Valstybinių vaistinių projektas. Ko tikėtis: naudos ar žalos? | kl.lt

VALSTYBINIŲ VAISTINIŲ PROJEKTAS. KO TIKĖTIS: NAUDOS AR ŽALOS?

Valdantieji Seime stengiasi dar iki rinkimų prastumti Farmacijos įstatymo pataisas, įteisinančias valstybines vaistines. Prisidengiama idėja, esą dėl to turėtų pigti vaistai. Tačiau pacientų atstovai tikina, kad valstybinės vaistinės gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Gerės vaistų prieinamumas?

Paskutinę Seimo pavasario sesijos dieną parlamentarai po svarstymo pritarė Farmacijos įstatymo pataisoms, įteisinančioms valstybines vaistines. Jei nevyks nenumatytų posėdžių vasarą, šias pataisas Seimas greičiausiai priims ankstyvą rudenį, dar iki Seimo rinkimų.

Tokią Farmacijos įstatymo pataisą parengė Seimo valdančiosios koalicijos vadovai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė.

Jei Farmacijos įstatymo pataisos bus priimtos, vaistai vadinamosiose ligoninės vaistinėse bus parduodami ne tik tose ligoninėse besigydantiems, bet ir kitiems gyventojams.

Išplėsti ligoninių vaistinių funkcijas valdantieji siekia jau seniai. Dar praėjusiais metais Sveikatos pasaugos ministerija (SAM) su ministru Aurelijumi Veryga priešakyje Vyriausybei pateikė teigiamą išvadą dėl R.Karbauskio ir A.Širinskienės pateikto Farmacijos įstatymo pakeitimo projekto, leidžiant ligoninių vaistinėms parduoti vaistus gyventojams.

"SAM nuomone, taip būtų užtikrintas geresnis vaistų, ypač receptinių, prieinamumas. Be to, tai leistų pačioms įstaigoms kur kas greičiau aprūpinti ambulatoriškai gydomus pacientus reikiamais vaistais. Ypač nakties ar švenčių metu, kai nedirba daugelis vaistinių, o pacientai, nedelsdami turėdami pradėti vartoti jiems paskirtus vaistus, pavyzdžiui, antibiotikus, negali jų įsigyti", – teigė SAM Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė.

Ministerijos atstovai teigia, kad esą tai leistų gydymo įstaigoms racionaliau teikti gydymo paslaugas, nes nebereikėtų guldyti paciento dėl neatidėliotino gydymo paskirtaisiais receptiniais vaistais. Tuomet esą pacientui galėtų būti skiriamas ambulatorinis gydymas, išrašant reikiamus vaistus, kuriuos jis galėtų įsigyti vietoje, t.y. ligoninės vaistinėje.

SAM tikisi, kad, leidus ligoninių vaistinėms parduoti ambulatoriškai besigydantiems pacientams vaistus, vaistų gamintojai dar aktyviau konkuruos tarpusavyje, todėl esą mažės kompensuojamųjų vaistų kainos ir taip bus sutaupytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšos.

Ministerijos atstovai teigia, kad ambulatoriškai besigydantiems pacientams taip taptų prieinamesni pigesni receptiniai vaistai. "Gydymo įstaigos vaistus perka viešojo konkurso būdu, vertindamos mažiausios kainos kriterijų, todėl įsigyja juos pigiau. Tuo metu visuomenės (privačios – red. past.) vaistinės vaistus perka be konkursų, asortimentą formuoja siekdamos maksimalaus pelno, todėl dažnai įsigyja vaistų, kurie joms yra finansiškai naudingiausi, tačiau ne visada yra pigiausi pacientui", – rašoma SAM atsiųstame komentare.

Ministerijos atstovų teigimu, šie pokyčiai nereiškia, kad ligoninėse nebeliks komercinių vaistinių ar visose ligoninėse bus įsteigtos ligoninių vaistinės. Teigiama, kad kiekvienu atveju sprendimą, atsižvelgdami į savo gydymo įstaigos ir pacientų poreikius, spręs gydymo įstaigų vadovai.

