Nauji diagnostikos ir gydymo metodai – didžiulė viltis sergantiesiems, tačiau ji pasiekiama ne visiems.

Kauniečiai – novatoriai Europoje

Panevėžietis Algimantas Juozas Vienažindis savo ligos diagnozę sužinojo po penkerių lankymosi pas gydytojus metų Kauno klinikų įsigytos unikalios aparatūros dėka.

Ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas – tai metodai, kurie mato ligonį kiaurai ir gydytojui daug lengviau nustatyti, kuo jo pacientas serga. Negana to, norint paimti gabalėlį audinio iš giliausiai esančio organo, jį pašalinti ar mechaniškai išplėsti kraujagyslę nebereikia ligonio operuoti. Medicinos naujovės atveria naujus kelius anksčiau diagnozuoti ligas, efektyviau ir lengviau jas gydyti.

Vėžys – tai liga, kurios gydymo sėkmė priklauso nuo jos atpažinimo stadijos. Tai žinome seniai. Vėžys yra baisi liga, kai ji nustatoma vėlyvojoje stadijoje: įsisenėjusi, išplitusi. Neretai taip atsitinka ne tik dėl ligonių abejingumo savo sveikatai, bet ir dėl ribotų medicinos galimybių. Anksti diagnozuoti plaučių vėžį iki šiol buvo sunku, ypač tuomet, kai auglys auga ne kvėpavimo takų viduje, o už jų sienelių ar tarp plaučių.

Kauno medicinos universiteto klinikų įsigytas endobronchinis ultragarsinis aparatas suteikia galimybę tirti ligonius visiškai nauju metodu. Jį taikantys Klinikų medikai tapo novatoriais ne tik mūsų ar kaimyninėse Baltijos šalyse – šis metodas taikomas tik keliuose Europos medicinos centruose.

Operavo, kad ištirtų

Visiems aišku, ką reiškia terminas "Persišviesti plaučius". Šio organo ligos, kaip ir daugelis kitų, diagnozuojamos rentgeno pagalba. Nustačius pakitimus tikslinama jų kilmė. Tai atliekama bronchoskopu: specialus lankstus optinis vamzdelis įvedamas į ligonio kvėpavimo takus.

Tačiau šiuo būdu galima apžiūrėti tik tai, kas yra kvėpavimo takų viduje ir tik iš jų paimti medžiagos ištyrimui. Darinių greta kvėpavimo takų sienelės ar tarp plaučių esančioje srityje paprastas bronchoskopas nemato. Ligoniai išleidžiami namo arba jiems taikomas labai invazyvus diagnostikos metodas, prilygstantis operacijai.

"Iki šiol metodas, taikytas diagnozuoti auglius už kvėpavimo takų arba tarp plaučių, buvo tik chirurginis. Jį atliekant reikėjo atverti ligonio krūtinės ląstą. Tai grėsė komplikacijomis, neišvengta ir mirties atvejų, ypač taip operuojant sunkius ligonius, sergančius gretutinėmis ligomis", – apmaudžiai pasakojo Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Onkopulmonologinės pagalbos ir intervencinės diagnostikos sektoriaus vadovas mokslų daktaras Marius Žemaitis.

Nesigydė, nes neskaudėjo

Panevėžietis A.J.Vienažindis prieš penkerius metus sužinojo, kad jo plaučiuose, už kvėpavimo takų kažkas auga. Pas gydytojus ėjo dėl širdies ligos, o paaiškėjo, kad kažkas yra plaučiuose. Panevėžio gydytojai nusiuntė ligonį į Vilniaus onkologijos centrą. Čia atliko tyrimus, bet negalėjo nustatyti, koks auglys plaučiuose: gerybinis ar piktybinis. Sudėtingos plaučių tyrimo procedūros taikyti negalėjo, nes triko vyro širdies ritmas.

Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santariškių klinikose gydytojai kardiologai elektrošoku atstatė A.J.Vienažindžio širdies ritmą. Auglį plaučiuose nuspręsta stebėti, kartą per metus atliekant rentgenologinį tyrimą.

