Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutu ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurais praeitų metų rugsėjo - spalio mėnesiais atliko 18-os Lietuvos rajonų ir miestų suaugusių gyventojų apklausą, siekdamas įvertinti jų gebėjimus ieškoti ir suprasti sveikatos informaciją.
Pirminės sveikatos priežiūros centrų lankytojams ir sveikatos mokymo renginių dalyviams buvo išdalintos 6823 anketos. Jas užpildė 6282 respondentai (92,1 proc.). Tyrimo duomenų analizei panaudotos 6172 anketos (98,2 proc.). 75 proc. respondentų sudarė moterys, 25 proc. – vyrai. Amžiaus vidurkis – 42,5 m. Daugiausia respondentų (69,7 proc.) buvo vidutinio (30–59 m.) amžiaus, 18,1 proc. respondentų buvo jaunesnio (18–29 m.) ir 12,2 proc. – vyresnio amžiaus (≥ 60 m.) žmonės.
Apklausos metu buvo norima sužinoti kokiais informacijos šaltiniais sveikatos temomis Lietuvos gyventojai naudojasi, kaip supranta sveikatos priežiūros įstaigos platinamus leidinius, vaistų vartojimo instrukcijas, sveikatos radijo ir televizijos laidas, gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamą informaciją, rekomendacijas, patarimus bei nurodymus. Taip pat ar sunku užpildyti medicininius dokumentus, ar dažnai kreipiasi į specialistą dėl medicininių terminų išaiškinimo, kokią įtaką skleidžiama medicininė informacija daro žmogaus elgsenai sveikatos atžvilgiu.
Apklausa parodė, kad 95,1 proc. respondentų geba naudotis nors vienu sveikatos informacijos šaltiniu. Daugelis respondentų naudojasi keletu sveikatos informacijos šaltinių (vidutiniškai vienas respondentas naudojosi 3 informacijos šaltiniais). Dažniausiai gyventojai kaip sveikatos informacijos šaltinį nurodė televizijos laidas (64,1 proc.), gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų patarimus (54,1 proc.), spaudą (52,0 proc.) ir internetą (48,2 proc.) (1 pav.). Vyrų ir moterų pagrindiniai informacijos šaltiniai nesiskyrė, tik moterys jais naudojosi dažniau nei vyrai. Vyresnio amžiaus žmonės (≥ 60 m.), dažniau naudojosi gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros specialistų patarimais (59,2 proc.), klausėsi radijo sveikatos laidų (59,2 proc.), o jaunesni (≤ 29 m.) – dažniau informacijos ieškojo internete (54,6 proc.). Geros sveikatos, dirbantys, su aukštuoju išsilavinimu respondentai dažniau naudojosi internetu, o nedirbantys, blogesnės sveikatos, turintys žemesnį išsilavinimą dažniau žiūrėjo televizijos ir klausėsi radijo laidų, kreipdavosi patarimų į gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros specialistus (p≤0,05).
43,1 proc. respondentų kartais arba dažnai būna sudėtinga suprasti gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamą sveikatos informaciją ar patarimus (48,7 proc.), 38,1 proc – vaistų vartojimo instrukcijas ir užrašus ant pakuočių, 25,6 proc – sveikatos priežiūros įstaigų platinamus leidinius (2 pav.), 21,0 proc. – radijo ir televizijos sveikatos laidas (iš jų 74,7 proc. turėjo pastabų dėl jų turinio, (27,7 proc.‒ dėl apipavidalinimo ar pateikimo formos).
Nesuprantančiųjų skaičius didesnis tarp vyresnio amžiaus, žemesnio išslavinimo, nedirbančių, blogesnės sveikatos būklės respondentų. (p ≤ 0,05). Vyresnio amžiaus (≥ 60 m.) vyrams, žemesnio išsilavinimo, nedirbantiems, blogesnės sveikatos respondentams sudėtingiau suprasti informaciją apie sveikatos stiprinimą ir ligų prevenciją skaitant sveikatos priežiūros įstaigų platinamus leidinius (brošiūras, atmintines, skrajutes), klausantis radijo bei žiūrint televizijos laidas, klausantis gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto teikiamų patarimų, skaitant instrukcijas ir užrašus ant vaistų pakuočių, pildant medicininius dokumentus nei moterims, jaunesnio (≤ 29 m.) ir vidutinio (30‒59 m.) amžiaus, aukštesnio išsilavinimo, dirbantiems, geros sveikatos būklės respondentams (p ≤ 0,05).
Naujausi komentarai