„Nesibaigiančios eilės pas gydytojus yra neveikiančios sistemos pasekmė, o ne jos neišvengiama dalis. Jos kyla dėl riboto finansų panaudojimo, neužtikrintų bazinių paslaugų, neefektyvaus tinklo, silpnos pirminės grandies, specialistų trūkumo, neskaidrios registracijos ir pasitikėjimo stygiaus“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Viešasis ir privatus sektorius turėtų dirbti kartu

Konservatorės Gintarės Skaistės teigimu, privatus ir viešasis sveikatos apsaugos sektorius turėtų dirbti kartu, nes, prioritetizavus kurį nors vieną iš jų, daugiau gydytojų ar paslaugų neatsiras.

„Mūsų nuomone, šie sektoriai turi dirbti kartu, ranka rankon. Ten, kur viešasis sektorius nespėja, turėtų įsijungti privataus sektoriaus pagalba ir sąlygos turėtų būti vienodos, apmokėjimas turėtų būti teikiamas tiek viešajam, tiek privačiajam vienodomis sąlygomis. Jų eliminavimas, mūsų manymu, tik prailgins eiles, o ne sutrumpins“, – pirmadienį spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.

Konservatoriai siūlo numatyti, kad paslaugas, įtrauktas į Privataus sveikatos draudimo fondo (PSDF) krepšelį, pacientas turi teisę gauti tiek viešose, tiek privačiose įstaigose pagal vienodus standartus – šeimos gydytojo konsultacijas gauti per 7 dienas, specialisto – per 30 dienų.

Taip pat siūloma nustatyti, kad PSDF kompensuojama paslaugos dalis turi būti vienoda visoms įstaigoms, o už ją negali būti imama jokių privalomų priemokų.

Daugiau laisvės šeimos gydytojams

TS-LKD vertinimu, šeimos gydytojai Lietuvoje vis dar yra per silpna grandis, nes daugelį užduočių vis dar turi atlikti gydytojai, kai tai galėtų daryti slaugytojai – tokia praktika įprasta kitose Ekonomikos bendradarbiavimo ir prekybos organizacijos (EBPO) šalyse.

Siūloma visoje šalyje įtvirtinti vienodus standartus, kad šeimos gydytojo komandos nariai (slaugytojai, atvejo vadybininkai, gyvensenos specialistai) realiai perimtų dalį lėtinių ligų priežiūros — pratęstų receptus, užsakytų būtinus tyrimus pagal nustatytas schemas, stebėtų ligos eigą. Akcentuojama, kad šiandien tai jau leidžiama teisės aktais, bet įgyvendinama tik fragmentiškai.

Finansinės paskatos sveikatos apsaugos įstaigoms

Konservatorių teigimu, eilės pas gydytojus kyla dėl paklausos ir pasiūlos nesuderinamumo – viena dalis pacientų į sistemą patenka be realaus poreikio, o kita dalis negali gauti paslaugos net ir esant resursams.

Partijos manymu, sistema turėtų būti skaidri, gyventojai turėtų matyti eiles, priėmimo terminus ir konkrečių paslaugų kainas. Tam jie siūlo skatinti gyventojų naudojimąsi esveikata.lt sistema – TS-LKD duomenimis, šiuo metu ja naudojasi tik 7–8 proc. gyventojų.

„Pati sistema nėra patogi vartojimui, o šiuo metu gydymo įstaigos nesukelia visų laikų, kuriuos galėtų. Manome, kad 95 proc. laikų, kuriuos turi specialistai, privalėtų būti sukelti į šią sistemą. (...) Kad žmonės visgi matytų visus laikus, kurie yra sistemoje ir galėtų patys pasirinkti įstaigą ir galėtų suteikti paslaugą greičiau nei poliklinika, esanti arčiausiai jų“, – kalbėjo G. Skaistė.

TS-LKD vertinimu, situaciją spręsti padėtų finansinės paskatos – įstaigos būtų skatinamos organizuoti procesus taip, kad bent 90 proc. pacientų gautų reikiamas paslaugas laiku.

„Finansinis mechanizmas galėtų būti sukonstruotas taip, kad dalį, tarkime, apie 1–3 proc. apmokėjimo už ambulatorines paslaugas būtų sulaikoma. Jeigu įstaiga užtikrina, kad 90 proc. pacientų patenka pas gydytoją laiku, tokiu atveju, sulaikytų lėšų dalis pasiektų jį. Kitu atveju, tos lėšos būtų sulaikytos ir atitektų toms įstaigoms, kurios gali užtikrinti, jog pacientai gauna paslaugą laiku“, – vardijo G. Skaistė.

Partija kartu siūlo, kad visi licencijuotų gydytojų siuntimai galiotų visoje sistemoje, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos. Manoma, kad tai panaikintų dirbtinį pacientų vaikščiojimą tarp privačių ir valstybinių įstaigų ir taupytų gydytojų laiką.

Artimiausiomis dienomis konservatoriai planuoja savo pasiūlymų dokumentą išsiųsti Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

ELTA primena, kad Seimas svarsto Sveikatos sistemos įstatymo pataisas, kurias priėmus iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų priemokų už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas.

Tikimasi, kad tokie pokyčiai didintų skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, sumažintų eiles gydymo įstaigose.

Visgi, kai kurie Seimo nariai, medikai bei pacientų atstovai mano, kad tokie pakeitimai apribotų pacientų galimybes laisvai pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugos apimtį ar kokybę.