Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė atkreipia dėmesį: pavojingiausia, kad dėl glaukomos specifikos daugelis žmonių apie ją sužino tik tuomet, kai regėjimo jau neįmanoma atkurti.
„Pasaulinė glaukomos diena skirta ne tik sergantiems, bet ir tiems, kurie jaučiasi sveiki, – tai priminimas, kad regėjimą galime išsaugoti tik tada, kai liga nustatoma laiku“, – pokalbyje su „Kauno diena“ akcentuoja klinikos vadovė.
Deja, praktikoje vis dar nemaža dalis glaukomos atvejų diagnozuojami ne ankstyvose, o jau pažengusiose stadijose. Taip nutinka todėl, kad pradinėse ligos stadijose pacientai dažniausiai nejaučia jokių simptomų, o regėjimo pokyčiai vystosi lėtai ir nepastebimai, pabrėžia R. Žemaitienė.
– Kokia sergamumo šia liga situacija Lietuvoje?
– Glaukoma išlieka reikšminga visuomenės sveikatos problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasauliniu mastu sergančių glaukoma skaičius nuosekliai didėja – 2013 m. pasaulyje buvo apie 64,3 mln. glaukomos atvejų, 2020 m. – apie 80 mln.
Prognozuojama, kad iki 2040 m. šia liga sirgs daugiau nei 110 mln. žmonių. Tokias tendencijas daugiausia lemia visuomenės senėjimas – daugėjant vyresnio amžiaus gyventojų, daugėja ir sergančių lėtinėmis akių ligomis, kita vertus, tobulėjant technologijoms, tobulėja diagnostika, liga diagnozuojama gerokai ankstyvesnėse jos stadijose.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergančių glaukoma skaičius pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2017 m. glaukoma diagnozuota apie 92 tūkst. gyventojų, o 2024 m. – jau daugiau nei 102 tūkst. Vadinasi per septynerius metus sergančių glaukoma padaugėjo maždaug 10 tūkst. Šiuo metu glaukoma serga apie 35 iš 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.
– Nuo kokio amžiaus sergama šia liga?
– Glaukoma dažniausiai nustatoma 40–80 metų amžiaus žmonėms, kiek dažniau moterims. Tačiau liga gali pasireikšti ir jaunesniame amžiuje, taip pat egzistuoja reta įgimtos glaukomos forma, diagnozuojama kūdikiams. Svarbu prisiminti, kad glaukomos dažnis didėja kartu su amžiumi, todėl jei glaukoma dar nesergame būdami 40–50 metų, dar nereiškia, kad ji negali išsivystyti vyresniame amžiuje.
– Kaip greitai progresuoja glaukoma?
– Glaukomos eiga dažniausiai yra lėta ir ilgalaikė – regos nervo pažeidimas progresuoja bėgant metams. Negydoma liga palaipsniui siaurina regos lauką ir gali baigtis visišku apakimu. Tačiau progresavimo greitis labai individualus.
– Nuo ko priklauso ligos progresavimo tempas? Kas ligą dar labiau paaštrina?
– Ligos progresavimą daugiausia lemia akispūdžio kontrolė. Tačiau svarbūs ir kiti veiksniai – arterinio kraujospūdžio svyravimai, kraujotakos sutrikimai, gretutinės ligos, paveldimumas. Progresavimą gali paspartinti ir netaisyklingas gydymo režimo laikymasis, lašų nereguliarus vartojimas.
– Kaip vyksta glaukomos progresavimo procesas? Kodėl ima žūti su regos funkcija susijusios nervinės ląstelės?
– Sergant glaukoma palaipsniui žūsta tinklainės nervinės ląstelės ir jų skaidulos, pažeidžiamas regos nervas ir visas regos kelias iki galvos smegenų. Dėl šių neurodegeneracinių procesų atsiranda regos lauko defektų, kurie ilgainiui didėja.
– Kas lemia, kad žmogus susirgs glaukoma? Ar įmanoma kokiomis nors prevencinėmis priemonėmis jos apskritai išvengti?
– Vienos aiškios glaukomos priežasties nėra – ligą lemia kelių veiksnių visuma. Svarbiausi šios ligos rizikos veiksniai yra padidėjęs akispūdis, paveldimumas, vyresnis amžius, trumparegystė, akių traumos, kai kurios sisteminės ligos ir ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas. Visiškai užkirsti kelią glaukomai ne visada įmanoma, tačiau ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą ir apsaugoti regėjimą.
– Ar pacientui kreipiantis su nusiskundimais jau būna pavėluota reakcija, kai mažai kuo galima padėti?
– Dažnai taip. Kai pacientas pats pastebi regėjimo pablogėjimą, tai gali reikšti, kad liga jau pažengusi. Vis dėlto net ir vėlyvose stadijose galima imtis priemonių ligos progresavimui sulėtinti ir išsaugoti likusią regėjimo funkciją, todėl kreiptis pagalbos niekada nevėlu.
Negydoma liga palaipsniui siaurina regos lauką ir gali baigtis visišku apakimu.
– Kaip nustatoma glaukoma?
– Profilaktiniai akių patikrinimai yra efektyviausias būdas anksti nustatyti glaukomą. Ypač svarbu reguliariai tikrintis vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie turi rizikos veiksnių: glaukomos atvejų tarp artimų giminaičių, trumparegystę, serga cukriniu diabetu ar arterine hipertenzija. Dažniausiai rekomenduojama akis tikrintis bent kartą per metus, o esant didesnei rizikai – ir dažniau, individualiai pagal gydytojo rekomendacijas.
