-
Gydo kaip geriausiuose pasaulio hematologijos centruose
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro (HOTC) gydytojo hematologo Andriaus Žučenkos, šio centro pacientai gauna inovatyviausią gydymą: „Paprastai ankstyviausieji pirmos ir antros A fazės tyrimai vyksta geriausiuose pasaulio hematologijos centruose – JAV, Vakarų Europos, Australijos, tad didžiuojamės, kad HOTC buvo įtrauktas net į du tokius ankstyvosios fazės tyrimus, o pirmieji mūsų pacientai jau gydomi pačiais moderniausiais preparatais.“ Vienas iš tokių klinikinių tyrimų – ūmios mieloleukemijos gydymas.
A. Žučenka pasakoja apie ūminę mieloleukemiją, jos kilmę, eigą ir klinikinių tyrimų galimybes.
– Kas sukelia ūminę mieloleukemiją ir kokie jos požymiai?
– Ūminė mieloleukemija (ŪML) yra labai agresyvi, piktybinė kraujo liga, kurios metu kaulų čiulpuose vietoj sveikų kraujo ląstelių dauginasi vėžinės, pakitusios, nebrandžios ląstelės, vadinamos blastais.
Ligos atsiradimą sukelia genetinės pažaidos, atsirandančios kraujodaros ląstelėse. Nepaisant to, kad žinome kai kuriuos rizikos faktorius (prieš tai taikyta chemoterapija ar spindulinis gydymas, nuolatinis kontaktas su specifinėmis cheminėmis medžiagomis, jonizuojanti spinduliuotė, paveldimumas), dažnai negalime tiksliai pasakyti, kodėl įvyko genetinė pažaida, sukėlusi ŪML.
Tai – reta liga. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100–110 naujų atvejų, vidutinis ligonių amžius siekia 65–70 metų, kiek dažniau serga vyrai. Deja, bet retais atvejais šia liga suserga ir gerokai jaunesni žmonės, net vaikai.
Klinikiniai tyrimai dažniausiai leidžia pacientams gauti pačių moderniausių taikinių terapijos vaistų.
Paprastai klinikinė eiga yra ūmi, ji tęsiasi keletą savaičių ar mėnesių, o ligonių būklė sparčiai blogėja. Pacientus varginantys simptomai susiję su kraujodaros ir sveikų kraujo ląstelių nepakankamumu: dusulys, galvos svaigimas, dėl raudonųjų kraujo ląstelių (eritrocitų) trūkumo vargina labai didelis bendras silpnumas, dėl baltųjų kraujo ląstelių (leukocitų) stokos – bakterinės, grybelinės, virusinės infekcijos, kraujavimas iš nosies, dantenų, dėl mažo trombocitų skaičiaus savaime atsirandančios mėlynės ar netgi gyvybei pavojingi kraujavimai.
– Kokia šių pacientų gydymo galimybės nauda pacientams, dalyvaujantiems klinikiniuose tyrimuose? Esate minėjęs, kad mažai centrų gali dalyvauti tokiuose tyrimuose.