Įtaria korupcijos apraiškas

Seimo opozicija neįžvelgia valstybinių vaistinių naudos ir įtaria korupcijos apraiškas, sveikatos sistemos lėšų švaistymą, konkurencijos sumažėjimą. Kaip liberalą Eugenijų Gentvilą citavo BNS, Seimui leidus steigti valstybines vaistines, bus kreiptasi į Prezidentą su prašymu jas vetuoti, o jeigu to nebus padaryta, bus prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Pasak E.Gentvilo, Lietuvoje dabar 100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o ES vidurkis – 25–27. Anot jo, paskutinė ES šalis, turėjusi valstybinį vaistinių tinklą, buvo Švedija. "Praėjusiais metais Švedija pardavė savo valstybinių vaistinių tinklą ir čia yra visas paradoksas, kad tą tinklą nupirko lietuviškų vaistinių tinklas", – tvirtino parlamentaras.

Kaip skelbia BNS, Švedijos vaistinių tinklą "Apoteksgruppen" įsigijo "Vilniaus prekybos" grupės bendrovė "Euroapotheca".

Konservatorius Mykolas Majauskas prognozuoja, kad, įteisinus valstybines vaistines, daugelis iš 233 dabar gydymo įstaigose veikiančių didžiųjų tinklų vaistinių turės užsidaryti, o jose dirbantys vaistininkai bus atleisti. M.Majauskas įtaria, kad darbuotojai į valstybines vaistines gali būti priimami pagal partinę priklausomybę ar pažintis.

Seimo narė Aušrinė Armonaitė įspėja, kad valstybinės vaistinės pažeistų konkurenciją. Jos teigimu, atsidarius valstybinėms vaistinėms, mažos privačios vaistinės turės užsidaryti.

Opozicijos atstovų siūlymai valstybinėse vaistinėse neleisti prekybos internetu, gyventojus aptarnauti tik tuo laiku, kai mieste nėra nė vienos dirbančios vaistinės arba tuo atveju, jei 7 km spinduliu nėra kitos vaistinės, taip pat buvo atmesti.

Teigiama, kad valstybinių vaistinių steigimas labiausiai smogs nedidelėms privačioms vaistinėms rajonuose, nes valstybinės vaistinės dirbtų išskirtinėmis sąlygomis: patalpos, vaistų laikymo ir saugojimo įranga joms nekainuos, darbuotojai bus išlaikomi iš biudžeto.

Farmacijos įstatymo pataisų dėl valstybinių vaistinių ekspertinį vertinimą atliko Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Tačiau pakeitimus sukritikavęs LLRI buvo apkaltintas suinteresuotumu, nes tarp jo rėmėjų yra du didieji vaistinių tinklai ir viena didelė farmacijos kompanija.

Pacientų atstovų neįtikino

Valdančiųjų argumentai, kad tai esą padėtų atpiginti vaistus, pacientų organizacijų vadovų neįtikino. Lietuvos diabeto asociacijos prezidentės, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOT) pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, valdantieji, siekdami atpiginti vaistus, jau seniai neįsiklauso į kitų nuomones, o tik bando įteisinti savo idėjas.

"Dvidešimt metų buvome girdimi, o dabar mus vadina apsišaukėliais. A.Veryga vis mini, kad pacientai pritaria, nors išklauso tik tuos, kurie jam pataikauja. Mums tiesiog atsiunčia jau surašytą projektą ir prašo pateikti pastabas. Tai ir darydavome, tačiau per ketverius metus nė į vieną jų nebuvo atsižvelgta", – atkreipė dėmesį LPOT pirmininkė.

Pasak jos, valstybinės vaistinės neatneštų jokių teigiamų pokyčių rinkoje. "Kompensuojamieji vaistai visur parduodami vienoda kaina, tai kam tada reikia papildomų vaistinių, jei jų Lietuvoje ir taip daug? Be to, dėl tokių medikamentų kainos su gamintojais derasi ne patys farmacininkai, o SAM. Tiek, kiek sugeba. Todėl aiškinimai apie kainų sumažėjimą šiuo atveju visiškai netinkami", – tvirtino V.Augustinienė.

Jos nuomone, vaistai galėtų atpigti nebent tokiu atveju, jei valstybė savo vaistinėms sudarytų šiltnamio sąlygas. Pavyzdžiui, neimtų mokesčio už patalpų nuomą gydymo įstaigose, nors šiuo metu gydymo įstaigose veikiančios privačios vaistinės moka už tai didžiulius pinigus. "Tačiau tai būtų nesąžiningos konkurencijos pavyzdys. Valstybinių vaistinių steigimas būtų savotiškas grįžimas į sovietmetį, kai viskas buvo vienose rankose, – rėžė LPOT vadovė. – Be to, kuriant jas neišvengiamos papildomos išlaidos, greičiausiai – iš PSDF, nors šios lėšos turėtų būti naudojamos kompensuojamųjų medikamentų sąrašo plėtrai ar medicinos darbuotojų atlyginimams."

