TYRIMAS: PADAUGĖJO JAUNESNIŲ NEI 50 METŲ ŽMONIŲ, SERGANČIŲ VĖŽIU

Per pastaruosius tris dešimtmečius pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys, tačiau ne iki galo aišku, kodėl, teigiama paskelbtame tyrime.

Išaugo beveik 80 proc.

Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų vėžio atvejų tarp 14–49 metų žmonių padaugėjo beveik 80 proc. – nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.

Nors ekspertai įspėjo, kad dalį šio padidėjimo galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.

Tarptautinė tyrėjų komanda, atlikusi naują tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.

Tačiau tendencija, kodėl sergančių žmonių amžius jaunėja, vis dar lieka neaiški.

Tyrime teigiama, kad 2019-aisiais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei 1 mln. jaunesnių nei 50 metų žmonių, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990-aisiais.

Tyrimo duomenimis, mirtiniausiais laikomi krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžio atvejai.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.

Per tris dešimtmečius dažniausiai buvo diagnozuojamas krūties vėžys, tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės ir prostatos vėžio atvejų.

Priežastys vis dar neaiškios

Tyrėjai, remdamiesi 2019 m. Pasaulinio ligų naštos tyrimo (angl. Global Burden of Diseases) duomenimis, analizavo 29 skirtingų vėžio tipų atvejų skaičių 204 šalyse. Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys. Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, kuriose geresnės sveikatos priežiūros sistemos, vėžys diagnozuojamas anksčiau, tačiau tik keliose šalyse jaunesni nei 50 metų žmonės tikrinami dėl tam tikrų vėžio tipų, priduriama tyrime.

Jame taip pat teigiama, kad tendenciją ankstesniame amžiuje susirgti vėžiu gali lemti ne tik prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, per mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. jaunesnių nei 50 metų asmenų, sergančių vėžiu, skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., daugiausia tarp 40–49 metų žmonių.

Tyrėjai pripažino, kad įvairių šalių duomenys apie vėžį labai skiriasi, o besivystančios šalys galimai nepakankamai praneša apie vėžio atvejus ir mirtis.

Lemia ankstyva diagnostika?

Tyrime nedalyvavę ekspertai teigė, kad naujų vėžio atvejų yra daugiau nei mirties atvejų greičiausiai dėl to, kad pagerėjo ankstyva ligos diagnostika ir gydymas.

Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett atkreipė dėmesį į tai, kad 1990–2019 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo maždaug 46 proc. Dvi Belfasto Karalienės universiteto tyrėjos dr. Ashleigh Hamilton ir dr. Helen Coleman teigė, kad labai svarbu išsiaiškinti, kodėl daugėja tokių atvejų.

„Visiškai suprasti priežastis, lemiančias stebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad prie to prisideda gyvenimo būdo veiksniai, o naujos tyrimų sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobioma, lauko oro tarša ir patirtis ankstyvajame amžiuje, yra tyrinėjamos“, – teigiama su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.