Eilės nesitraukia, o ligonių kasos skaičiuoja gyventojų vizitus į gydymo įstaigas: pas šeimos gydytoją – beveik 16 mln. per metus, pas specialistus – dar beveik 11 mln.
„Išrašome apie 1 tūkst. 470 siuntimų per dieną. Aišku, rašome tikslingai, pagal indikacijas“, – teigė Kauno poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.
Klausimas, ar dalis nepiktnaudžiauja, siuntimus dalindami į kairę ir į dešinę.
Rekordininkai per metus savo pacientus pas specialistus nusiunčia ir daugiau nei 10 tūkst. kartų.
„Apie tūkstantį siuntimų per mėnesį. Vienas šeimos gydytojas Vilniuje, kitas Kaune, vienas viešoje įstaigoje, kitas privačioje“, – pasakojo Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
Tai reiškia, tokie šeimos gydytojai išrašo ir po 50 siuntimų per dieną, kiekvienam pacientui po 2–3.
LNK stop kadras.
„Šeimos gydytojas tikrai labai daug gali ir yra kompetentingas suteikti tą priežiūrą. Tikrai ne visada yra reikalingas specialistas“, – tikino gydytoja dermatovenerologė Agnė Panavienė.
Tačiau šeimos gydytojai aiškina, kad juos spaudžia pacientai, net jei liga nustatyta ir gydymas paskirtas teisingai.
„Turime labai didelius pacientų lūkesčius ir dažnai pacientai tiesiog kreipiasi į šeimos gydytoją su prašymu išrašyti siuntimą ir net visiškai nepageidauja jokio pradinio ištyrimo ar pradinio gydymo paskyrimo, tiesiog nepasitiki šeimos gydytojais“, – kalbėjo A. Panavienė.
„Dalis yra papildomos gydytojo nuomonės gavimas, 2 ar 3 konsultacijos gavimas, tai turbūt reikėtų kompleksiškai žiūrėti į priežastis, kodėl yra toks didelis pageidavimas“, – pabrėžė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Net susiformavęs požiūris, kad geras šeimos gydytojas yra tas, kuris siuntimų pas specialistus negaili.
„Viena iš spaudimo priemonių, kai sako geras, bet jis geras tik kabutėse, nes jis turi ir kompetencija, ir gebėjimus išspręsti tas problemas, kurios paskui perkeliamos ant specialisto pečių“, – šnekėjo P. Kibiša.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Jei siuntimo negauna, grasina persirašyti pas kitą.
„Jeigu šeimos gydytojas gydytų, tai tada pacientas pas jį ir gydytųsi. O kadangi šeimos gydytojas dabar užsiiminėja raštvedyba, tai tada žmogus nepasitiki. Ar galima pasitikėt gydytoju, kuris skiria tau 5–10 minučių?“ – klausė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
Yra ir kitų stabdžių, pavyzdžiui, nors ligą diagnozuoja tinkamai, neturi teisės išrašyti gydymui skirtų vaistų arba paslaugoms tiesiog nėra pinigų.
„Šeimos gydytojas neturi galimybių padaryti tam tikrų papildomų tyrimų ir yra labai mažas tas krepšelis“, – aiškino gydytoja.
Estai irgi turi panašių problemų. Išsispręsti bando apmokestindama siuntimus pas gydytoją – nuo balandžio už kiekvieną konsultaciją teks susimokėti po 20 eurų.
„Už lovadienius įsivedė mokestį ir nesugriuvo nei valstybė, nei sistema. Yra patenkinti tiek gydytojai, tiek pacientai“, – tikino Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė.
Sveikatos apsaugos ministrė sako, kad Lietuva nieko panašaus neplanuoja.
„Tokia alternatyva tikrai nėra svarstoma, kad pacientai dar papildomai turėtų mokėti“, – pabrėžė M. Jakubauskienė.
„Gydytojų skaičiaus tai nepadidintų, o atsitiktų tai, kad sumažėtų eilės pas specialistus, bet padidėtų pas šeimos gydytojus“, – kalbėjo Kauno poliklinikos direktorius.
Yra ir kita medalio pusė. Kol aiškinama, kad pacientai pas gydytojus vaikšto be reikalo, dalis apskritai ėmė jų vengti. Pavyzdžiui, įvairioms prevencinėms programoms šiemet valstybė finansavimą padidino iki 70 milijonų per metus. Tačiau skundžiasi, kad žmonės jose nedalyvauja.
Vienas žmogus Lietuvoje pas gydytoją apsilanko vidutiniškai 10 kartų per metus. Europos vidurkis – 7 kartai.
Naujausi komentarai