Sezonams besikeičiant, vaistinėse žmonių – daugiau. Vieni – jau sunegalavę, kiti nori sustiprėti ir perka vitaminus.

„Žmonių padaugėjo, nes ypač padaugėjo peršalimo ligų“, – teigė kalbinta vaistininkė.

„Dažniausiai ateina žmonės, kurie nori pastiprinti imunitetą, kai jau pradeda jausti kokius nors simptomus“, – jai antrino ir kita vaistininkė.

Ko griebiasi atėjusieji į vaistinę? Dažniausiai vitamino C. Pastarasis žinomas kaip antioksidantas, galintis sustiprinti natūralią organizmo apsaugą, pagerinti geležies įsisavinimą ir mažinti nuovargį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visi vis dar tiki, kad jis tiesiogiai stiprina imuninę sistemą. Bet taip tikrai nėra. Jis gali palaikyti imuninę sistemą ir gali padėti išvengti komplikacijų sergant įvairiomis peršalimo, gripo ligomis“, – atskleidė vaistininkė.

Tačiau naujausias švedų tyrimas nuo vitaminų lentynos privers atsitraukti. Teigiama, kad antioksidantai – vitaminas C ir E – gali paskatinti vėžį.

„Kad antioksidantai gali skatinti angiogenezės vystymą, tai labai nustebino. Mes to nežinojome“, – švedų tyrimo rezultatais stebėjosi Vėžio instituto molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas Kęstutis Sužiedėlis.

Angiogenezė – tai procesas, kurio metu auga naujos kraujagyslės.

„Perteklinis vitaminų naudojimas gali skatinti angiogenezę, o formuojantis navikams, irgi yra skatinama angiogenezė. Su angiogenezės skatinimu jau susiformavus navikams, yra susijęs vėžinių ląstelių plitimas organizme. Būtent taip yra aiškinamos išvados, kad vitaminų vartojimas gali skatinti vėžio vystymąsi, plitimą“, – aiškino K. Sužiedėlis.

Nors Nacionalinio vėžio instituto ekspertai liko nustebinti, tačiau sako, kad šios išvados nėra tiesioginės.

Šis mechanizmas vėžio vystymąsi galėtų veikti tada, kai jau yra susiformavę nedideli navikai.

„Šis mechanizmas vėžio vystymąsi galėtų veikti tada, kai jau yra susiformavę nedideli navikai“, – raminti pabandė Vėžio instituto molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas.

Mokslininkų vertinimu, išbraukti vitaminų C ir E ir raciono nereikia. Priešingai, taip galime tik nualinti imuninę sistemą. O tam tikroje stadijoje jie kaip tik padeda kovoti prieš vėžį.

Specialistai kalba ir apie kitus negalavimus, kurių gali kilti piktnaudžiaujant vitaminais, ir priduria – maisto papildus reikia vartoti tik tada, kai jų trūksta, jaučiamės prastai.

„Jeigu perdozuojama vitamino C, tai kelia inkstų akmenligės riziką“, – teigė Vilniaus universiteto (VU) medicinos profesorius Rimantas Stukas.

„Vitaminas E pagrindinė savybė – skystinti kraują, plėsti kraujagysles. Dėl to labai svarbu jo neperdozuoti“, – patarė kalbinta vaistininkė.

Svarbiausia – aukso vidurys: subalansuota mityba ir judėjimas. Vėžio instituto ekspertai pataria nuolat stebėti sveikatą ir profilaktiškai tikrintis. Ypač, jei šeimoje jau yra vėžinių susirgimų.

61 metų vyras jau kelerius metus serga storosios žarnos vėžiu. Būtent jo sprendimas gydytis lėmė tai, kad jis buvo suimtas po apsilankymo vienoje Sicilijos sostinės Palermo klinikoje.

Netrukus po suėmimo Palerme M. Messina Denaro, kuriam gresia daugybė nuosprendžių iki gyvos galvos, buvo perkeltas į griežto režimo kalėjimą L'Akviloje, Abrucų regione, kur, pasak pranešimų, tęsė gydymą savo vienutėje.

Tačiau rugpjūčio pradžioje jis buvo perkeltas į vietos ligoninės kalinių skyrių, kur jo būklė pastarosiomis dienomis pablogėjo.

Dabar, pasak žiniasklaidos pranešimų, jį ištiko negrįžtama koma. Medikai nustojo jį maitinti ir jis buvo prašęs jo negaivinti.

M. Messina Denaro daug metų buvo vienas iš pagrindinių „Cosa Nostra“, tikro Sicilijos nusikalstamo sindikato, vaizduoto kultiniame filme „Krikštatėvis“ (Godfather), veikėjų.

