SKLEIDŽIAMAS ŠMEIŽTAS APIE NUSIŽUDŽIUSIĄ JAUNĄ MEDIKĘ: PANEIGĖ IR ŽINIĄ APIE TAI, KAD JI LAUKĖSI

Aiškėja daugiau gegužę nusižudžiusios Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) medikės Lauros Šilinskytės portreto detalių. Paneigta ir klaidinga žinia, kad ji laukėsi.

Prasidėjo melo kampanija

Su jaunos medikės mirtimi galimai susiję asmenys skleidžia šmeižtą – kolegos iš Kauno tokius teiginius paneigia. Priešingai šmeižikiškiems teiginiams, jie tvirtina, kad Laura nebuvo nei konfliktiška, nei depresyvi, neturėjo priklausomybių, pravaikštų, nebuvo pašalinta iš doktorantūros. Buvusią kolegę jie apibūdina kaip itin kompetentingą, atsakingą, visais atvejais pacientams siekusią padėti medikę. Nusižudžiusios medikės artimieji žada kreiptis į teismą dėl jos atleidimo iš darbo.

Po RŠL gydytojos anesteziologės reanimatologės L.Šilinskytės savižudybės, Panevėžio apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą. Jis atliekamas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį (privedimas prie savižudybės), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas). Neaišku, kada šis didelės apimties ikiteisminis tyrimas keliaus į teismą. Kaip ir tai, kiek šiame tyrime yra įtariamųjų ar specialiojo liudytojo statusą turinčių žmonių. Į šiuos klausimus Generalinė prokuratūra atsiuntė atsakymą: "Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje išsamesni komentarai neteikiami."

Prokuratūra išsamiai nekomentuoja, tačiau visuomenėje ir medikų bendruomenėje šis atvejis vis dar plačiai aptariamas. Netyla ir šmeižtu paremti teiginiai, manoma, skleidžiami asmenų, susijusių su RŠL administracija. Tai yra žmonės, su kuriais buvo kilęs L.Šilinskytės konfliktas ginant savo ir kolegų teises. Taip medikų bendruomenėje skleidžiami nepagrįsti teiginiai, esą Laura buvo konfliktiškas, nesugyvenamas žmogus, sirgo depresija, vartojo psichotropinius vaistus, turėjo priklausomybių, pravaikštų.

Tačiau L.Šilinskytės kolegos iš Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus, kur ji dirbo ketvirčiu etato, piešia visai kitokį Lauros portretą. Kalbinti kauniečiai sakė kolegę galintys apibūdinti tik geriausiais žodžiais, ją vertino kaip itin aukštos kompetencijos, sau labai aukštus reikalavimus kėlusią medikę ir jos išėjimą įvardijo kaip didelį nuostolį Lietuvos medicinai.

Šeima: L.Šilinskytė (kairėje) prieš penkerius metus darytoje nuotraukoje – brolio A.Šilinskio (centre) vestuvėse su tėvais, seserimis, broliu ir kitais artimaisiais. A. Šilinskio asmeninio archyvo nuotr.

Gydytoja kardiologė Rasa Karaliūtė tame pačiame skyriuje su L.Šilinskyte dirbo penkerius metus. "Laurą gerai pažinojau – mes buvome ne tik kolegės, bet ir draugės. Labai draugiška, kolegiška, visada gerai nusiteikusi. Išskirtinis Lauros bruožas – garsus juokas, garsesnis kalbos tonas. Kas susiję su darbo santykiais – gana griežta, konkreti. Po Lauros mirties išgirdau tokių žeidžiančių, nepagarbių kalbų jos atžvilgiu, kad buvo nestabilios psichikos, konfliktiška ir pan. Tokie žodžiai visiškai netinkami jai apibūdinti, jokių konfliktinių situacijų Kauno klinikose nebuvę, apie kolegę išlikę tik patys geriausi prisiminimai ne tik man, bet ir daugeliui darbuotojų", – teigė R.Karaliūtė.

Teiginius apie tai, kad Laura neateidavo į darbą, ši medikė vadino pramanais. "Ji visada buvo labai atsakinga. Dažniausiai į darbą ateidavo anksčiau už kitus, pasilikdavo po darbo tiek, kiek reikalaudavo situacija. Niekada neatsisakydavo padėti kolegoms, dirbdavo labai daug. Jeigu žmogus būtų dirbęs tik vienoje įstaigoje – kaip lengva būtų jį apjuodinti!" – pastebėjo R.Karaliūtė.

