turėtų klausyti gydytojo rekomendacijų, vaistus vartoti taip, kaip rekomenduota, ir nekoreguoti gydymo. Nuotolinė konsultacija tikslinga, jeigu reikia pasitarti dėl tokio gydymo niuansų – kartais tai galima daryti ir telefonu. Tačiau kartais reikia vadinamosios kontaktinės konsultacijos – jeigu keičiame vaistus, koreguojame dozę ir pan. Sergant ŠN labai svarbi vaistų dozių korekcija, nustatyti optimalią vaisto dozę konkrečiam pacientui. Taigi, svarbu paskirti visus reikalingus vaistus ir tinkamą jų dozę konkrečiam ligoniui. Net ir labai panašiems ligoniams vaistų dozės gali būti skirtingos.

– Kokios priemonės pasitelkiamos, jei gydymo vaistais nebepakanka?

– Tokiu atveju gali būti implantuojami tam tikri specialūs prietaisai, kurie palengvina širdies darbą. Tai gali būti ir specialūs stimuliatoriai, kurie, tarkime, sureguliuoja širdies raumens susitraukimus ir juos padaro panašesnius į sveikos širdies. Tai gali būti pavaduojantys širdį prietaisai, kuriuos implantuoja kardiochirurgai. Turime pagalbinį kairįjį skilvelį, atliekantį dalį to darbo, kurio nebegali padaryti širdis, kai širdies raumens kaip siurblio funkcija yra per silpna. Kalbant apie gydymą ne medikamentais, o intervencija arba chirurginėmis priemonėmis, tai tiek ŠN gydyti, tiek iš dalies prevencijai būtina šalinti šią ligą sukeliančias priežastis. Tarkime, jei tai išemine širdies liga sergantys pacientai, o ją sukelia kraujagyslių susiaurėjimas, tai kraujagyslės išplėtimas įdedant stentą arba kardiochirurgams suformuojant nuosruvius ir aplenkiant kliūtį, kuri trikdo raumens kraujotaką, yra vienas būdų gydyti tokius ŠN ligonius. Lygiai taip pat ir vožtuvų korekcija. Koreguojamas vožtuvų nesandarumas, per kateterius implantuojami arba chirurginiu būdu implantuojami nauji mechaniniai vožtuvai pacientams, kurie serga vožtuvine širdies liga ir dėl to vystosi ŠN. Radikaliausias ŠN gydymas, kuris taip pat yra sėkmingas, – širdies transplantacija. Tiesa, tokių operacijų nebūna daug – jas skaičiuojame vienetais per metus, nors šiemet sausį–vasarį net keturiems pacientams Kauno klinikose buvo atliktos širdies transplantacijos operacijos. Tai taip pat sėkmingas ŠN gydymo būdas, kurį pritaikius pacientų gyvenimo kokybė pagerėja. Žinoma, padidėja vartojamų vaistų skaičius, nes prisideda organizmo imunitetą veikiantys vaistai, kad donoro širdis nebūtų atmesta.

Dusulys, bendro silpnumo pojūtis ir tinstančios kojos yra dažniausiai pasireiškiantys nusiskundimai, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytoją.

– Kokia yra ŠN ligonių gyvenimo kokybė? Ar dažnai jie dūsta net ir nuo mažiausio fizinio krūvio, ar daugelis pacientų tokio simptomo vis dėlto išvengia?

– Paciento savijauta priklauso nuo ligos sunkumo, tačiau mūsų su pacientu užduotis – maksimaliai pagerinti gyvenimo kokybę. Iš esmės ji gerinama vaistais. Jie skiriami siekiant sumažinti simptomus ir pagerinti paciento savijautą, t.y. pagerinti gyvenimo kokybę, taip pat ligos prognozę. T.y. kad jis rečiau patektų į ligoninę, ilgiau gyventų ir būtų mažiau komplikacijų. Pacientų gyvenimo kokybė, skiriant tinkamą klinikiniais tyrimais, t.y. mokslu pagrįstą gydymą, gerėja, ir gana greitai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad tokiu atveju jau per pirmus mėnesius statistiškai reikšmingai pagerėja ligonių, sergančių ŠN, gyvenimo kokybė. Jei žmogus vartoja gydytojo paskirtus vaistus, stebi savo būklę, yra labai daug atvejų, kai tokie pacientai metų metais serga ŠN ir su gydytojo priežiūra gyvena gana kokybišką gyvenimą, jausdami minimalius simptomus.