Jis taip pat buvo vienas iš negailestingiausių mafijos bosų ir per daugelį metų buvo nuteistas šešis kartus kalėti iki gyvos galvos, be kita ko, už vaidmenį 1992 metais nužudant su mafija kovojusį teisėją Giovanni Falcone (Džovanį Falkonę)

Jis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl dalyvavimo keliuose mirtinuose sprogdinimuose Romoje, Florencijoje ir Milane 1993 metais, taip pat dėl G. Falcone bylos liudytojo dvylikamečio sūnaus pagrobimo ir nužudymo.

M. Messina Denaro dingo 1993 metų vasarą ir pateko į Italijos labiausiai ieškomų asmenų sąrašo viršūnę.

Paskesniais metais buvo daug spėliojama, kur jis dingo. Galiausiai paaiškėjo, kad jis gyveno netoli savo gimtojo Kastelvetrano miesto vakarų Sicilijoje.

Tyrėjai ne vienus metus šukavo Sicilijos apylinkes, ieškodami galimų slėptuvių, klausėsi jo šeimos narių ir draugų pokalbių, kol galiausiai išgirdo, kaip jie aptarinėja neįvardyto asmens, sergančio vėžiu ir turinčio problemų su akimis, sveikatos problemas.

Detektyvai įsitikino, kad tai buvo M. Messina Denaro.

Naudodamiesi nacionalinės sveikatos sistemos duomenų baze jie ieškojo tinkamo amžiaus ir ligos istorijos vyrų, kol galiausiai jį rado.

Tačiau nors jo suėmimas atnešė tam tikrą palengvėjimą jo aukoms, mafijos bosas taip ir neprakalbo.

Po sulaikymo duodamas interviu areštinėje M. Messina Denaro netgi neigė, kad yra „Cosa Nostra“ narys.

E. Mėlinauskienės fotoistorija „Diagnozė“ buvo sukurta 2003–2005 m., siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į onkologines ligas ir mažinti su vėžio diagnoze susijusias stigmas. Prieš kelis dešimtmečius, kai Eglė ėmėsi fotografuoti onkologinius ligonius, vėžio diagnozė buvo tabu ir daugeliui atrodė tolygu mirčiai. Žmonės dažniausiai likdavo nežinioje ir tai tik stiprino su šia liga susijusias baimes ir mitus.

E. Mėlinauskienės nuotr.

„Pati asmeniškai nuėjau visą šį kelią, buvau neseniai pirmą kartą išgirdusi diagnozę ir dar nežinojau – gyvensiu ar mirsiu. Tai buvo labai sunki ir skausminga patirtis. Galiausiai, supratus, kad gyvensiu, atėjo ir suvokimas, kad apie tai noriu pasakoti kitiems, – sakė fotografė. – Supratau, ką reiškia džiaugtis kiekviena diena ir labai paprastais dalykais, kurių anksčiau nepastebėdavau. Jei ne liga, niekada nebūčiau sukūrusi fotografijų ciklo apie sergančių vėžiu žmonių kasdienybę. Savo nuotraukomis sveikam pasauliui norėjau papasakoti apie gyvenimą už ligoninės sienų, padrąsinti ligonius, suteikti jiems vilties ir kartu pasakyti, kad vėžys – ne mirties nuosprendis. Šios fotografijos – savotiška duoklė už mano antrą gyvenimą.“

E. Mėlinauskienės nuotr.

Anot jos, rugsėjis – ne tik apie sergančius vaikus, bet ir apie mus visus. „Vieni esame labai šalia sergančių vaikų, kiti – toli, bet drauge esame bendruomenė, kurią vienija gerumo ir supratingumo genas ir noras padėti tam, kuriam šiandien reikia mūsų visų pagalbos“, – sako E. Mėlinauskienė.

Paaiškėjo, kad vėžiu sergantys pacientai valstybinėje Šiaurės Makedonijos ligoninėje negavo jų gyvybes gelbstinčio gydymo, nes darbuotojai išvogė brangius vaistus ir juos pardavinėjo juodojoje rinkoje.

Protestuotojai žygiavo sostinės Skopjės gatvėmis nuo vyriausybės būstinės iki prokuratūros, šaukdami ir kaltindami šalies sveikatos apsaugos ministrą ir ligoninės vadovybę.