Iš doktorantūros nepašalino

L.Šilinskytės atleidimo iš RŠL priežastis – esą medikė suklastojo paciento gydymo dokumentaciją, labai nustebino kolegas Kaune. "Apie Lauros atleidimo iš RŠL priežastį sužinojau iš spaudos. Tokia priežastis manęs neįtikino. Laura visada kaip tik labai kruopščiai pildydavo dokumentaciją. Ji buvo ir kompetentinga, ir atsakinga", – sakė Kauno Klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė docentė Giedrė Bakšytė.

Ji taip pat neigė gandus, kad Laura turėjo psichikos problemų, sirgo depresija. "Tokių dalykų tikrai nepastebėjau. Laura buvo labai pareiginga, darbšti, atsakinga, atvira", – medikės savybes vardijo jos vadovė Kauno klinikose.

G.Bakšytė buvo ir Lauros mokslų daktaro disertacijos vadovė. Ji paneigė gandą, kad Laura buvo pašalinta iš doktorantūros. "Kad žmogus būtų pašalintas iš doktorantūros – man tokio dalyko apskritai neteko girdėti. Tiesa, disertacijos Laura neparašė ir nesigynė. Gal ir aš ne viską padariau, kad Laura ją parašytų ir apsigintų. Vadovavau jos disertacijai, tačiau dvejus metus mes buvome praradusios kontaktą – buvau motinystės atostogose, – docentės teigimu, grįžusi iš motinystės atostogų ji ne kartą kalbėjosi su Laura apie disertaciją. – Panašu, kad reikiamą mokslinę medžiagą ji buvo surinkusi. Vis dėlto Laura buvo perfekcionistė – nenorėjo rašyti atmestinai. Tačiau parašyti puikiai dirbant daugiau nei vienu etatu, buvo, galima sakyti, neįmanoma."

Pašnekovės žodžiais, tuo metu Laura nusprendė pasiimti akademines atostogas, kad disertaciją galėtų rašyti palaipsniui. 2019 m. šios atostogos baigėsi. "Laura abejojo, ar jai verta rašyti disertaciją ir ją gintis, nes planavo išvažiuoti gyventi pas draugą į Vokietiją. Grįžusi iš akademinių atostogų, ji dar turėjo metus laiko apsiginti disertaciją. Terminas baigėsi 2020 m. rugpjūčio pabaigoje. Tačiau disertacijos ji nepabaigė ir nepateikė. Dabar galvoju, gal man reikėjo padaryti didesnį spaudimą, kad ji tą disertaciją apsigintų. Bet tuomet aš maniau, kad suaugęs žmogus pats turi apsispręsti, ką jam daryti ir ko ne", – sakė G.Bakšytė.

Vis dėlto, docentės teigimu, jei būtų parašiusi disertaciją vėliau, L.Šilinskytė būtų galėjusi ją gintis, tik būtų tekę už tai susimokėti.

Nebijojo prisiimti atsakomybės

R.Karaliūtė pasakojo, kad, iš karto po rezidentūros pradėjusi dirbti kartu su Laura, ji daug iš jos išmokusi: "Mūsų specialybės skirtingos. Lauros žinių ir patarimų man dažnai prireikdavo, ypač darbo pradžioje. Ji išmokė mane daugybės savo srities subtilybių, niekada neatsisakydavo pagelbėti. Turbūt patys sunkiausi budėjimai mano gyvenime iki šiol yra buvę būtent su Laura. Ir juos aš atsimenu ne su siaubu, o kaip puikią patirtį. Ji turėjo talentą kritinėse situacijose puikiai koordinuoti kolektyvą."

Pasak jos, Laura turėjo "karmą" sunkiam darbui. Jos budėjimai nebūdavo lengvi – priešingai, ji dažnai susidurdavo su sudėtingais, retais atvejais. R.Karaliūtės teigimu, Laura buvo labai aukštos kompetencijos, profesine prasme buvo sunku rasti jai lygių: "Ji niekada nebijojo prisiimti atsakomybės, niekada nestebėdavo situacijos pasyviai – jei matydavo, kad gali kažką padaryti paciento labui ar pagelbėti kolegai, tai ir darydavo."