"Auglys didėjo, bet man nieko neskaudėjo. Šeimos gydytoja ragino ką nors daryti, bet nei kraujais spjaudžiau, nei dusino, nors gyvenu ketvirtame aukšte. Kai šitaip, negi lįsi po peiliu", – praeities dvejonėmis dalijosi vyras, kuriam praėjusią savaitę sukako 64-eri. Gimtadienio išvakarėse Kauno klinikose jam buvo diagnozuotas plaučių vėžys. Vyras per dieną surūkydavo po dvidešimt cigarečių.

Tapo vienu pirmųjų

Į Kauną A.J.Vienažindį atvedė kojų sąnarių skausmas. Dėl jų nuėjęs pas savo šeimos gydytoją Panevėžyje gavo siuntimą į Kauną. Čia tapo vienu pirmųjų pulmonologų pacientu, kuriems atlikti tyrimai naujuoju metodu.

Procedūra truko 20 minučių. Nuskausminus bei lengvai užmigdžius pacientą į jo kvėpavimo takus per nosį įvestas ultragarsinis brionchoskopas. Tai 7 milimetrų diametro vamzdelis su mažyčiu ultragarsiniu davikliu jo gale. Matant šį vamzdelį gydytojo rankose jausti jį nosyje ir gerklose tikrai nesinorėtų.

"Trachėjos skersmuo – du centimetrai, bronchų – vienas, todėl šių organų bronchoskopas tikrai nepažeidžia", – nuramino gydytojas M.Žemaitis.

Ultragarsu apžiūrėti A.J.Vienažindžio plaučiai, išmatuotas auglys. Jis tikrai slėpėsi už kvėpavimo takų sienelės. Įvedus adatą paimta ląstelių, kurias ištyrus paaiškėjo, kad jos piktos.

"Kol iš vienos ląstelės jų prisidaugina milijonas, praeina dešimt, dvidešimt ar dar daugiau metų. Matomas tampa vieno centimetro diametro auglys, jį sudaro maždaug milijonas ląstelių", – aiškino gydytojas M.Žemaitis.

Gydymo būdų – ne vienas

Koks gydymas bus taikomas, jei A.J.Vienažindžio negalima operuoti?

"Ankstyvųjų stadijų nesmulkialąstelinis plaučių vėžys, priklausomai nuo jo išplitimo bei kitų veiksnių, gali būti gydomas chirurginiu būdu arba spinduliais. Didelės rizikos ligoniams papildomai gali būti skiriama chemoterapija ar chemospindulinis gydymas", – komentuoja Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas profesorius Raimundas Sakalauskas.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys labai greitai plinta ir išsisėja, todėl operuojamas retai ir tik pradinių stadijų. Kitais atvejais, esant gerai ligonio funkcinei būklei, neišplitęs vėžys gydomas chemospinduliniu būdu, išplitęs – chemoterapija ar skiriant geriausią palaikomąją pagalbą.

Chemoterapijos nauda ir žala

Įrodyta, kad chemoterapija prailgina plaučių vėžiu sergančių ligonių gyvenimą ir dabar naudojami efektyvūs trečios kartos antinavikiniai vaistai. Tačiau pasaulio mokslininkai pripažįsta, kad chemoterapija yra pasiekusi savo galimybių ribas, vidutiniškai prailgina sergančiųjų nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu gyvenimo trukmę tik iki 8-10 mėnesių.

"Gydant chemoterapija susiduriama su nepageidaujamu, neretai gyvybei grėsmingu poveikiu, tokiu, kaip kraujo ląstelių sumažėjimas, infekcijos, plaukų slinkimas, pykinimas, vėmimas ir kitos. Chemoterapija veikia ne tik vėžines, bet ir normalias greitai besidauginančias kaulų čiulpų, plaukų folikulų, virškinamojo trakto gleivines ir kitas organizmo ląsteles. Be to, plaučių vėžinės ląstelės greitai pasidaro atsparios antinavikiniams vaistams", – liūdną tiesą atskleidė mokslų daktaras M.Žemaitis.

Viltis – biologinė terapija

Vienas naujausių vėžio gydymo metodų – biologinė terapija. Ji, anot gydytojo M.Žemaičio, onkologines ligas gali paversti lėtinėmis, kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas.

Molekulinės biologijos laimėjimų pagrindu sukurti vaistai atakuoja specifinius tik vėžinėse ląstelėse esančius taikinius.