Protestuotojai reikalavo, kad po šio incidento kaltinamieji atsistatydintų iš savo postų. Vis dėlto Šiaurės Makedonijos vyriausybė tvirtina, kad vėžiu sergančių pacientų sveikatai pavojus negresia ir žada, kad prokurorams pradėjus tyrimą ši problema bus greitai išspręsta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Išaugo beveik 80 proc.

Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų vėžio atvejų tarp 14–49 metų žmonių padaugėjo beveik 80 proc. – nuo 1,82 mln. iki 3,26 mln.

Nors ekspertai įspėjo, kad dalį šio padidėjimo galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.

Tarptautinė tyrėjų komanda, atlikusi naują tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.

Tačiau tendencija, kodėl sergančių žmonių amžius jaunėja, vis dar lieka neaiški.

Tyrime teigiama, kad 2019-aisiais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei 1 mln. jaunesnių nei 50 metų žmonių, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990-aisiais.

Tyrimo duomenimis, mirtiniausiais laikomi krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžio atvejai.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.

Per tris dešimtmečius dažniausiai buvo diagnozuojamas krūties vėžys, tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės ir prostatos vėžio atvejų.

Priežastys vis dar neaiškios

Tyrėjai, remdamiesi 2019 m. Pasaulinio ligų naštos tyrimo (angl. Global Burden of Diseases) duomenimis, analizavo 29 skirtingų vėžio tipų atvejų skaičių 204 šalyse. Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys. Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, kuriose geresnės sveikatos priežiūros sistemos, vėžys diagnozuojamas anksčiau, tačiau tik keliose šalyse jaunesni nei 50 metų žmonės tikrinami dėl tam tikrų vėžio tipų, priduriama tyrime.

Jame taip pat teigiama, kad tendenciją ankstesniame amžiuje susirgti vėžiu gali lemti ne tik prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, per mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.

Prognozuojama, kad iki 2030 m. jaunesnių nei 50 metų asmenų, sergančių vėžiu, skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., daugiausia tarp 40–49 metų žmonių.

Tyrėjai pripažino, kad įvairių šalių duomenys apie vėžį labai skiriasi, o besivystančios šalys galimai nepakankamai praneša apie vėžio atvejus ir mirtis.

Lemia ankstyva diagnostika?

Tyrime nedalyvavę ekspertai teigė, kad naujų vėžio atvejų yra daugiau nei mirties atvejų greičiausiai dėl to, kad pagerėjo ankstyva ligos diagnostika ir gydymas.

Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett atkreipė dėmesį į tai, kad 1990–2019 m. pasaulio gyventojų skaičius išaugo maždaug 46 proc. Dvi Belfasto Karalienės universiteto tyrėjos dr. Ashleigh Hamilton ir dr. Helen Coleman teigė, kad labai svarbu išsiaiškinti, kodėl daugėja tokių atvejų.

„Visiškai suprasti priežastis, lemiančias stebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad prie to prisideda gyvenimo būdo veiksniai, o naujos tyrimų sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobioma, lauko oro tarša ir patirtis ankstyvajame amžiuje, yra tyrinėjamos“, – teigiama su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.

Žurnale „BMJ Oncology“ paskelbto tyrimo duomenimis, nuo 1990-ųjų iki 2019-ųjų vėžio atvejų tarp 14–49 metų amžiaus žmonių padaugėjo beveik 80 proc. – nuo 1,82 mln. iki 3,26 milijono.

Nors ekspertai įspėjo, kad dalį šio padidėjimo galima paaiškinti gyventojų skaičiaus augimu, ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 50 metų žmonėms.

Tarptautinė tyrėjų komanda, atlikusi naująjį tyrimą, nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.

Tačiau tendencija, kodėl sergančiųjų amžius jaunėja, vis dar lieka neaiški.

Tyrime teigiama, kad 2019-aisiais nuo vėžio mirė šiek tiek daugiau nei milijonas jaunesnių nei 50 metų žmonių, t. y. 28 proc. daugiau nei 1990-aisiais.

Tyrimo duomenimis, mirtiniausiais laikomi krūties, trachėjos, plaučių, žarnyno ir skrandžio vėžio atvejai.

Per tris dešimtmečius dažniausiai buvo diagnozuojamas krūties vėžys.

Tačiau sparčiausiai daugėjo nosiaryklės ir prostatos vėžio atvejų.

Priežastys vis dar neaiškios

Tyrėjai remdamiesi 2019 metų Pasaulinio ligų naštos tyrimo (angl. Global Burden of Diseases) duomenimis, analizavo 29 skirtingų vėžio tipų atvejų skaičių 204 šalyse.

Tyrime teigiama, kad kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo didesnė tikimybė, kad joje bus daugiau jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuotas vėžys.