Mums tiesiog atsiunčia jau surašytą projektą ir prašo pateikti pastabas. Tai ir darydavome, tačiau per ketverius metus nė į vieną jų nebuvo atsižvelgta.

Kaltina melagingais teiginiais

Pasak V.Augustinienės, valdančiųjų teiginiai, kad, išplėtus valstybinių vaistinių funkcijas, atpigs vaistai, yra melagingi, nes dabartinė praktika to nepatvirtina. "Kiek žinau, valstybinė vaistinė veikia Lukiškių pirminiame asmens sveikatos priežiūros centre Vilniuje. Aš pati, jei negaudavau kažkokių vaistų šiame centre veikiančioje privačioje vaistinėje, eidavau į tą valdišką. Ir, deja, toje vaistinėje daug daugiau už viską tekdavo primokėti. Ir nekompensuojami vaistai čia kainuoja žymiai brangiau. Be to, jokių nuolaidų, kurias, konkuruodamos vienos su kitomis, taiko privačios vaistinės, jie nedaro", – pastebėjo diabetu serganti pašnekovė.

Ji pasidalijo įžvalgomis, kad valstybinėse vaistinėse galbūt nebus vaistų pasirinkimo. "Galbūt jie per valstybines vaistines bruks tik pigiausius vaistus. Ten gal nebus pasirinkimo žmogui – tiesiog nebus originalių vaistų. Juk dabartinė valdžia visą laiką puola originalių vaistų kompanijas ir lygiagrečiai proteguoja pigius vaistus, pigių generinių (neoriginalių – red. past.) vaistų kompanijas. Dabar, pavyzdžiui, yra ne vienas naujas originalus vaistas, skirtas antrojo tipo diabetui gydyti, sukeliantis žymiai mažiau šalutinių poveikių nei ankstesni vaistai. Naujieji vaistai apsaugo širdies, inkstų kraujagysles. Taip žmogus, gerdamas vaistus, mažinančius gliukozės kiekį kraujyje, kartu gali apsaugoti širdį, inkstus. Kadangi šie vaistai yra nauji, jų kaina yra daug aukštesnė nei seniai gaminamų", – tačiau, anot V.Augustinienės, neretai naujus vaistus tenka pirkti mokant visą kainą. Taip atsitinka, nes, rinkoje atsirandant vis pigesnių vaistų, kompensuojamųjų vaistų sąrašas kas tris mėnesius peržiūrimas ir keičiamas, į jį įtraukiant pigiausius ir išbraukiant brangiausius vaistus.

Vida Augustinienė. A. Ufarto/ Fotobanko nuotr.

"Valdantieji nėra tinkamai įvertinę originalių vaistų. Juk, juos gaminant, atliekami tyrimai ir dėl visų pridėtinių medžiagų vaiste, kurios, kaip sakoma, suklijuoja veikliąją medžiagą. O generinių vaistų gamintojai nieko panašaus nedaro: jie tą veikliąją medžiagą apklijuoja nežinia kuo, neatlikdami jokių tyrimų", – palygino pašnekovė. Ji teigė pati savo kailiu patyrusi, kad originalūs ir generiniai vaistai veikia visiškai skirtingai.

"Kartą išbandžiau generinį vaistą nuo aukšto kraujospūdžio. Su juo savaitei išvažiavau į užsienį. Grįžusi vaistinėje nusipirkau originalų, nes nenoriu nuolatos vaikščioti su 170 mmHg sistoliniu kraujospūdžiu. O geriant originalius vaistus mano kraujospūdis iš karto normalizuojasi", – pastebėjo LPOT pirmininkė.

Pasak jos, pacientams svarbu, kad būtų galima pasirinkti vaistinius preparatus. "Svarbiausia, kad vaistinėse būtų visų reikalingų vaistų, būtų jų pasirinkimas, ir kad žmogui, mokančiam mokesčius į PSDF, nereikėtų pirkti vaistų mokant visą kainą. Valstybės rūpestis turėtų būti pasiūlyti kuo daugiau kompensuojamųjų vaistų, nustoti kaitalioti jų skyrimo tvarką kas kelis mėnesius, taip pat sudaryti sąlygas taikyti inovatyvų gydymą. Būtent to reikia pacientams, o ne naujų vaistinių", – tvirtino V.Augustinienė.