Nedidelis, iki 2 mm skersmens dydžio plaučių vėžys gauna maisto medžiagas difuzijos būdu. Tam, kad auglys augtų ir plistų, išsisėtų, tarnauja angiogenezė. Tai procesas, kai susidaro naujos kraujagyslės, maitinančios auglį. Iki šiol, pasakoja gydytojai onkologai, operacijos metu pamačius, kad naviką peraugusios kraujagyslės, tekdabo sudėti ginklus.

Suvokimas, kad plaučių vėžys yra priklausomas nuo angiogenezės, paskatino jos slopinimo strategijos išvystymą bei naujų vaistų sukūrimą.

Naujausių vaistų privalumai

Naujausi vaistai – bevacizumabas slopina naujų naviko kraujagyslių formavimąsi, tuo pačiu ir naviko augimą, gerina chemoterapijos aktyvumą. Šie vaistai beveik neveikia normalių kraujagyslių, todėl neturi įtakos normaliems fiziologiniams procesams.

"Ligoniams, gydytiems bevacizumabo ir chemoterapijos deriniu, palyginus su tais, kurie buvo gydyti tik chemoterapija, nustatyta daug ilgesnė gyvenimo trukmė, laikas iki ligos progresavimo bei radiologinis atsakas į gydymą. Gydant bevacizumabu mirties rizika sumažėjo 20 proc., ligos progresavimo rizika – 35 proc. bei pirmą kartą nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančiųjų vidutinė gyvenimo trukmė peržengė vienerių metų ribą", – džiaugiasi mokslų daktaras M.Žemaitis.

Erlotinibas, ketvirtos kartos antinavikinis biologinės terapijos vaistas, blokuoja vieno iš naviką veikiančių receptorių aktyvumą, skatinantį plaučių vėžio ląstelių dauginimąsi, metastazavimą, atsparumą antinavikiniams vaistams, naujų kraujagyslių formavimąsi navike. Tyrimais nustatyta, kad erlotinibas pirmasis iš biologinės terapijos vaistų gerokai prailgino nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžiu sergančių ligonių, kuriems liga atsinaujino po pirmos ar net antros eilės chemoterapijos, gyvenimą, sumažindamas šių ligonių mirties riziką 27 procentais. Be to, šis vaistas sumažino vėžio sukeltus simptomus – kosulį, dusulį ir skausmą.

Vadinasi, erlotinibas yra vaistas, kuris gali padėti nesmulkialąsteliu plaučių vėžiu sergantiems ligoniams, kai įprastinė chemoterapija jau nebeveikia. Pasaulyje erlotinibas šiam tikslui patvirtintas 2004 metais. Vartojamas tabletėmis.

Vaistus perka centralizuotai

Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėja Kristina Garuolienė į klausimą, kodėl nekompensuojami naujausi vaistai plaučių vėžiui gydyti, atsakė, kad jie mums yra pernelyg brangūs. "Biologinės terapijos preparatai perkami centralizuotai. Visiems ligoniams jų neužtenka, juos sergantieji gauna iš savo gydymo įstaigos", – paaiškino skyriaus vedėja.

Valstybinės ligonių kasos Sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus patikslino: Lietuva perka naujausius biologinius vaistus inkstų, krūties, kraujo bei kai kurių kitų organų vėžiui gydyti. Šiemet šiam tikslui skirta 50 mln. litų. Vienam plaučių vėžiu sergančiam ligoniui metų gydymo bevacizumabu kursas kainuotų apie 50 tūkst. litų.

Vėžio registro duomenimis kasmet Lietuvoje plaučių vėžiu suserga daugiau kaip pusantro tūkstančio gyventojų. Apie 90 proc. iš jų neišgydomi.

E.Stropus paguodė: "Biologinė terapija nėra išganymas. Jei taip būtų, turtingų šalių gyventojai nuo vėžio nemirtų". Tačiau gyvenimo trukmės prailginimui, pripažino Valstybinės ligonių kasos tarnautojas, šie vaistai tikrai reikalingi. Dėl to jiems pirkti skiriama kaskart vis daugiau lėšų. Vaistus savo pacientams skirsto gydymo įstaigos. Jose dirbantiems gydytojams tai – dar vienas galvos skausmas, norint būti sąžiningiems.