Tai gali reikšti, kad turtingesnėse šalyse, turinčiose geresnes sveikatos priežiūros sistemas, vėžys diagnozuojamas anksčiau, tačiau tik keliose šalyse jaunesni nei 50 metų žmonės tikrinami dėl tam tikrų vėžio tipų, priduriama tyrime.

Tyrime teigiama, kad šią tendenciją gali lemti ne tik prasta mityba, rūkymas ir alkoholio vartojimas, bet ir genetiniai veiksniai, per mažas fizinis aktyvumas ir nutukimas.

Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų jaunesnių nei 50 metų asmenų, sergančių vėžiu, skaičius pasaulyje padidės dar 31 proc., daugiausia tarp 40–49 metų amžiaus žmonių.

Tyrėjai pripažino, kad įvairių šalių duomenys apie vėžį labai skiriasi, o besivystančios šalys galimai nepakankamai praneša apie vėžio atvejus ir mirtis.

Tyrime nedalyvavę ekspertai teigė, kad naujų vėžio atvejų yra daugiau nei mirties atvejų, greičiausiai dėl to, kad pagerėjo ankstyva ligos diagnostika ir gydymas.

Londono universiteto tyrėja Dorothy Bennett (Doroti Benet) atkreipė dėmesį į tai, kad 1990–2019 metais pasaulio gyventojų skaičius išaugo maždaug 46 procentais.

Dvi Belfasto Karalienės universiteto tyrėjos dr. Ashleigh Hamilton (Ešli Hamilton) ir dr. Helen Coleman (Helen Koulman) teigė, kad labai svarbu išsiaiškinti, kodėl daugėja tokių atvejų.

„Visiškai suprasti priežastis, lemiančias stebimas tendencijas, vis dar nepavyksta, nors tikėtina, kad prie to prisideda gyvenimo būdo veiksniai, o naujos tyrimų sritys, tokios kaip antibiotikų vartojimas, žarnyno mikrobiomas, lauko oro tarša ir patirtis ankstyvajame amžiuje, yra tyrinėjamos“, – teigiama su tyrimu susijusioje redakcinėje skiltyje.

„Niekas nepasikeitė per šias kelias dienas – aš tokia pati plika. Kiekvieną dieną atsikeliu ryte ir prie veidrodžio prikišus nosį žiūriu – gal kokia nauja blakstiena užaugo ar naujas plaukelis. Po truputį situacija taisosi. Kas liečia sveikatą, tai labai gerai jaučiuosi kiekvieną dieną, žvali, jeigu tik išsimiegu. Ir po trupučiuką matau, kad blakstienos jau kalasi mažytės ir plaukučiai vienas kitas – tokie reti. Įsivaizdavau, kad viskas, tas ežiukas, pradės augti vienu metu. Bet dabar nežinau, kada plaukučiai susivienodins ir bus tas ežiukas pagaliau“, – ketvirtadienį instagrame pasakojo I. Burlinskaitė-Vaisieta. 

Moteris džiaugėsi, kad vis aktyviau įsitraukia į sportinę veiklą.

„Noriu pasidžiaugti, nes jau kuris laikas kiekvieną dieną bent šiek tiek pasportuoju. Ir šiandien buvau nuvažiavusi į sporto salę, ir padarau daugiau kardio pratimų. Noriu, galvoju, gal kažkaip greičiau ta visa chemija išsivaikščios, nes dar jaučiu, kad pirštai nutirpę, nors jau žymiai mažiau negu buvo, bet dar vis jaučiasi“, – sakė žinoma moteris.

„Instagram“ kadras.

Ji taip pat pasidžiaugė, kad pradėjo maitintis sveikiau. 

„Paskutiniu metu, prieš sužinant diagnozę, ką dariau tikrai blogai – tai būdavo taip, kad nevalgau, nevalgau ir kadangi labai mėgstu saldumynus, turėjau silpnybę bent iki ligos – vakare torčiuko ar bandelę kokią. Nedarykite taip, kaip dariau aš, ir nekeiskite normalaus maisto į kavą ir bulkutes, kad ir kaip tai būtų skanu. Tai kenkia ne tik figūroms, bet ir šiaip yra nesveika. Tai ir pamaitinau ir paauginau tą savo diagnozę bent paskutinius kelis mėnesius gal ir daugiau, nes laikas greitai bėga, nes neduok Dieve, dar koks renginys, tai ten apie maistą išvis negalvoju, o vakare – kavos, kavos, saldainį ar torčiuką vietoj normalaus maisto. Taip būdavo. Ir tai yra blogai, tad dabar stengiuosi šį įprotį pakeisti“, – prisipažino I. Burlinskaitė-Vaisieta.

