Ieškojo kitų būdų

Šių dienų medicina suteikia galimybių naujagimiams išgydyti panašias įgimtas širdies ydas pašalinant aortos susiaurėjimą (mediciniškai – aortos koarktacija) ir atkuriant kraujotaką. Tačiau atlikti tai vos 1 249 g svėrusiam pacientui buvo neįmanoma. Reikėtų laukti, kol pacientas užaugs iki 2 800 g svorio, visą tą laiką tęsiant nuolatinę vaistų infuziją ir jam gyvenant ligoninėje. Tačiau esant nepakankamai kraujotakai, tai užtrunka keletą mėnesių ir yra didelė infekcijų ir negrįžtamų kardiovaskulinių komplikacijų, tokių kaip plautinė hipertenzija, rizika. Todėl ieškota alternatyvių gydymo būdų.

Pasak Neonatologijos centro vadovo doc. dr. Arūno Liubšio, jei nebūtų sutvarkyta susiaurėjusi aortos dalis ir nebūtų atkurta kraujotaka, naujagimiui nebuvo jokių galimybių išgyventi: „Jo būklė nuolat blogėjo, išgyvenimo galimybės sulig kiekviena diena menko. Dėl to ir buvo nutarta kreiptis į intervencines operacijas atliekančius specialistus. Visos didelės komandos entuziazmas, susitelkimas ir didelis noras padėti pacientui padarė stebuklą“, – sako A. Liubšys.

Operavo tarsi inkubatoriuje

Medikų komanda akcentuoja, kad sėkmingą darbą lėmė ir skrupulingas pasirengimas procedūrai. Pirmiausia reikėjo paruošti pacientą saugiai anestezijai. Pavyzdžiui, teko užtikrinti tinkamą veninę jungtį infuzinei terapijai, o tai dėl mažo paciento svorio ir nevisiškai išsivysčiusios termoreguliacinės sistemos turėjo būti atlikta labai greitai – tai buvo nemenkas iššūkis anesteziologų komandai. Operacinėje taip pat reikėjo paruošti paciento šlaunies kraujagyslę, padaryti vadinamąją prieigą procedūrai atlikti. „Kai kraujagyslių chirurgai operacinėje pamatė atklotą pacientą, jie kiek sutriko – paciento beveik nebuvo matyti“, – iššūkius vardija A. Liubšys.

Jam antrina Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas kardiologas-intervencinis kardiologas Sigitas Čėsna ir vaizdžiai apibūdina darbo sąlygas: „Kraujagyslės skersmuo tebuvo apie 1,5 mm – kaip spagečio. Aortos – stambiausios žmogaus kraujagyslės – skersmuo 4 mm, net pieštukas storesnis. Suaugusio žmogaus ši kraujagyslė siekia iki 30 mm.“

Procedūros metu reikėjo atsižvelgti ir į dar vieną aplinkybę – neišnešiotiems naujagimiams, kurie iš esmės neturi apsauginio riebalinio sluoksnio, būtina aukštesnė aplinkos temperatūra. Įprastai jie nuolat būna inkubatoriuje, kuriame palaikomas reikiamas drėgmės lygis ir apie 30 °C temperatūra. „Dirbome beveik inkubatoriaus sąlygomis, nes tokių reikėjo pacientui“, – po sėkmingos operacijos šypsosi S. Čėsna.

„Visos komandos kaktas dengė prakaito lašai. Juk visi jie buvo ir su operacinės apranga, ir su apsauginiais kostiumais – procedūros metu buvo reikalinga rentgeno kontrolė. Visi buvo užsidegę, entuziastingi, komanda dirbo kaip laikrodis“, – darbą operacinėje prisimena Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja gydytoja neonatologė dr. Aušrinė Pliauckienė.

Kartu: Santaros klinikų komanda pabrėžia, kad itin mažo paciento operacijai reikėjo labai preciziškai pasiruošti, operuoti medikams neįprastoje temperatūroje, ir džiaugiasi mažojo paciento gyvybę išgelbėjusios operacijos sėkme. / Santaros klinikų nuotr.

Parengė keletą planų

Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro II Intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja anesteziologė reanimatologė dr. Marija Svetikienė pasakoja apie vieną iš svarbiausių sėkmingos operacijos aspektų – precizišką pasirengimą, planų A, B, C sumodeliavimą.