– Tarp visų piktybinių ligų ŪML gydymas yra vienas iš labiausiai individualizuotų. Vadinasi, tiek pats gydymas, tiek ligos prognozė, tiek galimybė stebėti likutines vėžines ląsteles labai jautriais tyrimais priklauso nuo vėžio genomikos – kiekvieno paciento leukeminėse ląstelėse nustatomos genetinės pažaidos. Be vėžinių ląstelių genetinių tyrimų šiuolaikinis ŪML gydymas neįmanomas. Labai džiaugiamės, kad Santaros klinikų HOTC turime visą moderniausių tyrimų ir gydymo arsenalą, skirtą ŪML pacientams. Tačiau svarbu paminėti, kad, nepaisant žymios pažangos, reikšmingai daliai ŪML pacientų visiškai pasveikti nepavyksta, todėl nuolat vyksta daugybė klinikinių tyrimų, kuriuose tiriami modernūs vaistai ir jų deriniai siekiant padidinti remisijų skaičių, paailginti remisijų trukmę ir, svarbiausia, išgyvenamumą, visiško pasveikimo dažnį. Klinikiniai tyrimai dažniausiai leidžia pacientams gauti pačių moderniausių taikinių terapijos vaistų, kurie yra dar nekompensuojami arba dar net nėra registruoti Europos vaistų agentūros. Tai itin svarbu, kadangi naujųjų taikinių terapijos vaistų kainos būna itin didelės. Taip pat neretai susiklosto liūdni scenarijai, kai pacientai jau būna išnaudoję visas įmanomas standartinio gydymo galimybes, tad dalyvavimas klinikiniame tyrime gali būti išsigelbėjimas ir galimybė gauti tiriamąjį vaistą, kuris gali būti efektyvus. Labai džiaugiamės, kad šiuo metu mūsų centre vyksta net trys klinikiniai tyrimai, skirti ŪML pacientams, – tai ypač didelis pasiekimas.
– Pacientė Viktorija turėjo galimybę dalyvauti klinikiniame tyrime. Kuo jos atvejis ypatingas?
– Jos leukeminėse ląstelėse nustatėme taikininę genetinę pažaidą. Tai leido pacientei įsitraukti į vieną iš mūsų centre vykstančių klinikinių tyrimų ir gauti patį moderniausią gydymą – taikinių terapiją tiriamuoju vaistu ir chemoterapijos derinį. Svarbu pabrėžti, jog, paaiškėjus galutiniams leukeminių genetinių tyrimų rezultatams, žinojome, kad, siekiant Viktoriją išgydyti, būtina ir alogeninė (kito žmogaus) kaulų čiulpų transplantacija, po kurios susiformuoja nauja, sveika donorinė kraujodara ir imuninė sistema, kovojanti su likutinėmis leukemijos ląstelėmis ir neleidžianti įvykti ligos atkryčiui. Džiaugiuosi, kad pradinis leukemijos gydymas buvo labai efektyvus, Viktorija pasiekė visišką remisiją, kuri ir buvo tiltas į kaulų čiulpų transplantaciją. Svarbu paminėti, kad dėl dalyvavimo klinikiniame tyrime Viktorija ir po transplantacijos gali tęsti palaikomąjį gydymą, taip siekiant dar labiau sumažinti ligos atkryčio riziką. Darome viską, kas įmanoma, kad Viktorija įveiktų ligą visam laikui, o potransplantacinės komplikacijos kiek įmanoma mažiau turėtų įtakos gyvenimo kokybei. Tad labai smagu, kad Viktorijos kaulų čiulpuose jau ilgą laiką neaptinkame jokių leukeminių ląstelių, net ir pasitelkdami pačius jautriausius tyrimų metodus.
– Ką ruošdamasis sunkiam gydymui turėtų žinoti pacientas?
– ŪML gydymas yra itin sudėtingas ir kompleksinis, apimantis intensyvią chemoterapiją, taikinių terapiją ir kaulų čiulpų transplantaciją. Šie gydymo etapai yra siejami su įvairių, neretai gyvybei pavojingų komplikacijų rizika, ilga hospitalizacijos trukme, dideliais psichologiniais ir fiziniais iššūkiais. Tačiau tai yra galimybė visiškai pasveikti nuo vienos iš agresyviausių piktybinių ligų.