– Kuo gali padėti sau pats žmogus, diagnozavus glaukomą?
– Svarbiausia – laikytis paskirto gydymo, reguliariai lašinti akių lašus, nepraleisti kontrolinių vizitų, tikrintis akispūdį pagal gydytojo rekomendacijas. Taip pat svarbu informuoti gydytoją apie šalutinius vaistų poveikius ir savavališkai nenutraukti gydymo.
– Kuo gali padėti medikai? Liga pristabdoma, sustabdoma?
– Medikų tikslas – išsaugoti regos nervą ir funkciją ar bent sulėtinti regos nervo pažeidimą. Tai atliekama mažinant akispūdį. Nors visiškai išgydyti glaukomos šiuo metu negalime, daugeliu atvejų ligos progresą pavyksta reikšmingai pristabdyti ir ilgus metus išsaugoti paciento regėjimą.
– Kaip vyksta gydymas?
– Dažniausiai pradedama nuo akispūdį mažinančių akių lašų. Kai kuriems pacientams gydymo pradžioje pakanka vieno preparato, kitiems reikalingi kelių vaistų deriniai.
Kai kuriais atvejais taikomas gydymas lazeriu – šiandien jis gali būti pasirenkamas net ir kaip pirmo pasirinkimo metodas arba taikomas papildomai, kai gydymas lašais nepakankamai veiksmingas. Jei ir šios priemonės neleidžia kontroliuoti ligos eigos arba jei paskirtas gydymas netoleruojamas, svarstomas chirurginis gydymas. Kauno klinikų Akių ligų klinikoje per metus atliekama per 450 glaukomos operacijų – tiek klasikinių, tiek ir įvairių modernių.
– Kiek per pastaruosius kelerius metus patobulėjo gydymo metodai?
– Pastaraisiais metais didžiausias proveržis įvyko gydant glaukomą chirurginiu būdu: patobulėjo chirurginės gydymo technikos, atsirado naujų, mažiau invazinių operacijų metodų. Naujomis operacijų metodikomis siekiama sumažinti akies spaudimą minimaliomis intervencijomis, tausojant akies audinius, ir išvengti komplikacijų, neretai išsivystančių atliekant tradicines operacijas.
Viena iš operacijų rūšių – kanaloplastika, kuria siekiama atkurti akies skysčio nutekėjimą natūraliais – fiziologiniais kanalais. Pastarųjų metų naujovė – ne tik kanaloplastika išorine prieiga, kai skystį drenuojantys kanalai pasiekiami atliekant išorinius akies pjūvius ir neretai prireikia nemažai laiko, bet ir vidinė prieiga, kai į kanalą specialus mikrokateteris įvedamas be papildomų akies dangalų pjūvių, tiesiogiai specialiais veidrodžiais matant kanalą. Tai saugi ir minimaliai traumuojanti akies audinius technika, ypač atliekant kombinuotą operaciją kartu su kataraktos.
Kitos modernios priemonės – drenuojantys mikrošuntai, kuriais sukuriamas panašus efektas kaip ir klasikinių glaukomos operacijų – trabekulektomijų – metu, tačiau atliekant žymiai mažiau pjūvių, chirurginių manipuliacijų, minimaliai paveikiant akies struktūras. Džiaugiuosi, kad visas naujoves taikome ir mūsų klinikoje – Kauno klinikų akių ligų klinikoje.
Svarbiausi šios ligos rizikos veiksniai yra padidėjęs akispūdis, paveldimumas, vyresnis amžius, trumparegystė, akių traumos, kai kurios sisteminės ligos ir ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas.
– Koks proveržis mokslininkams bandant atkurti glaukomos pažeistą akies nervą, tinklainės nervines skaidulas?
– Ateities glaukomos gydymas siejamas ne tik su akispūdžio mažinimu, bet ir su bandymais apsaugoti nervines ląsteles nuo žūties ir atkurti jau pažeistas regos kelio struktūras. Atliekami eksperimentai su kamieninėmis ląstelėmis ir tinklainės nervinių ląstelių atkūrimu, siekiant ateityje bent iš dalies grąžinti prarastą regos funkciją – nors klinikinėje praktikoje šie metodai dar netaikomi, eksperimentų rezultatai teikia vilčių. Tiriamos galimybės atkurti regos nervą, skatinant nervinių skaidulų (aksonų) ataugimą – gyvūnų modeliuose jau pavyksta sužadinti nervų regeneraciją, o tai leidžia manyti, kad ateityje regos nervo pažeidimai nebebus laikomi visiškai negrįžtamais.
Pokalbio pabaigoje R. Žemaitienė pabrėžė, jog simptomų nebuvimas nereiškia, kad akys sveikos.
„Būtina priminti apie ūminės glaukomos priepuolio simptomus – staigų akies skausmą, regos pablogėjimą, pykinimą ar vėmimą – ir būtinybę tokiais atvejais skubiai kreiptis pagalbos. Ne mažiau svarbus ir pacientų bendradarbiavimas, sąmoningumas – gydymo režimo laikymasis, reguliarios patikros daugiausia lemia, ar regėjimą pavyks išsaugoti“, – teigė pašnekovė.
Naujausi komentarai