„Ilgiau užtruko paruošti, transportuoti pacientą nei pati procedūra, – sako M. Svetikienė. – Mūsų skyriuje jis išbuvo bene 5 valandas. Reikėjo atsižvelgti į visus išskirtinai mažo paciento niuansus: tokiems pacientams žalojantys veiksniai gali būti net ir tie, kurie kitiems vaikams ar juo labiau suaugusiesiems yra nereikšmingi ir į juos nekreipiama dėmesio. Buvo labai svarbu stebėti aplinkos temperatūrą, nes viskas turėjo vykti tinkamoje temperatūroje, atkloti reikėjo labai tikslingai, ne daugiau nei būtina, pasiruošti galimam nukraujavimui.“

Iššūkiai prasidėjo jau nuo paciento transportavimo: „200 kg ligonį pervežti yra gerokai paprasčiau nei 1 249 g sveriantį mažylį. Tačiau visa komanda buvo tam pasiruošusi, pacientą atvežė saugiai, jam tinkamomis sąlygomis, – su šypsena gydytoja pasakoja išskirtines pervežimo aplinkybes. – Turėjome į mažytes kraujagysles įkišti kateterius, kad būtų galimybė reikiamiems vaistams sušvirkšti, o prireikus ir didelį kraujo kiekį sulašinti. Net dirbtinio kvėpavimo aparatas turėjo būti parinktas toks, kuris užtikrintų itin mažus kvėpuojamuosius tūrius tokio mažo svorio pacientui. Bendromis daugiadalykės komandos pajėgomis išrinkome tinkamiausią, naujausią aparatūrą, visas jam reikalingas priemones. Dėl visų entuziazmo, žinių anestezija praėjo sklandžiai ir saugiai. Po procedūros pacientas buvo vėl transportuojamas į Intensyviosios terapijos skyrių. Vėliau, atlikus visus reikiamus tyrimus ir įsitikinus, kad paciento būklė stabili ir pacientą galima transportuoti, jis buvo grąžintas į Naujagimių intensyvios terapijos skyrių, kuris yra kitame ligoninės korpuse“, – pasakoja M. Svetikienė.

Alternatyvų neprireikė

Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas atkreipia dėmesį, kad jo praktikoje tokio mažo paciento gydyti dar neteko: „Darbas su vaikais mums visada yra iššūkis. Saugiai jautėmės dėl to, kad procedūros planas, visi techniniai procedūros žingsniai buvo aptarti, sudėlioti labai kruopščiai, aptarti keli procedūros variantai, alternatyvūs planai. Pasiruošimo etape buvo streso ir įtampos, bet vėliau viskas vyko sklandžiai. Tikrai jaučiu didelį dėkingumą kolegoms.“

Kai kraujagyslių chirurgai operacinėje pamatė atklotą pacientą, jie kiek sutriko – paciento beveik nebuvo matyti.

Gydytojas S. Čėsna taip pat džiaugėsi, kad pirmasis planas pasiteisino ir kitų nebereikėjo, o kad alternatyvūs planai suteikė saugumo jausmą.

Gydytojų komandoje, dirbusioje su šiuo pacientu, visi buvo ypač svarbūs, trūkstant nors vienos grandies joje – procedūra būtų neįmanoma: gydytojai neonatologai, vaikų kardiologai, anesteziologai, kraujagyslių chirurgai, intervenciniai kardiologai, operacinių ir reanimacijos, naujagimių skyrių slaugytojos.

Operacinėje – 12 žmonių

Atliekant operaciją prie operacinio stalo buvo 12 žmonių, persirengti padėjo dar tiek pat.

Kadangi naujagimio svoris buvo labai mažas, vien tik perkateteriniu būdu atlikti aortos praplėtimo procedūrą techniškai buvo labai sudėtinga. Įvertinus galimas grėsmes, buvo nuspręsta, kad procedūrai angiochirurgai paruoš šlaunies kraujagyslę.

