VASARĄ TĖVAI PERSISTENGIA: VAIKAI – NE SANDĖLIUKAI, KUR GALIMA PRIKRAUTI UOGIENIŲ

Vasara įsibėgėja – vaikai poilsiauja gryname ore, o tėvai nori rūpesčius dėl savo atžalų atidėti iki rudens. Tačiau vaikų gydytojai perspėja: net ir vasarą nereikėtų pamiršti subalansuotos mitybos, sveiko dienos režimo, stengtis vaikų nepermaitinti vaisiais ir uogomis, neprirengti ir neperšaldyti. Apie visą tai ir daugiau LNK reportaže papasakojo vaikų gydytoja Indrė Pėštytė-Būtienė.

– Tai ar tiktai negalima tų vitaminų primaitinti?

– Deja, tikrai negalima. Mes nesame sandėliukai, kur galima prikrauti uogienių. Vitaminų reikia kiekvieną dieną. Tiksliau, tinkamos mitybos. Į priekį privalgyti mes tikrai negalime.

– Kaip žinoti, kur yra ta riba, kiek galima duoti vaikui vaisių ir uogų?

– Dažnai nustebinu tėvus, kai pasakau, kad viena porcija yra vienas vaiko delniukas. Kuo mažesnis vaikas – tuo mažiau tų uogų telpa į delną. Ir tai tikrai ne kilogramas ar puse kilogramo. Kelios uogytės yra norma vaikui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O per dieną tokių saujų kiek galima?

– Reikėtų nepamiršti, kad uogoje yra daug angliavandenių, t. y. cukraus. Kuo daugiau uogų – tuo daugiau vaikas nenorės valgyti kito maisto ir mityba gausis nesubalansuota. Todėl uoga turėtų būti kaip desertas, užkandis po rimtesnio maisto. Na, du tris kartus per dieną galima uogų, bet tikrai uogos neturi pakeisti visos mitybos.

– Dažnai būna taip, kad, ypač močiutės, sako: vaikui šalta, nors kojinytes uždėk, kai lauke 24–26 laipsniai šilumos. Ar dažnai vaikui kyla grėsmė perkaisti?

– Deja, taip. Labai dažnai ypač vyresnio amžiaus žmonės, kurių medžiagų apykaita yra lėtesnė ir jiems dažniau šalta, mano, kad ir vaikai sušals. Iš tiesų, nereikėtų prirengti vaikų. Vaikai daug juda, todėl geriau jiems tegu būna šiek tiek šalta negu per karšta. Jie prakaituoja, jaučia diskomfortą, o vėsesnis vėjas ir perpučia. Nereikėtų bijoti. Nurenkime tuos vaikus, tegul basi palaksto. Iš tiesų, net bėdų su plokščiapadyste labai daug, todėl, kad bijome vaikus paleisti basus po pievą ar po smėlį lakstyti.

Kuo daugiau uogų – tuo daugiau vaikas nenorės valgyti kito maisto ir mityba gausis nesubalansuota.

– Kai kurie tėvai vaikams leidžia degintis. Sako, taip vitaminą D geriau įsisavins. Ką jūs apie tai galvojate?

– Nereikėtų vaikams leisti degintis ir būti saulėje be apsauginių priemonių nuo saulės, be kremų. Vitamino D vis vien nepasigamina pakankamai, reikia ir vasarą jį vartoti. Ir tų saulėtų dienų ne tiek jau daug. Tačiau deginimasis saulėse, saulės spinduliai kenkia odai, o mažų vaikų oda visiškai nemoka apsisaugoti. Jeigu norime turėti sveikus vaikus, tai geriau keiskime požiūrį, kad ne įdegęs vaikas yra sveikas, o tas, kurio oda yra apsaugota. Tie rudi, saulės nugairinti vaikais rizikuoja ateityje susirgti, pavyzdžiui, odos vėžiu. Vaikai neturi būti gražūs, jie turi būti sveiki.

– O kaip yra su kondicionieriais? Kiek galima naudoti, kokia temperatūra turėtų būti?

– Pirmiausia, dauguma mūsų vaikų nėra užgrūdinti ir staigūs temperatūros pokyčiai sukelia stresą jų organizmui. Tik suprakaitavęs vaikas neturi sušalti. Važiuojant automobiliu ir matant, kad baigėsi kelionė, geriau praverkime šiek tiek langus, kad susilygintų temperatūra, kad vaikui nebūtų šoko. Taip išvengsime įvairių uždegimų, ypač – anginų.

– Vaiko režimas vasarą. Ar jis gali kažkaip keistis, ar jis turi visus metus išlikti toks pats, stabilus?

– Puikiai žinome, kad vaiko dienos režimas lemia tai, kad vaikas puikiai vystosi, būna pasiilsėjęs, jo imuninė sistema tinkamai vystosi. Negalime pasakyti: va, vasara, tai vaikai neaukite, nesivystykite, nesimokykite, o pasiilsėkite. Ne. Vis tik dienos režimas yra labai labai svarbus. Tėvai turi įvertinti, kad jeigu keliaujame – kelionė turi būti pritaikyta prie vaiko dienos režimo, o ne prie to, kad per atostogas mes visi atsipalaiduojame. Toks atsipalaidavimas reiškia – nei atostogų, nei kelionių, nes vaikai suserga. Todėl turėkime omenyje – vaiko organizmas auga kiekvieną minutę, jis vystosi, ir imuninė sistema dirba kiekvieną minutę. Duokime poilsio, bet kūno vidinis laikrodukas turi žinoti, kada vaikas ilsėsis, o kada žais. Tai svarbu.

– Ar pastebite, kad net ir vaikui susirgus tėvai neatšaukia kelionės ir vis tiek važiuoja su sergančiu vaiku?

– Dažnai. Iš tiesų, reikėtų įvertinti, kokia tai kelionė. Jei tai yra laisvas grafikas, kai vaikas, tarkime, gali miegoti, būti kambaryje, kažkas jį prižiūrės, o tėvai, pavyzdžiui, eis į miestą pasivaikščioti – viskas gerai. Tačiau eiti į paplūdimį su karščiuojančiu, sergančiu vaiku, intensyviai keliauti autobusu, galų gale, skristi lėktuvu – tas vaikas apkrės visus, kurie ten bus. Reikėtų įvertinti ne tik patį vaiką, bet ir tai, kad vaikas kontaktuos su kitas vaikais ir juos apkrės. Sakyčiau, nereikėtų planuoti kelionių tokių, kurių negalima atšaukti ar pakeisti. Reikia visada viską apgalvoti, kad nebūtų staigmenų ir vėliau nereikėtų pykti ant vaiko, kad jis susirgo.