Kodėl po skrydžių nereikėtų skubėti į dušą, plačiau papasakojo gydytoja dermatovenerologė, odos klinikos įkūrėja Asta Dumbliauskienė.

– Kai paklausiau apie šią temą, ar pakėlėte antakį ir jūs?

– Kėliau tą antakį, nes iš pirmo žvilgsnio skamba kaip nesąmonė, kad po skrydžio negalima praustis. Bet, kaip ir kiekvienoje nesąmonėje, galima truputį pakapstyti giliau ir atrasti tiesos. Skrydis – tai sausa aplinka, žemas slėgis. Kabinoje būna tik 10–20 proc. oro drėgmės. Reiškia, oda dehidratuoja.

Mes nejudame, kraujotaka ir limfa lėtėja, tinstame. Jeigu dar vartojame alkoholio ar kavos – dehidratacija didėja. Oda sausėja, tampa jautresnė. Aišku, jeigu esate riebiaodis, tai ne apie jus, bet jeigu turite sausą, jautrią odą, linkusią dehidratuoti, sergate egzema ar atopiniu dermatitu – po skrydžio oda bus pavargusi, papilkėjusi, išsausėjusi.

Freepik.com nuotr.

Jeigu tokią pavargusią odą staiga užpilame karštu dušu ar baseinu – odai nepatiks. Tai nereiškia, kad nesiprausti, bet dušas turi būti švelnus, drungnas, vėsus.

– Tai ką tada daryti?

– Jeigu skrydis truko dvi valandas – nieko daryti nereikia, gyvenkite ramiai, jūsų oda nespėjo išdžiūti. Bet jeigu skrydis ilgas – 12 val. – odai verta padėkoti. Po tokio skrydžio pravartu 15 min. pasivaikščioti, gauti deguonies, pramankštinti kraujotaką.

Galima pagulėti pakėlus kojas, pamasažuoti. Tik tada – į dušą, bet vėsų ar drungną. Praustis švelniomis, neagresyviomis priemonėmis. Vėliau – palepinti odą drėkinančia kauke ar kūno losjonu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Socialiniuose tinkluose dažnai matome vaizdus, kai skrendama su veido kaukėmis. Gal visi turėtume taip daryti?

– Jei norisi padėti odai nedehidratuoti – galima užsidėti lakštinę kaukę ir su ja pabūti. Bet nepamirškite elementarios higienos: mes liečiame veidą, todėl kaukę reikia keisti. Ji negali būti 12 valandų ant veido. Tai sveikintina praktika, bet nemanau, kad visi ims masiškai skraidyti su kaukėmis.

– Ar tokia aplinka, kaip lėktuvas, yra vienintelė, kur kenkiame odai?

– Turiu nemažai pacienčių, kurios dirba biuruose, kur langai neatsidaro, vienoje patalpoje daug žmonių, o drėgmė – vos 20–30 proc. Tada net nereikia skristi, kad patirtum dehidrataciją. Tai paprasta patikrinti – užtenka higrometro. Odai reikia apie 50 proc. drėgmės. Jeigu rodmenys tik 30 proc., tada kitas žingsnis – statyti drėkintuvą.