Po Lauros mirties išgirdau tokių žeidžiančių, nepagarbių kalbų jos atžvilgiu, kad buvo nestabilios psichikos, konfliktiška, ir pan. Tokie žodžiai visiškai netinkami jai apibūdinti.

Medikė priminė, kad intensyviosios terapijos skyrius yra tas, kuris dažnai teikia konsultacijas kitiems specialistams. "Jei konsultuodavo Laura, dažniausiai ji priimdavo daugelį siūlomų pacientų, nors ir ne visai reikalaujančių intensyviosios terapijos paslaugų. Ji visuomet sakydavo: gal mes galime tam žmogui padėti", – sakė R.Karaliūtė, kolegę ir draugę taip pat vadinusi perfekcioniste.

Remiantis įrašais asmeniniame kompiuteryje, kai kurių kolegų liudijimais, Laura RŠL administracijos atstovų nemalonę užsitraukė nebijodama garsiai pasakyti savo nuomonės, pastabų. Ji pasisakė ir prieš skubotą ligoninės reorganizaciją. "Į vykstančias reformas, darbo tvarkos pertvarkas Laura asmeniškai, mano nuomone, žiūrėjo kaip į papildomas galimybes tobulėti, jai tai jokio streso nekėlė. Tačiau ji buvo labai empatiška ir suprato gydytojus, kurie nori stabilesnės, mažiau iššūkių keliančios darbo aplinkos, – R.Karaliūtės teigimu, Laurą labai jaudino RŠL vykstantys pokyčiai, ji dėl to labai išgyveno, apie tai dažnai kalbėjo ir Kaune. – Pokyčiai ligoninėje jai atrodė skuboti, vykstantys ne laiku – pačiame pandemijos įkarštyje – ir keliantys labai daug įtampos darbuotojams."

Pasak L.Šilinskytės kolegės, Laura buvo ne tas žmogus, kuris bėgo nuo sunkumų. "Ji neatrodė sugniuždyta, netekusi vilties įrodyti savo tiesas. Vis dėlto, žiūrint į įvykius retrospektyviai, matau, kad ji jautė didžiulę įtampą. Po paskutinio mūsų budėjimo ji skubėjo į darbą RŠL. Daugybę kartų manęs atsiprašė, klausė, ar galinti išvykti anksčiau, nors buvo iš anksto gavusi ir vadovės leidimą", – atkreipė dėmesį medikė.

"Neturiu, ko prarasti"

Kalbintų Lauros kolegų teigimu, atleista iš darbo savižudybę ji matė kaip vienintelį būdą paviešinti RŠL problemas. "Žinant jos stiprų charakterį, neįsivaizduoju, kiek neišsprendžiama ir beviltiška jai atrodė susidariusi situacija, kad ji tematė tik tokį sprendimo būdą. Buvo man pasakojusi, kad renka rašytinius įrodymus apie negeroves RŠL, kad į pokalbius su administracija eina įsijungusi diktofoną, turėjo teisininką, su kuriuo tardavosi dėl darbinių santykių. Apmaudu, kad, būdama labai sąžininga ir teisinga, pakliuvo į tokią situaciją", – pasak R.Karaliūtės, ne Lauros būdui buvo žaisti klasta, intrigomis ir apkalbomis.

Medikės teigimu, į klausimą, kodėl Laura neišeina iš darbo RŠL, jei tai sukelia tiek daug neigiamų emocijų, ji paprastai atsakydavo: "Iš RŠL jau pasitraukė ne vienas ilgametis darbuotojas, kasmet atvykstantys jauni specialistai taip pat dažnai po kelerių metų palieka ligoninę. Negali daugybės žmonių likimas priklausyti nuo kelių vadovaujančių asmenų. Darbuotojai palieka RŠL norėdami ramaus gyvenimo, o aš galiu kovoti, neturiu, ko prarasti."