„Per kolegų kraujagyslių chirurgų paruoštą šlaunies arteriją įkišome kateterius, per juos į susiaurėjusią aortos vietą įvedėme stentą (metalinį cilindro formos tinklelį), kuris išplėtė kraujagyslę ir padarė tokio diametro, koks būna pas sveikus tokio amžiaus vaikus, – apie aortos praplėtimo procedūros techniką aiškina intervencinis kardiologas S. Čėsna. – Šlaunies arterijai, per kurią buvo atlikta procedūra, buvo skiriama itin daug dėmesio – keletą kartų per dieną doplerometrijos metodu buvo tiriama kraujotaka joje. Per šį laiką kojoje kraujotaka nesutriko, o aortos stentas savo funkciją atlieka puikiai. Viskas pavyko geriau, nei tikėtasi. Po procedūros praėjo mėnuo. Vilties procedūra pasiteisino. Paciento būklė pagerėjo.“

Prisimindamas išskirtinę procedūrą, S. Čėsna akcentuoja: „Tokio svorio pacientui kiekvienas kraujo lašas yra gyvybiškai svarbus, grėsmingai nukraujuoti gali labai greitai. Todėl turėjome ypač atidžiai kontroliuoti kraujavimo riziką, kaip mes sakome – dirbome sausai.“

Po operacijos naujagimiui buvo tęsiamas gydymas Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Jo vedėja gydytoja neonatologė dr. Aušrinė Pliauckienė prisimena, kad operacijos rizikos faktoriai ir netikėtos galimos situacijos buvo aptartos, apsvarstytos ir joms pasirengta. Po procedūros paciento sveikatos būklė keitėsi: „Pacientą pervežus į Naujagimių intensyviosios terapijos skyrių, jo būklė buvo labai pablogėjusi, mažai širdelei teko prisitaikyti prie pasikeitusio darbo režimo, todėl teko skirti specifinį širdies nepakankamumo gydymą, kuris galiausiai davė rezultatų ir naujagimis pradėjo sveikti. Džiaugiamės, kad radome galimybių sureguliuoti širdies, kvėpavimo funkciją ir pacientas pamažu stiprėja, auga.“

Priemonė: į šlaunies arteriją įkišus kateterius, per juos į susiaurėjusią aortos vietą įvestas stentas, kuris išplėtė kraujagyslę ir padarė tokio diametro, koks būna pas sveikus tokio amžiaus vaikus. / Santaros klinikų nuotr.

Žandukai darosi putlūs

Šios istorijos pagrindinis dalyvis iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus jau perkeltas į Naujagimių skyrių. Mama, pasakodama, kaip jie šiuo metu gyvena, sako, kad sūnus jau padvigubino nuo gimimo buvusį svorį, pokalbio metu jis svėrė 1 660 g. „Dabar jau galime galvoti apie ateitį, auginti sūnų. Jam gimus, gyvenome šia diena, nes jo būklė blogėjo, gydytojai jokių vilčių neteikė, – pasakoja berniuko mama. – Kai gydytojai pasakė, kad siūloma bandyti atlikti procedūrą, sutikome iškart, net stebėjomės, kodėl mūsų klausia, – reikia būtinai daryti! Juk kito gelbėjančio varianto nebuvo. Mums šis pokalbis įžiebė viltį.“

Moteris pasakoja, kad operacija atlikta sūnui būnant vieno mėnesio ir vienos dienos amžiaus. Šiuo metu jam jau du mėnesiai: „Man atrodo, kad jis jau didelis, net žandukai putlūs darosi, – sako mama. – Naktimis netriukšmauja. Kas jam nepatinka? Praustis. Gal dėl to, kad tos procedūros atvėsina kūnelį. Tada ir balsą parodo.“

Pasak A. Liubšio, šia procedūra prasideda naujas etapas, naujas žingsnis į naują kokybę ir galimybes: „Mes patikėjome, kad galime tai padaryti. Supratome, kad mūsų galimybės – bendradarbiaujant ir susitelkiant – yra tokios plačios, kad galime žymiai lanksčiau aptarinėti įgimtų širdies ydų gydymą. Ypač dėkoju visiems kolegoms už galimybių paiešką, atrodo, beviltiškose situacijose, už entuziazmą ir didžiulį norą atlikti unikalią procedūrą mažyliui – dabar jau augančiam ir sveikstančiam.“