Kai kalbu su pacientais, stengiuosi juos suprantamai ir išsamiai informuoti apie pačią ligą ir numatomą ilgą gydymo kelią, kuriuo kartu turėsime eiti siekdami pagrindinio tikslo – visiško pasveikimo. Neretai, ypač su jaunesniais ar didelę atkryčio riziką turinčiais pacientais, tenka imtis ir rizikingesnių sprendimų, kai imuninių komplikacijų rizika po kaulų čiulpų transplantacijos tampa didesnė, tačiau tai galimai padidina pasveikimo galimybes. Manau, itin svarbu, kad pacientas suprastų, kodėl imamės vienokių ar kitokių gydymo veiksmų, todėl su savo pacientais stengiuosi būti atviras ir detalus, o pacientai žino, kad gali visada kreiptis pagalbos ir jos sulauks. Tai neabejotinai yra didelis krūvis, tačiau džiaugiuosi matydamas, kaip gerėja mūsų ŪML pacientų gydymo rezultatai. Labai akcentuoju, kad paciento artimųjų rato pagalba taip pat yra išskirtinai svarbi, ypač kai su ŪML susiduria vyresni žmonės. Taip pat labai džiaugiamės, kad HOTC yra itin didelė, daugiadisciplinė komanda. Prie sėkmės istorijų labai prisideda ir slaugytojai, padėjėjai, koordinatoriai, psichologai, Santaros klinikų konsultantai, intensyvios terapijos skyriai, socialiniai darbuotojai, savanoriai, medicinos biologai, laboratorinės medicinos gydytojai, gydytojai patologai ir kiti. Tik darbas tokioje didelėje komandoje leidžia teikti ŪML sergantiems pacientams aukščiausio lygio paslaugas – ir tinkamą priežiūrą, ir gydymą.
-
Vėžys mane gąsdina: kaip gyventi be baimės?
Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.
Pirmoji reakcija pamažu nuslūgsta
Dr. G. Bulotienės teigimu, apie vėžio diagnozę sužinoję pacientai dažniausiai sako: „Atrodo, kad visa tai vyksta ne su manimi.“ Turi praeiti nemažai laiko, kol pacientas ir jo artimieji susitaiko su šia liga.
„Garsi Šveicarijoje gimusi gydytoja Elisabeth Kiubler-Ross išskyrė keturias emocinio prisitaikymo prie vėžio ligos stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos ir, galiausiai, depresija. Vėžio ligos atveju nebūtinai visos šios reakcijos turi eiti paeiliui, kartais kelios iš jų gali būti vienu metu. Atskirais atvejais šios reakcijos, ypač depresija, gali pasireikšti itin stipriai arba užsitęsti. Tada pacientui arba jo artimiesiems gali prireikti ir specialistų – psichologų ar gydytojų psichiatrų – pagalbos“, – sakė ji.
Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad vėžio liga paveikia ne tik psichologinį, bet ir socialinį žmogaus funkcionavimą, neretai pasikeičia paciento ar pacientės vaidmuo šeimoje: „Jei žmogus dirba, jis neišvengiamai turi spręsti su darbu susijusias problemas. Kartais jam tenka priimti svarbius sprendimus dėl išėjimo iš darbo ar perėjimo į lengvesnį. Būna, kad žmogus kurį laiką negali atlikti įprastų buities darbų.“
Tačiau pacientams ir jo šeimos nariams šioje situacijoje gali padėti socialinio darbuotojo konsultacijos. Pasak dr. G. Bulotienės, socialinis darbuotojas įvertina situaciją, paaiškina paciento teises, pataria, dėl kokių lengvatų ir pagalbos jis gali kreiptis, kad užsitikrintų sau pakankamą materialinį funkcionavimą.
„Svarbu suvokti, kad, nors vėžio liga yra didelė psichologinė trauma, kad ir kokia stipri būtų pirmoji emocinė reakcija į vėžio ligos nustatymą, palaipsniui ji nuslūgsta. Psichologijoje yra terminas „potrauminis augimas“. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių ne tik sėkmingai įveikia krizę, bet net ir psichologiškai sustiprėja, įgauna didesnį psichologinį atsparumą“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė.
Patartina atvirai kalbėtis su artimiausiais žmonėmis apie savo ligą, dalytis jausmais.
