"Neatrodė, kad mano paauglys sūnus būtų peršalęs, bet staiga pakilo temperatūra, kamuoja stiprus gerklės skausmas, tačiau apnašų joje nėra. Ar tai paprastas gerklės uždegimas, ar angina? Kaip reikėtų gydyti?" - klausia Jūratė.

Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, ant tonzilių yra pūlingų apnašų, patartina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju gali būti paskirtas gydymas antibiotikais. Tačiau prieš tai būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą.

Atsako specialistas

VUL Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vyresnysis ordinatorius gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba:

– Ūmų tonzilitą, kitaip vadinamą anginą, nuo faringito (ryklės uždegimo) atskirti sunku, nes šie negalavimai paprastai pasireiškia kartu. Daug svarbiau nustatyti uždegimo priežastį: ar tai yra virusinis, ar bakterinis tonzilitas. Nuo to priklauso tiek simptomų pobūdis, tiek gydymas.

Pagrindinis ligos požymis – labai stiprus gerklės skausmas, perštėjimas. Jis gali varginti, net kai tonzilės būna pašalintos. Pacientai skundžiasi, kad ryklė būna lyg išdeginta ar stiklų pabarstyta.

Bakteriniu tonzilitu dažniau serga jaunesnio – nuo 5 iki 15–20 metų – amžiaus žmonės. Jam būdinga staigi pradžia: atrodo, vaikas grįžo iš mokyklos, jokių peršalimo simptomų nėra, bet staiga pakyla temperatūra (iki 38–39 laipsnių), jaučiamas stiprus gerklės skausmas, sunkumas ryjant. Ant tonzilių taip pat gali atsirasti baltų apnašų. Bet jų gali ir nebūti. Dažnai padidėja ir skauda kaklo, pažandiniai limfmazgiai.

Suaugusieji dažniau suserga virusinės kilmės ūminiu tonzilitu. Be stipraus gerklės skausmo jį paprastai lydi sloga, kosulys, gali varginti akių skausmas, laužo kaulus, jaučiami kiti peršalimo simptomai. Uždegimą sukelia ir herpes virusas, tada atsiranda pūslelių ant tonzilių.

Pagrindinis gydymas tiek esant virusiniam, tiek bakteriniam tonzilitui – geras nuskausminimas. Tai būtina, nes dėl didelio skausmo darosi sunku ir valgyti, ir gerti. O kai gaunama per mažai skysčių, tiek virusų, tiek bakterijų toksinai labiau veikia mūsų termoreguliacinį centrą, intoksikuoja organizmą ir prastėja savijauta. Geriant daug skysčių, šiltų arbatų atskiedžiamas kraujas ir toksinų koncentracija mažėja.

Skausmui malšinti naudojami vietiškai veikiantys preparatai nuo uždegimo: purškalai, tirpalai arba pastilės. Geriausia vartoti kelis sudėtinius veikliuosius elementus turinčius, nuskausminamuoju, prieuždegiminiu, antivirusiniu (ar antibakteriniu) poveikiu pasižyminčius preparatus.

Ką geriau rinktis? Purškalą labiau tinka vartoti, jei yra paraudusi ir skausminga užpakalinė ryklės sienelė, kadangi jis patenka tiesiai ant uždegimo vietos. Pastilės ilgiau išlieka burnos ertmėje, taip ilgiau išlaikoma didesnė vaisto koncentracija. Be to, jas čiulpiant išsiskiria daugiau seilių, o su jomis – ir daugiau lizocimo bei kitų antivirusinių medžiagų, padedančių kovoti su uždegimu. Gerklę galima gydyti ir skalaujant, tik tuomet vis tiek būtina ryklę papildomai kažkuo sutepti, nes skalaujant sunku pasiekti giliau esančią uždegimo vietą.

Jei aukšta temperatūra laikosi kelias dienas, ant tonzilių yra pūlingų apnašų, patartina kreiptis į gydytoją. Tokiu atveju gali būti paskirtas gydymas antibiotikais. Tačiau prieš tai būtina atlikti bendrą kraujo tyrimą, įvertinti padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį, C-reaktyvaus baltymo koncentraciją.

Pradėjus vartoti  antibiotikus būtinas visas gydymo kursas – 10 dienų. Kitaip po kelių dienų ar savaitės uždegimas gali pasikartoti. Taigi jei karščiavimas nėra stiprus (temperatūra – iki 38 laipsnių), vargina tik gerklės skausmas, sloga, antibiotikų gerti skubėti nevertėtų.

Jei kalbėsime apie bakterinį uždegimą, labiausiai bijoma streptokoko bakterijos, kadangi ji gali pakenkti širdžiai, inkstams, ištikti miokarditas, prasidėti inkstų uždegimas ir kt. Tačiau įrodyta, kad net 10 dienų negydant streptokokinio tonzilito, komplikacijos yra labai retos, turima daug laiko nuspręsti, ar išvis skirti antibiotikus.

Verta žinoti

Labai svarbu iki galo išsigydyti ūmų tonzilitą, nes jei jie dažnai kartojasi, yra pavojaus susiformuoti lėtiniam tonzilitui. Dėl dažnų susirgimų negrįžtamai pasikeičia tonzilių gleivinės struktūra, sutrinka jų funkcija. Jei ūminiu tonzilitu susergama dažniau nei 7 kartus per metus, 5 kartus per metus dvejus metus iš eilės arba 3 kartus trejus metus iš eilės, jau galima diagnozuoti lėtinį tonzilitą. Tuomet yra rekomenduojama operacija.