Medikamentinė terapija rekomenduojama kaip papildoma priemonė vaikams nuo dvylikos metų, kurių kūno masė daugiau nei 60 kg, kurie serga nutukimu, ypač sunkesniais atvejais ir kai vien gyvenimo būdo korekcijos nepakanka. Medikamentai skiriami nedidelei grupei pacientų: kada ir kam, kaip veikia naujos kartos medikamentai, kaip jie derinami su kitomis kūno masę koreguojančiomis priemonėmis – apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja dietologe Juste Parnarauskiene.

– Kada nutukimu sergančių vaikų gydymo plane atsiranda medikamentinis gydymas? Ar visais atvejais pirmiausia pradedama nuo gyvenimo būdo korekcijos?

– Nutukimo gydymas, kaip ir daugelio kitų lėtinių neinfekcinių uždegiminių ligų, yra pakopinis. Pirmiausia visada taikoma gyvenimo būdo korekcija – nepriklausomai nuo to, koks vėliau būtų pasirinktas gydymo metodas. Jei nutukimas nėra didelio laipsnio, galima palaukti, bandyti pakeisti vaiko įpročius ir stebėti rezultatus. Tačiau jei nutukimas didelio laipsnio, kai vaikų kūno masės indeksas labai aukštas – viršija apie 130 proc. viršutinės normos ribos – ir atsiranda komplikacijų (arterinė hipertenzija, angliavandenių apykaitos sutrikimai, II tipo cukrinis diabetas, kepenų suriebėjimas), jau būtina svarstyti apie medikamentinį gydymą.

Yra keli vaistai, kurie gali būti įtraukti į vaikų gydymo planą. Anksčiau buvo vartojami preparatai, slopinantys riebalų įsisavinimą žarnyne. Dabar yra ir naujesnių, veikiančių per žarnyno hormoninę sistemą ir smegenų centrus, atsakingus už alkio ir sotumo valdymo centrus centrinėje nervų sistemoje. Visi vaistai, tirti su vaikais, skiriami tik nuo dvylikos metų amžiaus. Jaunesniems gydyti galimybės labai ribotos, neturime, ką skirti. Jei yra ryškių gliukozės apykaitos sutrikimų, gydymą gali skirti gydytojai endokrinologai.

Justė Parnarauskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

– Kokie tai vaistai ir kada jie skiriami?

– Medikamentai – į gliukagoną panašus peptidas-1 (GLP-1) – sulėtina maisto iš skrandžio pasišalinimą, dėl to ilgiau jaučiamas sotumo jausmas. Veikiamos už sotumą atsakingos smegenų sritys. Dėl šių priežasčių mažėja alkio jausmas, mažiau suvalgoma. Vaistai turi greitą poveikį. Per keletą mėnesių galima matyti rezultatą – mažėjantį kūno svorį. Tačiau vaikams būtinas pakankamas ir įvairus maitinimasis, kad būtų užtikrintas amžių atitinkantis maistinių medžiagų poreikis, nes vaikai turi augti ir vystytis.

Turi būti užtikrinamas pakankamas baltymų kiekis racione – kad nemažėtų raumenų masė. Paauglystė – laikotarpis, kai dar gana intensyviai formuojasi kūnas, ypač raumenų masė. Svarbu, kad tėvai įsitrauktų į vaikų gydymo procesą, suprastų, kad ypač sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis nėra gerai, ir padėtų vaikams užtikrinti pakankamą mitybą.

Svarbu pabrėžti, jog medikamentinis gydymas nereiškia, kad galima atsisakyti fizinio aktyvumo ar mitybos korekcijos. Tik kartu taikant visas priemones pasiekiama, kad mažėtų riebalinis audinys, o kartu ir su nutukimu susijusių ligų: širdies ir kraujagyslių, cukrinio diabeto ir kt. – rizika.

Žinoma, vaistai gali turėti šalutinį poveikį, dažniausiai – virškinimo traktui: tai pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas. Jei simptomatika lengva, gydymas tęsiamas koreguojant vaistų dozes.

– Ar šie vaistai skiriami trumpam, ar vartojami ilgai?

– Reikia suprasti, kad nutukimas yra lėtinė liga, kaip ir, tarkime, arterinė hipertenzija: jeigu jau pradedame vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, juos vartojame ilgą laiką. Tas pats galioja ir nutukimui gydyti – vaistai skiriami ilgam laikui. Nutraukus gydymą per anksti, nesusiformavus naujų įpročių, kūno svoris dažniausiai grįžta, o kartais netgi padidėja labiau, nei buvo prieš gydymą. Todėl reikia nusiteikti, kad gydymas truks ilgai.