Saulius Cicėnas, Vilniaus universiteto profesorius, Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas

Mūsų instituto klinikose ligoniams, sergantiems vietiškai išplitusiu nesmulkių lastelių plaučių vėžiu, gali būti skiriama biologinė terapija, tai yra šie pacientai gydomi biologiškai aktyviomis medžiagomis: bevacizumabu ir erlotinibu. Dažniausiai šie vaistai skiriami ligoniams, kurie yra įtraukiami į tarptautinius klinikinius tyrimus ir tada vaistai gaunami nemokamai. Kita dalis ligonių nusiperka šiuos vaistus patys arba kartais jų gydymą apmoka Valstybinė ligonių kasa.

Pacientų atrankos kriterijai yra labai griežti. Remiantis klinikiniais kriterijais pirmenybė teikiama jauno amžiaus nerūkančioms moterims, kai joms diagnozuota periferinė adenokarcinoma ar bacentrinė be stambių kraujagyslių invazijos.

Minėti vaistai, be abejo, efektyvūs atrinktiems pagal klinikinius ir molekulinius kriterijus pacientams. Šių vaistų efektyvumas padidėja taikant juos kartu su chemoterapija, tačiau jie gali būti naudojami ir be jos. Šiuo metu nėra aiškių faktorių, kurie padėtų tiksliai nustatyti, kokią biologinę medžiagą naudoti. Toliau vykdomi šių biologiškai aktyvių medžiagų trečios fazės klinikiniai tyrimai.

Kas sukelia plaučių vėžį

Medikai seniai vienbalsiai tvirtina, kad pagrindinis plaučių vėžį sukeliantis veiksnys yra rūkymas. Tačiau kodėl šia liga suserga kas dešimtas žmogus, niekada nerūkęs? Tai, anot medikų, pasyvaus rūkymo aukos. Tabake nustatyta apie 40 žinomų karcinogenų. Rizika susirgti plaučių vėžiu priklauso nuo surūkomų cigarečių kiekio, amžiaus, kada pradėta rūkyti, rūkymo trukmės, cigarečių rūšies, inhaliacijos gylio. Pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu 26 proc. Kodėl ne visi rūkantieji suserga plaučių vėžiu? Manoma, kad tam turi reikšmės paveldimi veiksniai. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių fibrozė, tuberkuliozė yra pagrindinės plaučių ligos, susijusios su plaučių vėžio išsivystymo rizika. Plaučių vėžio patikros programų, tokių, kaip krūtis ar prostatos, nėra.

Plaučių vėžio simptomai

Tai kosulys, kraujo atkosėjimas, dusulys, švokštimas, karščiavimas, krūtinės skausmas. Plaučių vėžio simptomai nėra specifiniai, todėl svarbu įtarus šią ligą ar kai jos rizika didelė, pasikonsultuoti su gydytoju pulmonologu. Rizikos faktoriai: amžius, sulaukus 40 metų ir daugiau, rūkymo intensyvumas, naujai atsiradęs ar pakitęs kosulys, skreplių kiekis bei pobūdis, dažnai besikartojantis plaučių uždegimas. Britų krūtinės ląstos draugijos rekomendacijose nurodoma, kad įtariant plaučių vėžį pacientas privalo būti ištirtas pulmonologų per septynias dienas.

Naujojo metodo pranašumas

Plaučiuose yra daug oro, todėl jų negalima ištirti paprastu echoskopu iš krūtinės ląstos išorės. Dar viena labai svarbi ultragarsinio bronchoskopo savybė ta, kad jis turi specialų ultragarsinį režimą, kuriuo nustatomos kraujagyslės.

Endobronchinio ultragarso procedūros Lietuvoje atliekamos tik Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikoje. Pirmoji jų atlikta šių metų balandžio 10 dieną. Naujuoju metodu jau ištirta 20 įvairaus amžiaus Klinikų pacientų.

Endobronchinio ultragarsinio aparato kaina – 600 tūkst. litų. Vienos vienkartinės adatos kaina – 400 litų. Aparatu galima nustatyti ir kitas plaučių ligas: tuberkuliozę, sarkoidozę, plaučių arterijos emboliją. Kauno medicinos universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinikos personalas endobronchinio ultargarso procedūrų atlikimo mokėsi Vokietijos, Belgijos, Lenkijos klinikose.