Nevertėtų slėpti savo emocijų
Sužinojus vėžio diagnozę, pirmiausia labai svarbu būti atviram pačiam sau.
„Nereikia rodyti laimingo veido, jeigu tuo metu taip nesijaučiate. Patartina atvirai kalbėtis su artimiausiais žmonėmis apie savo ligą, dalytis jausmais, kadangi tai padeda jausmams prasiventiliuoti, sušvelnėti“, – rekomendavo dr. G. Bulotienė ir pridūrė, kad kartais pacientai nenori emociškai apkrauti artimųjų, nes jiems ir taip sunku, tačiau tokia taktika dažniausiai nepasiteisina.
„Dažniausiai ligoniui nepavyksta visiškai nuslėpti savo jausmų ir artimieji visgi nujaučia, ką jis galvoja, kaip jaučiasi. Vaikai pajunta mamos ar tėčio emocijas ir gali patys sugalvoti dar baisesnių dalykų, jeigu jiems nebus suprantamai paaiškinta. Kartais pacientai apie savo diagnozę nepasako seniems tėvams, nenorėdami jų jaudinti. Visgi, kaip pastebėjau iš savo ilgametės praktikos konsultuodama vėžiu sergančius pacientus, dažniausiai artimieji sugeba priimti vėžio diagnozę, susitvarkyti su kilusiais jausmais ir ateityje gali padėti ir palaikyti ligonį. Sutuoktinio ar suaugusių vaikų pagalba gali būti labai naudinga nuvežant pas gydytoją ar nuperkant ir paruošiant maistą“, – aiškino gydytoja psichiatrė.
Ji pabrėžė, kad anksčiau ar vėliau artimieji vis tiek sužinos apie vėžio ligą ir gali jaustis įskaudinti, kad jiems nebuvo pasakyta anksčiau. Jeigu artimųjų emociniai išgyvenimai labai gilūs, jiems svarbu išdrįsti kreiptis į psichologą, kad padėtų susitvarkyti su užgriuvusia situacija. Jeigu atsiranda nuolatinė nemiga ar nerimas, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas.
Vidinės darnos jausmo svarba
Anot gydytojos psichiatrės, norint stiprinti savo sveikatą, tiek ligoniui, tiek šeimos nariams yra svarbiausia nepamiršti savo emocinės ir psichologinės būklės.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pacientų artimųjų nerimas, depresiškumas ir kiti parametrai statistiškai blogesni, palyginti su bendrąja populiacija. Pacientai, kurių geresnė psichologinė būklė, geriau pakelia priešvėžinį gydymą ir patiria mažiau šalutinių reiškinių“, – kalbėjo ji.
NVI atliktame krūties vėžiu sergančių moterų tyrime buvo nustatyta, kad moterys, kurios labiau jaučia vidinę darną, patiria statistiškai patikimai mažesnį su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pablogėjimą ir mažiau šalutinių reiškinių po krūties operacijų nei moterys, kurių vidinės darnos jausmas žemesnis.
„Noriu pabrėžti reabilitacijos, taip pat psichologinės ir socialinės pagalbos svarbą po vėžio gydymo. Fizinės medicinos ir reabilitacijos komanda – kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, masažuotojai, fitoterapeutai, dietologai ir kiti specialistai – gali sėkmingai padėti pacientams pagerinti savijautą ir kiek įmanoma sugrįžti į iki ligos buvusį funkcionavimą, – teigė dr. G. Bulotienė. – Labai svarbu prisiminti, kad dvasinė ir psichologinė sveikata yra ne mažiau svarbi negu fizinė ir, esant poreikiui, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti vėžio baimes.“
Daugiau naudingos informacijos, susijusios su onkologinėmis ligomis, galima rasti NVI interneto svetainėje.
Apie tai, kaip įveikti emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus, kokios yra nemokamos pagalbos galimybės Lietuvoje, galima rasti interneto svetainėse www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.
Užs. 1857662