Stuburo išvaržos kamuoja ir jaunuolius

Pavojus

Stuburo išvaržos kamuoja ir jaunuolius

Nugaros skausmais skundžiasi vis daugiau įvairaus amžiaus žmonių. Trumpalaikis maudimas, atsirandantis po kelių valandų darbo kompiuteriu ar ilgos kelionės automobiliu paprastai greitai praeina ir nesukelia jokių nepatogumų. Ilgalaikis skausmas – pagrindinis rimtus sveikatos sutrikimus sukeliančios stuburo išvaržos požymis.

Išgydyti negalima

Klaipėdos apskrities ligoninės vyriausiasis neurochirurgas Antanas Janušonis pastebėjo, kad pastaraisiais metais dėl stuburo tarpslankstelinių diskų išvaržų kenčia vis daugiau šalies gyventojų. Ši liga kamuoja ne tik vyresnio amžiaus žmones. Neurochirurgams tenka operuoti ir vos trylikos keturiolikos metų paauglius. Nors tikslių statistinių duomenų nėra, manoma, kad stuburo išvaržų atsiranda maždaug 70-80 procentų suaugusiųjų populiacijos, dažniau – moterims. Ši liga yra nepagydoma, tačiau laiku pradėjus gydymą, pakeitus gyvenimo įpročius galima sustabdyti jos progresavimą, išvengti gresiančio invalidumo.

Spaudžia nervą

Degeneracinių pokyčių stubure atsiranda sutrikus vandens apykaitai tarpslankstelinio disko (kremzlinės pagalvėlės, skiriančios vieną stuburo slankstelį nuo kito) minkštiminiame branduolyje. Jis praranda elastingumą ir stabilumą, atsiranda pokyčių ir kituose stuburo judamojo vieneto elementuose: slankstelinio žiedo įtrūkimų, išvaržų, susiformuoja slankstelių kaulinių išaugų. Degeneraciniai stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčiai – natūralus procesas, prasidedantis sulaukus maždaug septyniolikos - dvidešimties metų. Paprastai jis vyksta lėtai, todėl rimtesnių rūpesčių nesukelia.

Tačiau kai kurių žmonių organizme degeneraciniai procesai dėl tam tikrų priežasčių vyksta greičiau. Atsiradusios stuburo išvaržos pradeda spausti nugaros smegenų nervų šakneles, žmogus jaučia stiprų skausmą juosmens srityje. Jis gali kamuoti kelias savaites, mėnesius, metus. Jei sergantysis laiku nesikreipia į gydytoją, liga sparčiai progresuoja, vyksta negrįžtami nervinio audinio pakitimai. Ligonis pradeda jausti apatinių galūnių silpnumą – sunkiai valdo kojas, velka pėdas. Ilgainiui nervas žūsta, skausmas išnyksta. Tačiau kartu išnyksta ir galūnės judrumas – žmogus lieka invalidas.

Kaltas komfortas

Gydytojo A. Janušonio teigimu, stuburo išvaržų atsiradimui įtakos turi keli veiksniai.

Didesnę riziką susirgti turi asmenys, kurių artimi giminaičiai kenčia nuo degeneracinių stuburo ligų. Daug lemia ir asmens gyvenimo būdas – ligos atsiradimą gali paskatinti nesubalansuota mityba, antsvoris, piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, rūkymas, taip pat menkas fizinis aktyvumas. Stuburo išvaržos kaimo gyventojus kamuoja rečiau negu miestiečius, nes pastarieji mažiau juda, dažniau dirba sėdimą darbą, kasdien ilgas valandas praleidžia prie automobilio vairo arba kompiuterio. Dėl šios priežasties varginančius nugaros ir juosmens skausmus neretai jaučia ir pilnametystės nesulaukę asmenys. “Anksčiau vaikai mėgdavo lakstyti kieme, žaisti judrius žaidimus, dabar geriausia pramoga – kompiuteriniai žaidimai. Fizinio lavinimo pamokos mokykloje irgi dažniausiai praleidinėjamos,” – aiškino A.Janušonis.

Stuburo išvaržos gali atsirasti ir nuo per didelio fizinio krūvio, profesionalių sportininkų patiriamų traumų.

Tenka operuoti

Anot A. Janušonio, stuburo išvaržų neįmanoma visiškai išgydyti, tačiau galima sustabdyti susirgimo progresavimą. Priklausomai nuo ligos išsivystymo stadijos kartais užtenka vartoti skausmą malšinančius vaistus, pakoreguoti gyvenimo įpročius – sveikai maitintis, numesti nereikalingus kilogramus, atsikratyti žalingų įpročių, reguliariai mankštintis. Teigiamą poveikį turi fizioterapinės ir vandens procedūros – plaukiojimas, povandeninis masažas.

Sunkesniais atvejais, kai reikia atlaisvinti nervines šakneles, atkurti sutrikusią kraujotaką, ligonį tenka operuoti. Kartais žmonės būgštauja, kad operacija gali dar labiau pabloginti jų savijautą, todėl delsia prašyti specialistų pagalbos. Tačiau, anot A. Janušonio, nesėkmės ar komplikacijų tikimybė yra gana maža, o delsimo pasekmės – sunkios. Gydytojas prisiminė klaipėdietį, dirbusį vairuotuoju – sunkiai valdydamas kojas vyriškis automobilio akseleratoriaus ir stabdžių pedalus įsigudrindavo spausti rankomis ir lazdele.

Gali atsinaujinti

Nuo prasidėjusių ligos komplikacijų dažnai kenčia rajonų, kaimų gyventojai, kur nėra kvalifikuotų neurologų, neurochirurgų. “Bendrosios praktikos gydytojai ne visada tinkamai įvertina paciento būklę, nes nėra galimybės atlikti išsamių tyrimų. Tokiais atvejais skirtas gydymas dažnai būna neefektyvus, liga progresuoja, komplikuojasi,” – sakė A. Janušonis.

Kasmet Klaipėdos apskrities ligoninės neurochirurgai atlieka apie 250 stuburo išvaržų operacijų. Tačiau ir chirurginis gydymo metodas nėra šimtu procentų patikimas – nesilaikant gydytojo nurodymų, nepakoregavus gyvenimo įpročių, liga gali atsinaujinti.