Beprasmiškai švaistys pinigus?

Lietuvos pacientų forumo (LPF) pirmininkė Ieva Drėgvienė įsitikinusi, kad siekis bet kokiomis priemonėmis įteisinti valstybines vaistines atrodo ne tik beprasmis, bet ir pavojingas. "Blogiausias scenarijus – jei ligoninės privalės kurti nuosavas vaistines. Tam reikės nemažų išlaidų, todėl greičiausiai tektų naudoti PSDF lėšas. Kitaip tariant, pacientams skirtos lėšos nukeliautų į nereikalingą infrastruktūrą", – aiškino I.Drėgvienė.

Jos nuomone, vaistinių Lietuvoje yra gana daug, jų konkurencija – didžiulė. O valstybinio modelio atsikratė net ir anksčiau jį išmėginusios valstybės. "Aiškinama, neva dėl to gali atpigti vaistai. Tačiau kažkodėl valstybė nesiima steigti mažmeninės prekybos tinklo, nors daugelis prekių Lenkijoje pigesnės nei pas mus. Akivaizdu, kad priežastys slypi visai kitur", – teigė I.Drėgvienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad, svarstant valstybinių vaistinių idėją, LPF nebuvo kviestas konsultacijų. "Pacientams valstybinių vaistinių nereikia. Medikų bendruomenei, kaip galima suprasti iš viešų pasisakymų, taip pat. Tai kam jos reikalingos? – svarstė forumo pirmininkė. – Lietuvoje vaistinių apstu, trūksta tik vaistų. Būtent tokių, kuriuos skiria gydytojai, o ne tokių, kuriuos bruka SAM."

Lietuvoje prekybą reikalingiausiais – kompensuojamaisiais – vaistais kontroliuoja valstybė, jos institucijos derasi su gamintojais dėl kainų ir jas reguliuoja. Tačiau, pašnekovės žodžiais, daugelio tokių vaistų trūksta dėl prasto planavimo ir nuolatinio siekio sutaupyti.

I.Drėgvienės nuomone, mintis įteisinti valstybines vaistines galėjo kilti dėl to, kad iki šiol SAM taikytos priemonės nepasiteisino. "Matyt, ta politika, kai nuolat keičiama vaistų kompensavimo tvarka, kai pirmiausia siūlomi generiniai medikamentai, nedavė rezultatų. Tačiau sunku įsivaizduoti, kokią naudą atneštų ligoninių vaistinės, ypač kai akcentuojami pigesni vaistai. Juk ir dabar ligoninės per viešuosius pirkimus gali įsigyti vaistų ir skirti juos savo pacientams", – aiškino LPF pirmininkė.

Ji įsitikinusi, kad, užuot švaisčius lėšas naujai infrastruktūrai, už tuos pinigus būtų galima smarkiai pagerinti ligonių gyvenimo kokybę, o sykiu ir nemažai sutaupyti.

I.Drėgvienė pateikė imunosupresorių – imunitetą slopinančių vaistų, skiriamų žmonėms su persodintais organais, pavyzdį. Pasirinkę originalų vaistą, šie žmonės už vieną jo kursą dabar turi primokėti apie 100 eurų. Sunkiau besiverčiantys renkasi pigesnį generinį vaistą. "O ką tai reiškia? Generinių imunosupresorių svyravimo paklaida, palyginti su originaliais, siekia net 30 proc. Vadinasi, tokiais vaistais gydomus žmones tenka papildomai tirti, guldyti į stacionarus. Bet juk tai yra didžiulės papildomos išlaidos", – skaičiavo I.Drėgvienė.

Pasak jos, šios sąnaudos sumažėtų, jei ligoniams būtų skiriami kokybiškesni medikamentai ir įteisintas inovatyvus gydymas, kuris, net ir būdamas brangesnis, yra efektyvesnis. Tačiau dabar investicijas planuojama mesti į valstybines vaistines.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

Ona

Pagal straipsnio apimtį galima spręsti, kaip tai svarbu farmacininkams! O mes puikiai žinome ir matome šita Lietuvos farmac- medikü bendrã biznį, kurį bando pažaboti šita vyriausybė! Tik todėl ir gerb. Veryga taip puolamas!

Anonimui Pydarui

Tarnai tarnauja gyventojams, bet gyventojai skursta.

@Vaida Milkova

Juokinga, kiek eurai sumokejo?
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS