Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad griuvimai yra antra pagrindinė netyčinių susižalojimų ir mirties priežastis. Remiantis statistika, nuo 15 iki 25 proc. visų pasaulio gyventojų patiriamų traumų sudaro būtent vyresnio amžiaus pacientų susižalojimai. Ortopedas-traumatologas Jaroslavas Vyšumirskis aiškina pagrindines savisaugos taisykles senjorams ir pasakoja apie traumų dėsningumą.

Traumų daugiausia žiemą, bet vasarą jų irgi nemažai

Savisaugos instinktas suveikia,kai žmogus griūva. Griūvant Traumų gali išvengti visi, svarbiausia – laikytis pagrindinių taisyklių sužalojamos galūnės, nes organizmas siekia apsaugoti gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, galvos smegenis.

J. Vyšumirskio teigimu, savaime suprantama, kad dažniausiai traumos įvyksta šaltuoju metų laiku, esant slidžiai kelio dangai, kai griūvant remiamasi galūnėmis ir lūžta riešo ar peties kaulai.

Ortopedas traumatologas J. Vyšumirskis džiaugėsi didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių sąmoningumu ir savisauga. Organizatorių nuotr.

„Vasarą kaulų lūžių pasitaiko kiek mažiau, tačiau slankstelių, dubens ir šlaunikaulio lūžių skaičius gal net padidėja. Tai natūralu, kadangi, atšilus orams, žmonės daugiau juda, daugiaulaiko praleidžia gryname ore, dažniau išeina pasivaikščioti“, – sakė ekspertas.

Griuvimas iš stovimo ar mažesnio aukščio, vadinamosios minimalios kinetinės energijos traumos, yra pagrindinės vyresnio amžiaus žmonių traumos. Anot specialisto, dažniausiai sužalojamos vietos yra pečių sritis, riešas, stuburo slanksteliai, dubuo ir šlaunikaulis.

Svarbūs ne tik pagrindiniai sveikos gyvensenos principai

Kiekvienas medicinos specialistas galėtų pritarti teiginiui, kad visavertė mityba, kokybiškas poilsis, subalansuota neurologinė būklė ir lėtinių ligų kontrolė – itin svarbūs veiksniai bendriems sveiko organizmo procesams. Tačiau, kalbėdamas apie vyresnio amžiaus žmones, ortopedas-traumatologas siūlė pažvelgti plačiau: „Norėdami atsakyti į klausimą, kaip išvengti traumų, turėtume nustatyti priežastį, kodėl krintant iš nedidelio aukščio lūžta kaulas. Mažos kinetinės energijos riešo kaulų, žastikaulio, slankstelių ar šlaunikaulio proksimalinės dalies lūžiai prilyginami osteoporozės diagnozei – kaulų retėjimui. Tad, norint išvengti minėtų lūžių, visų pirma, reikėtų išsitirti kaulų tankį ir, nustačius osteoporozę, gydytis medikamentais. Yra daug anatominių ir fiziologinių pokyčių, susijusių su normaliu senėjimu, kuriuos reikia suprasti, kad apsisaugotume“, – dėstė jis.

Pasaulinio masto problema

PSO teigimu, per pastaruosius keletą dešimtmečių su griuvimu susijusių mirčių skaičius, palyginti su kitais sužeidimais, padidėjo keliskart. Tai didelė pasaulinė visuomenės sveikatos problema, kasmet nusinešanti daugiau nei 680 tūkst. žmonių gyvybių, dar 172 mln. žmonių tampa neįgalūs dėl griūvant patirtų traumų. Ortopedas-traumatologas dalijosi savo patirtimi ir pasakojo, kad moterys linkusios pargriūti labiau nei vyrai, o osteoporoziniai lūžiai joms gali sukelti panašiai tokio dydžio mirties riziką kaip krūties vėžio, kiaušidžių vėžio ir gimdos vėžio kartu sudėjus. „Pavyzdžiui, po šlaunikaulio dalies lūžio iki buvusio aktyvumo lygio po operacinio ir reabilitacinio gydymo grįžta apie 40 proc. pacientų. Retkarčiais literatūroje griuvimas yra įvardijamas lėtuoju žudiku, todėl labai svarbu laiku kreiptis pagalbos ir gydyti lūžius, ypač ilgųjų kaulų. Statistiškai apie 10 proc. žmonių, perkopusių 70 metų, patyrę šlaunikaulio lūžių, miršta per pirmą mėnesį, apie 30 proc. – per dvylika mėnesių. Žinoma, dauguma mirčių yra susijusios su gretutinėmis ligomis ir jų skaičiumi, tad būtina stebėti savo sveikatos būklę“, – kalbėjo J. Vyšumirskis.

Medicinos ekspertas džiaugėsi didėjančiu vyresnio amžiaus žmonių sąmoningumu ir rūpinimusi savo sveikata. Jo nuomone, esant daugiau informacijos apie tokias ligas kaip osteoporozė, galimybė ją diagnozuoti gan paprastu neinvaziniu metodu, sumažina ne tik griuvimų, bet ir jų metu patiriamų sužalojimų sunkumą.

Pataria, kaip apsisaugoti

J. Vyšumirskis įvardijo pagrindines savisaugos taisykles, kurias pravartu žinoti ne tik vyresnioamžiaus žmonėms, bet ir jaunesniems.

Pirmiausia patariama išlikti fiziškai aktyviems, rytą pradėti nuo mankštos, kad raumenys palaikytų tonusą ir būtų stipresni. Rekomenduojama įvertinti namų aplinką ir pasirūpinti naktiniu apšvietimu – neretai žmonės traumų patiria naktį ar paryčiais, kai eina į vonią ar tualetą tamsoje.

„Ne mažiau svarbu yra pasitikrinti regą ir klausą, nes net ir nedideli regėjimo ir klausos pokyčiai yra susiję su didesne griuvimo rizika. Neskubėkite atsistoti – per greitai atsikėlus gali sumažėti kraujospūdis ir galite pargriūti. Jeigu turite judėjimo ar pusiausvyros sutrikimų, naudokite pagalbines priemones, pavyzdžiui, lazdelę ar vaikštynę. Išlikite budrūs ir įvertinkite oro sąlygas, esant plikledžiui, lyjant ar sningant – likite namie“, – kalbėjo ortopedas-traumatologas.

Patyrę traumą įvertinkite, ar galūnės būklė išlieka tokia pat kaip iki traumos. Jeigu pastebėjote, kad sutriko funkcija, pastebite deformaciją, tinimą, poodinę kraujosruvą, stiprų skausmą atlikdami judesius, nedelsdami kreipkitės į artimiausią skubios pagalbos skyrių arba skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112.