Paaiškėjo, kad nesilaukė

Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas kardiologas Valdas Dobilas buvo Lauros vyresnysis kolega. Didelę darbo patirtį turintis gydytojas pasakojo gabią medikę pažinojęs apie dešimt metų – nuo jos studijų laikų. "Tokių atsakingų, pareigingų studentų kaip ji retai pasitaiko. Iš savo kartos anesteziologijos rezidentų ji buvo viena perspektyviausių. Ir kaip žmogus, ir kaip medikė labai gabi, labai profesionali, atsakinga, labai gerai išmanė savo darbą, buvo viena geriausių savo srities atstovių. Svarbiausia, kad tai buvo labai sąžiningas žmogus, o tai tarp dabartinio jaunimo reta. Juk kartais ir medikams pasitaiko nepadaryti visko iki galo, tačiau ji taip nesielgdavo – ji viską darė 100 proc. Jei paprašydavai padėti – niekada neatsisakydavo, neretai pati pasisiūlydavo", – pasakojo V.Dobilas.

Vienoje iš medikus reitinguojančių interneto svetainių pacientas.lt prie L.Šilinskytės pavardės pateikti septynių žmonių vertinimai. Visi jie šią gydytoją buvo įvertinę aukščiausiu – 100 proc. balu. Tokiu mažu atsiliepimų skaičiumi nereikėtų remtis kaip objektyviu, tačiau, pasak V.Dobilo, šis išskirtinai aukštas L.Šilinskytės įvertinimas nėra atsitiktinumas: "Ji labai mylėjo savo pacientus. Žinote, visokių pacientų, visokių situacijų būna – juk ir psichozių pacientams pasitaiko. Tačiau ji niekada nepakeldavo balso, visada labai rūpinosi visais pacientais be išimties. Ir jos atleidimo iš RŠL istorija – panašu, kad buvo bandoma pakenkti to paciento, verslininko, sveikatai, o Laura, skyrusi tinkamą gydymą, jį išgelbėjo."

Po Lauros mirties apieškojome jos butą – nei vaistų, susijusių su psichikos sutrikimų ar depresijos gydymu, nei jų pakuočių, nei tokių receptų, nei jų informacinių lapelių neradome. Manau, čia kita pusė specialiai melagingas kalbas apie Laurą skleidžia.

Gydytojo žiniomis, Kaune medikė dirbo tam, kad tėvams padėtų rūpintis jaunesniąja seserimi. "Dalį savo atlyginimo ji skyrė sesers mokslams. Tokių žmonių šiais laikais – vienetai. Žmogus gyveno ne dėl savęs, o dėl kitų, – pabrėžė medikas. – Gyvai jai nepavyko paviešinti negerų dalykų, vykstančių RŠL, tai pasirinko mirties kelią. Skaudu, kad žmogus turėjo taip žiauriai su savimi pasielgti, jog visa tai paviešintų."

Artimai su Laura bendravęs jos brolis šiaulietis Artūras Šilinskis pasakojo, kad sesuo niekada neatrodė kaip problemų užspaustas žmogus. "Ji daug pasakodavo apie jai taikytą spaudimą RŠL, tačiau neatrodė tų problemų labai prislėgta. Mes apie daug ką pasikalbėdavome, su ja buvo įdomu padiskutuoti. Teiginiai apie tai, kad Laura sirgo depresija, turėjo psichikos problemų, buvo priklausoma nuo vaistų, yra melagingi. Sakykime, aš kaip brolis galėjau nežinoti apie tokias jos problemas, tačiau mes po Lauros mirties apieškojome jos butą – nei vaistų, susijusių su psichikos sutrikimų ar depresijos gydymu, nei jų pakuočių, nei tokių receptų, nei jų informacinių lapelių neradome. Manau, čia kita pusė specialiai melagingas kalbas apie Laurą skleidžia", – įsitikinęs L.Šilinskytės brolis.

Jis prisiminė pokalbį su seserimi, likus maždaug mėnesiui iki jos pasitraukimo iš gyvenimo.

"Kalbėjomės, kad viena RŠL gydytoja gavo tarnybinį papeikimą ir dėl to nebenori gyventi. Su Laura pakalbėjome: kas iš to, jei žmogus atims sau gyvybę? Juk niekas nepasikeis. Tada abu sutarėme, kad žudytis dėl darbo neverta. Mes apie tai ramiai kalbėjomės – tikrai nebuvo panašu, kad ji galėtų turėti psichologinių problemų", – pasakojo medikės brolis.