Vaistus vartojančių vaikų sveikatos būklę stebime labai atidžiai, nes dažni šalutiniai poveikiai.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vaistus vartojančių vaikų sveikatos būklę stebime labai atidžiai, nes dažni šalutiniai poveikiai, išvarginantys pacientus. Yra tekę nutraukti gydymą, atidėti pakartotinį vaisto skyrimą vėlesniam laikui, taikyti kitokią vaistų vartojimo schemą.

– Vaikams turbūt psichologiškai lengviau būtų išgerti tabletę, nei keisti gyvenimo būdą. Kaip tai atrodo praktiškai?

– Dalis naujųjų vaistų nėra tabletės, o injekcijos į poodį kartą per savaitę. Vaikams psichologiškai tai dažnai sunkiau nei išgerti tabletę. Be to, daugelis vaikų, sergančių nutukimu, būna prislėgtos nuotaikos, apatiški, jiems sunku rasti motyvų judėti ar keisti įpročius. Todėl labai svarbus ir psichologinis darbas – aiškinti, kodėl reikia daugiau judėti, keisti mitybą. Vien vaistai problemos neišsprendžia, jie tik padeda.

Labai svarbu, kad įsitrauktų tėvai, – jie turi palaikyti vaiką, kartu keisti įpročius. Sergantiems vaikams taikomos ir reabilitacijos priemonės. Kai kūno masė pradeda mažėti, vaikai pamato rezultatą, pagerėja nuotaika, jie tampa labiau motyvuoti.

– Kaip tėvai reaguoja į tai, kad jų vaikui reikės ilgai vartoti vaistus nuo dvylikos metų amžiaus? Ar yra daug baimių?

– Taip, baimių kyla. Dažniausiai jos susijusios su injekcijų vartojimo būdu ir galimu poveikiu vaiko augimui, brendimui ar vaisingumui ateityje. Dažnai apie tai kalbamės su mergaičių tėvais. Iš tiesų pats nutukimas labai didina nevaisingumo riziką, o svorio mažinimas gali turėti teigiamos įtakos vaisingumui. Vaikų baimės dažniausiai susijusios su injekcijų, t. y. dūrių, baime.

Apie ilgalaikį vaistų poveikį dar turime mažai duomenų, bet reikia suprasti, kad šie preparatai yra hormonai, kuriuos organizmas natūraliai gamina, tik nutukimo atveju jų gamyba būna sutrikusi.

– Ar daug turite pacientų, kuriems skiriamas toks gydymas?

– Tokių pacientų dar nėra daug. Šiuo metu gydau penkis vaikus, kuriems taikomas medikamentinis gydymas. Vaistai nekompensuojami.

Paciento istorija

Modesto mama sako, kad sūnus dėl gerokai per didelio svorio vargsta nuo vaikystės, tačiau jokios priemonės nepadėjo pasiekti džiuginančio ilgalaikio rezultato: „Išbandėme daugybę priemonių ir veiklų – laikėmės sudaryto mitybos plano, sūnus lankė sporto klubus, važiavome į sanatorijas. Buvo periodų, kai svoris krito, – pasakoja moteris. – Tačiau tai trūkdavo neilgai. Prasidėjusi pandemija sugriovė visus pasiekimus – kai užsidarė sporto klubai, mokyklos, svoris grįžo. Apmaudu, bet dar ir su kaupu – sūnus priaugo net 30 kg.“

Vaikino tėvai supranta, kad medikamentinis gydymas – tik pagalbinė priemonė prie gyvenimo būdo ir mitybos koregavimo. Tačiau, pasak mamos, tiesiog svyra rankos, kai matai, kad ir vaiko, ir šeimos pastangos nepadeda.

Gydytojos paskirtas vaistas iš pradžių suteikė vilties, kad viskas bus gerai – svoris krito, jaunuolis tapo aktyvesnis, su draugais sportavo, grojo gitara, džiaugėsi ir pats, ir namiškiai: „Tačiau dėl virškinimo sistemos sutrikimo vaisto vartojimą teko nutraukti – sūnus pradėjo viduriuoti, jį pykino. Dabar laukiame, ką nutars gydytojai, – pasakoja vaikino mama. – Sunku matyti, kad vaikas stengiasi, tačiau svoris vėl sugrįžta. Džiaugiamės tik tuo, kad sūnus jaučia draugų palaikymą. Tai ir jam, ir mums – didelė atrama.“

Nors Modesto kelias nelengvas, šeima tiki, kad kartu su gydytojų pagalba bus surasta tinkamiausia išeitis. Kiekviena patirtis, visos šeimos pastangos tampa žingsniu į priekį. Svarbiausia, kad vaikinas turi artimųjų ir draugų palaikymą. Tai neįkainojama motyvacija. Medicina nuolat tobulėja – šiandien galimybės vaikų nutukimui gydyti yra gerokai didesnės nei prieš dešimtmetį.