Kauno klinikose ir kituose centruose pacientai, kurie dėl paūmėjusio lėtinio ŠN buvo stacionarizuoti, paskui dar metus laiko stebimi. Į Kardiologijos ambulatoriją jiems rekomenduojami keturi vizitai. Tokių vizitų metu ne tik gydytojas koreguoja gydymą, paskiria reikalingų vaistų, koreguoja dozes, bet ir slaugytoja moko ligonį, kaip elgtis, įvertina mitybos ypatybes, fizinio pajėgumo galimybes, aptaria visus jam rūpimus klausimus, t.y. moko pacientą gyventi sergant ŠN. Rezultatai – akivaizdūs. Visame pasaulyje kalbama ne tik apie gydymą vaistais, intervencijomis arba chirurgine pagalba, bet ir apie gyvensenos korekcijos būtinybę ir gyvensenos pokyčius, savistebėseną ir paciento mokymą. Tai labai svarbi sudedamoji ŠN gydymo dalis. Viso to mokoma ŠN kabinetuose. Ten dirba specialiai apmokyti gydytojai, kvalifikaciją įgiję LSMU arba Vilniaus universitete, taip pat slaugytojos, išklausiusios specialų daugiau kaip 200 val. kursą.

– Šiais laikais, kai, sergant ŠN, vaistais galima geriau koreguoti būklę, dedama pastangų išmokyti ŠN ligonius koreguoti gyvenseną, žmonės, sergantys šia liga, gyvena ilgiau?

– Palyginti su tuo, kas buvo, sakykime, prieš dešimt metų, dabar ŠN pacientai gauna iš esmės geresnį gydymą, jie patiria reikšmingai mažiau simptomų, jų gyvenimo kokybė geresnė. Tam skiriama vaistų, chirurginių ir kitų intervencinių priemonių, pavaduojančių priedų, kad ligonio gyvenimo trukmė ilgėtų. Tačiau auksinė taisyklė tokia: daug lengviau išvengti ligos ir žymiai paprasčiau koreguoti priežastis, dėl ko vystosi ŠN, nei jį gydyti. Tol, kol ligos nėra, prognozė yra žymiai geresnė. Kiekvienos ligos atsiradimas blogina gyvenimo kokybę, priverčia vartoti vaistus arba daugiau jų. Bendra prognozė tokia, kad didelėmis medicinos pastangomis toks pacientas gali gyventi lygiai tiek pat ilgai, kaip ir sveikas. Tačiau tikrai sveikas žmogus gyvens geresnį gyvenimą – jam nereikės vartoti vaistų, dažnai lankytis pas gydytojus. Taigi, visada geriausia išvengti ligos. ŠN tikrai galime išvengti arba nutolinti. Jei gydome arterinę hipertenziją ir koreguojame kraujospūdį taip, kad būtų pasiektas tikslinis kraujospūdis, jei koreguojame tuos rizikos veiksnius, dėl ko atsiranda išeminė širdies liga, t.y. fizinis aktyvumas yra pakankamas, kūno svoris – normalus, lipidų apykaitos rodikliai (cholesterolis) yra normos ribų, nesergama diabetu, cukrus (glikemijos indeksas) – normos ribų, jei visa tai kontroliuojama, ir lemia tai, kad žmogus nesusirgs ŠN. Na, o jei žmogus jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, jas turime gydyti maksimaliai gerai. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad tai dvipusio eismo kelias: gydytojas gydo, o pacientas, klausydamas gydytojo, padeda pats sau. Ir jeigu mes taip minėtas ligas, kurios dažniausiai sukelia ŠN, pakoreguosime – nutolinsime susirgimą ŠN.

Viena iš dažniausių ŠN priežasčių yra negydoma arba blogai gydoma arterinė hipertenzija.

– Kokiais atvejais ŠN gali tapti mirties priežastimi?