A.Šilinskis jaudinosi, kad jam ir kitiems artimiesiems neteisingai supratus kelias grafas mirties liudijime, viešumoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia, esą Laura laukėsi. "Iš pradžių mes ne taip supratome mirties liudijimą. Jame buvo kelios grafos apie naujagimį – matyt, jos būna visuose mirties liudijimuose. Mes visi tuo metu buvome apimti streso, todėl supratome tai kaip faktą, kad Laura buvo nėščia. Skambinau į morgą, kad viską išsiaiškinčiau, bet gydytojas dvi savaites atostogavo. Tik po atostogų jis viską išaiškino, patvirtino, kad Laura tikrai nesilaukė", – pasakojo A.Šilinskis. Jis atsiprašo visuomenės, kad buvo paskelbęs klaidinančią žinią.

Medikės brolis sakė esąs įsitikinęs, kad sesuo savo gyvybę nutraukė dėl darbe patirto persekiojimo ir prieš ją taikyto mobingo. Tai patvirtinančius garso ir tekstinius dokumentus iš sesers kompiuterio jis sakė perdavęs teisėsaugos atstovams. Jis taip pat patvirtino, kad artimieji ruošiasi kreiptis į teismą dėl neteisėto L.Šilinskytės atleidimo iš RŠL.

Pasikeitė trečdalis darbuotojų

Kaip vienas iš asmenų, su kuriuo kilo prie savižudybės L.Šilinskytę privedęs konfliktas, viešumoje įvardijama RŠL Širdies ir kraujagyslių centro vadovė Nora Kupstytė-Krištaponė. "Kauno dienos" žurnalistei atsiliepusi darbo telefonu ji paprašė atsiųsti klausimus raštu.

Tendencija: po medikės mirties dviejų ligoninių aplinkoje apie ją skleidžiami nepagarbūs, įžeidžiantys, šmeižikiški teiginiai. Asociatyvi Vytauto Petriko nuotr.

Į klausimą, kaip vertina tai, kad viešumoje ji yra įvardijama kaip vienas iš tų žmonių, dėl konflikto su kuriuo L.Šilinskytė buvo atleista iš RŠL, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė atsiuntė tokį atsakymą: "Vertinu neigiamai, nes konflikto nebuvo. Gydytojos atleidimo priežastys man nežinomos – ši informacija neviešinama."

Paprašyta patvirtinti teiginius apie tai, kad L.Šilinskytė sirgo depresija, vartojo psichotropinius vaistus, turėjo priklausomybių, pravaikštų, N.Kupstytė-Krištaponė atsakė, kad šie teiginiai jai nežinomi.

Minėtus teiginius apie L.Šilinskytę, remiantis tai įrodančiais dokumentais, paprašėme patvirtinti arba paneigti ir šiuo metu RŠL laikinai vadovaujančią Česlovą Špūrienę. Į pateiktus klausimus atsakė RŠL viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė. "Visa informacija apie nusižudžiusią medikę L.Š. yra pateikta gydymo įstaigą kontroliuojančioms ir tyrimus atliekančioms institucijoms", – teigiama raštu pateiktame atsakyme.

Skambinau į morgą, kad viską išsiaiškinčiau, bet gydytojas dvi savaites atostogavo. Tik po atostogų jis viską išaiškino, patvirtino, kad Laura tikrai nesilaukė.

Siekėme išsiaiškinti ir tai, ar pagrįsti buvo I.Šilinskytės teiginiai apie didelę gydytojų kaitą RŠL Širdies ir kraujagyslių centre, kuriam nuo 2017 m. vadovauja N.Kupstytė-Krištaponė.

S.Tenytė informavo, kad šiame centre nuo 2018 m. iki šių metų gegužės mėnesio priimtas 21 darbuotojas, darbą centre baigė 27 darbuotojai. Centre veikiančiame Intervencinės angiologijos skyriuje darbą per šį laikotarpį pradėjo 11 naujų darbuotojų, darbo sutartis nutraukta su 6 asmenimis. RŠL pateiktais duomenimis, iš viso Širdies ir kraujagyslių centre dirba 74 darbuotojai, Intervencinės angiologijos skyriuje – 22 darbuotojai. Paaiškėjo, kad apie trečdalis centro darbuotojų per pastaruosius trejus metus, centrui vadovaujant N.Kupstytei-Krištaponei, pasikeitė.

"Darbo sutartys nutrauktos pačių darbuotojų prašymu dėl išėjimo į pensiją ar asmeninių priežasčių", – tvirtino S.Tenytė.