Ji atkreipė dėmesį, kad po ligos pasikeitė skonio receptoriai ir tai, ką mėgdavo anksčiau, to dabar visiškai nenori.

„Kas mane pažįsta, tai mano antras vardas gali būti kava su pienu – labai mėgau kavą ir gan riebią – su pienu, su grietinėle, ir tokią kavą gerdavau ir jos tiesiog norėdavau labai ir namuose, ir visur, degalinėse, ir panašiai. Ir nuo vaikystės be galo saldumynų mėgėja esu. Tai kas keisčiausia, dabar nuo kavos su pienu (gal čia dar chemijos poveikis) mane pykina, o saldumynų visiškai nenoriu, man jų apskritai gali nebūti. Dabar noriu to, ko nevalgydavau, pavyzdžiui, mėsos, nors anksčiau galėdavau būti vegetare. Va, ko noriu – mėsos, jautienos, net lašinukų tų pačių. Tai va, kaip įdomiai pas mane viskas pasikeitė.“ 

Moteris džiaugėsi ir vis gerėjančia sveikata. „Man net keista ir net neįprasta, kad taip gerai jaučiuosi, kad tokia stipri esu ir kad tiek daug per dieną noriu nuveikti ir nepavargstu. Tai labai faina dėl to. Ir nežinau, ar pastebite, aš pati tai matau labai gerai, kad pagaliau ne tik plaukučiai kalasi, bet ir veidas po truputėlį grįžta į savo vietas, jau to pagurklio beveik nebeliko, ir aš po truputį vėl tampu vėl beveik tokia pati, kokia ir buvau. Viskas tik geryn pas mane“, – sakė ligą įveikusi moteris.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 52,2 proc. visų žmonių, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos – 6,1 procento.

Iš viso pernai mirė 20,5 tūkst. vyrų ir 22,4 tūkst. moterų, t. y. 4,8 tūkst. žmonių mažiau negu 2021 metais, kuomet mirtingumas nuo COVID-19 buvo didesnis.

2022 metais 21,6 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 metų, beveik pusė (45,8 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (32,6 proc.) – 85 metų ir vyresni.

Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 5,4 proc. visų žmonių.

Vyrai dažniau miršta nuo išorinių priežasčių

Pernai dažniausios vyrų mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (46 proc.), piktybiniai navikai (20,9 proc.), išorinės mirties priežastys (8,1 proc.), COVID-19 liga (6,2 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,6 proc.).

Nuo piktybinių navikų mirė 4,2 tūkst. vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 20,1 proc., priešinės liaukos – 11,7 proc., skrandžio – 7,6 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.

Nuo COVID-19 ligos mirė 1,2 tūkst.  vyrų – 2,6 karto mažiau nei 2021 metais. 85 proc. jų buvo vyresni nei 65 metų.

Palyginti su moterimis, vyrai dažniau miršta nuo išorinių priežasčių. Iš 1,6 tūkst. dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 66,2 proc. mirusiųjų buvo iki 65 metų.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1,1 tūkst. vyrų: 43,5 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 27,8 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos.

Iš navikų moterys dažniausiai miršta dėl krūties vėžio

Dažniausios moterų mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (58,4 proc.), piktybiniai navikai (16,1 proc.), COVID-19 liga (6 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,7 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (58,4 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (26,3 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,3 proc.).

Dažniausios mirties priežastys tarp 3,6 tūkst. atvejų nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,3 proc.), storosios žarnos (8,1 proc.), kasos (7,8 proc.), bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,3 proc.) piktybinių navikai.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 1,3 tūkst. moterys, 93,3 proc. – vyresnės nei 65 metų.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių per tūkstančio moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,0 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninės opos (15,1 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 678 moterų didžiausia dalis (69,3 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 14,9 proc. Daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 metų amžiaus.

Vaikų miršta mažiau

Pernai mirė 9,1 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų (16–64 metų), iš kurių 70,6 proc. – vyrai, 29,4 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc., nuo virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 procento.

Nuo 2014 metų pastebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2022 metais mirė 58 nepilnamečiai (35 berniukai ir 23 mergaitės), 57 proc. mažiau nei 2014 metais. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 22 vaikai – 16 berniukų ir šešios mergaitės. Tai keturiais vaikais mažiau nei 2021 metais.

Pernai mirė 67 kūdikiai – šešiais mažiau nei ankstesniais metais. Iš viso mirė 37 berniukai ir 30 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).