– Kalbant apie kardiologines mirties priežastis, jos gali būti įvairios. Mirštama staiga sustojus širdžiai, mirštama ir nuo ūminių koronarinių sindromų, t.y. ūmaus miokardo infarkto ar nestabiliosios krūtinės anginos. Kartais mirštama dėl grėsmingų ritmo sutrikimų. Paprastai širdies ligomis ligoniai serga ilgai, metų metus ir dešimtmečius, jiems būdingi didesni ar mažesni ŠN simptomai ir požymiai. Mirties priežastimi gali tapti ir ŠN, ir širdies ritmo sutrikimai sergant ŠN, ir miokardo infarktas, kuris, sergant ŠN, taip pat pasitaiko. Kalbant apie mirties priežastį, visada sunku pasakyti kas gi buvo tas paskutinis lašas. Norisi kalbėti apie tai, ką mes galime padaryti, kad tai įvyktų kuo vėliau. Tai vėlgi yra ŠN rizikos veiksnių korekcijos būdai – tiek medikamentiniai, tiek nemedikamentiniai.

Apie būdus, kaip išvengti tiek širdies ir kraujagyslių ligų, tiek ŠN, augantis žmogus turėtų girdėti nuo vaikystės, taip pat jaunystėje, – visais amžiaus tarpsniais, kol dar neserga minėtomis ligomis, ŠN.

– Į kokius organizmo pokyčius, sergant ŠN, svarbu atkreipti dėmesį?

– Ypatingai reikia stebėti svorį. Jei jis per keletą dienų padidėja keliais kilogramais – tai tikrai nebus riebalai, tai skysčių sankaupos. Ir jei organizme ima kauptis skysčiai, tai skambutis, kad žmogaus širdies būklė smarkiai suprastėjo, kad metas susisiekti su gydytoju ir koreguoti vaistų dozes.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, sergant ŠN, bet kuri infekcija, ar gripas, ar pneumonija, ar COVID-19, reikšmingai pablogina būklę. Dėl to ŠN ligoniai turėtų skiepytis nuo infekcinių ligų.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Kodėl sakot kad negydo .Net spaudoje rašė kad Starkevičius pasijuto blogai tai net nakty pats gerb.Benetis jį pasitiko jau prie kardiologinio Kitų irgi neskriaudžia Nugabena greitoji gydytoja pasiūlo ''jeigu nori pastatysiu lašelinę '',poto nakty iškviečia taksi ,parašo ,kad pagerėjo ,nors pagerėjimo nesimato ir namo..................Taip ,kad gerbiamieji profesoriai ,bent nerašykite irneklaidinkite sergančių nes jiems labai skaudu.......

Ogis

Hipotrofija kairiojo skilvelio šoninė sienelė 45 procentai, sinusinė bradikardija, ryški kylanti aorta, dusulys, krūtinės maudimas, dvi kraujagysles po 50,dvi po po 70 procentų ir daugybė simptomų. Atspėkit ar kas ką daro?! Prašyti oi kaip mokat tik rašyti. Gal kas atsakys iš profesorių kaip žmogus gali dirbti sunku fizinį darbą?! O nedarbingumo komisija Panevėžio kniaudiškių klinikoje siunčia į darbą, o jei pradedi priekaištauti siulo psichiatro pagalba, tai tokia medicina. Gražios pasakos prieš miegą.

Kęstas

Širdies resinchronizavimo terapija padeda išeiti iš širdies nepakankamumo būsenos: „Širdies resinchronizavimo terapija arba ŠRT naudoja implantuojamą prietaisą, panašiai, kaip širdies stimuliatorius, kad siųstų elektrinius impulsus į dešinįjį ir kairįjį širdies skilvelius, kad jie būtų priversti susitraukti veiksmingesniu ir organizuotesniu būdu. „Š.R.T. buvo tokia pat didelė pažanga, kaip ir implantuojami defibriliatoriai“, – sakė dr. Moweris ir pridūrė, kad pradėjus pacientų gydymą Nyderlanduose, „buvo beveik neįtikėtina, kaip pacientai išeina iš širdies nepakankamumo būsenos“." Širdies nepakankamumas yra lėta ir kankinanti mirtis, panašiai, kaip mirtis nuo vėžio. Lietuvoje vėlyvesnių stadijų gydymas yra nepakankamas. Pinigėliai nueina auksiniams šaukšteliams. (Mokslas-studijos-ekonomika)
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS