1 iš 4 sąskaitų atidaroma vaikams

Šį rudenį net 1 iš 4 naujai atidaromų mokėjimų sąskaitų yra atidaroma būtent vaikams nuo 7 metų amžiaus, rodo licencijuotos finansų įstaigos „myTU“ duomenys. Šis šuolis siejamas su pandemija ir spartėjančia mokyklų skaitmenizacija.

„Kol ugdymas vyko nuotoliniu būdu, sąskaitos vaikams buvo atidarinėjamos vangiai, nes vaikams mokantis namuose didelio mokėjimo kortelių poreikio nebuvo. Visai kitoks vaizdas yra dabar. Augimą pastebėjome rugpjūčio mėnesio viduryje, o rugsėjį ir spalį jau matėme didelį kilimą. Kol kas susidomėjimas nemažėja, sąskaitos vaikams per mūsų mobiliosios bankininkystės programėlę aktyviai atidaromos ir lapkričio mėnesį. Vaikai aktyviai atsiskaito mokėjimo kortelėmis už maistą mokykloje, parduotuvėse ir kitose viešose vietose bei kartu su tėvais naudoja programėlės funkcijas, skirtas finansiniam raštingumui didinti“, – pasakojo Tomas Navickas, „myTU“ technologijų vadovas.

Pasak T. Navicko, sąskaitą galima atidaryti tiesiog telefonu vos per kelias minutes vaikams nuo 7-erių metų, o išskirtiniais atvejais – net ir anksčiau.

Kada jų vaikas jau pasirengęs naudotis mokėjimų kortele, turi nuspręsti tėvai.

„Kada jų vaikas jau pasirengęs naudotis mokėjimų kortele, turi nuspręsti tėvai. Šiais mokslo metais susidūrėme ir su tokiomis atskiromis užklausomis, kai mokėjimo kortelės prireikė net šešiamečiams. Pvz., dėl to, kad būrelį lankantis vaikas turėdavo susimokėti už kiekvieną treniruotę atskirai ir buvo priimama tik mokėjimo kortelė. Tokius atvejus sprendžiame individualiai ir jei tėvai įrodo, kad jų vaikas jau yra pasirengęs naudotis šiomis paslaugomis ir jam jos yra būtinos, sąskaita gali būti atidaroma net ir jaunesniems vaikams. Tačiau tai turi įvertinti pirmiausia patys tėvai, nes visi vaikai ir jų raida yra skirtinga, o ir tėvų edukacija apie pinigus šeimoje labai skiriasi“, – pastebi T. Navickas.

Finansinio raštingumo ekspertė: geriau duoti mažiau kišenpinigių, bet duoti – būtina

Vidutinė kišenpinigių suma, pervedama vaikams į sąskaitą, yra 10 eurų, tuo tarpu vaikų vidutinė transakcijų suma siekia apie 5,5 euro, rodo finansų įstaigos „myTU“ duomenys. Pietums mokykloje atsiskaitydami kortele vaikai vidutiniškai išleidžia apie 2,8 euro.

Pasak finansinio raštingumo edukatorės Eglės Laurišonienės, kaip dažnai ir kokio dydžio kišenpinigių duoti vaikui, yra šeimos reikalas: patarti čia sunku, nes tai priklauso ir nuo šeimos finansų, ir puoselėjamų vertybių.

„Gal netgi geriau duoti šiek tiek mažiau, nes mažesni kišenpinigiai skatina kūrybiškumą ir verslumą. Kas tikrai aišku, kad duoti kišenpinigių vaikui būtina, ir geriausia tą pradėti daryti kuo anksčiau, duodant kasdien, pavyzdžiui, kad ir po 10 centų darželinio amžiaus vaikui. Na, o tinkamai paruoštas septynmetis tikrai gali pradėti naudotis ir banko kortele“, – tvirtino ekspertė.

Finansinio raštingumo edukatorė E. Laurišonienė pateikė penkis patarimus tėvams, kaip palengvinti naudojimosi banko kortele pradžią savo vaikams ir užtikrinti, jog šis procesas būtų saugus.

Vaikas pradeda naudotis mokėjimų kortele: 5 patarimai tėvams

Kortelė – jau mokančiam skaičiuoti vaikui. Kaip ir pradedant vaikui duoti kišenpinigių grynųjų pinigų pavidalu, taip ir išimant mokėjimų kortelę labai svarbus yra paruošiamasis etapas. Pasak E. Laurišonienės, pradedantis naudotis elektroniniais pinigais vaikas turėtų gebėti skaičiuoti: sudėti, atimti, padauginti, padalinti, taip pat svarbu, kad jis suvoktų daiktų vertę, t.y. kiek kainuoja kasdienės prekės.

Pradėkite nuo grynųjų. Nors vis dažniau atsiskaitymams naudojamos kortelės ir tą mato ir mūsų vaikai, vis dėlto ugdant jų finansinį raštingumą grynieji pinigai gali puikiai pasitarnauti, nes juos galima pačiupinėti, paprasčiau suprasti vertę, efektyviau planuoti, taupyti. Tad prieš pradedant vaikui naudotis elektroniniais pinigais jis jau turėtų turėti bent minimalios praktikos su grynaisiais. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti – reguliariai duoti vaikui tam tikrą kišenpinigių sumą grynaisiais“, – sakė E. Laurišonienė.

Bankomatas – ne beribė pinigų mašina. Vaikams neretai atrodo, kad kortelėje ar bankomate pinigų kiekis yra beribis, o pritrūkus pinigų jų iš ten visada galima pasiimti. „Patarimas paprastas: kalbėkite su vaiku, kaip pinigai patenka į kortelę, nusiveskite prie bankomato ir kartu atlikite išgryninimo arba pinigų įdėjimo į kortelę operacijas, parodant pinigų likutį prieš ir po veiksmo. Prisijunkite kartu prie el. bankininkystės, atlikite pavedimą. Taip komunikuojant ir vizualiai parodant procesus, vaikui pamažu taps daug aiškiau”, – teigė ji.

Vienas svarbiausių dalykų – saugumas. Ekspertė pažymi, kad mokant vaiką naudotis kortele labai svarbu skirti reikiamą dėmesį saugumui. Vaikas turi žinoti, kad negalima niekam atskleisti savo PIN kodo, nešiotis jo piniginėje ar užsirašyti ant kortelės. Na, o jei jau taip nutinka, kad kortelė pametama, svarbu paaiškinti vaikui, kokių veiksmų reikia imtis tuomet: t.y. nedelsiant užblokuoti kortelę mobiliojoje programėlėje arba pranešti vienam iš tėvų.

Dar vienas svarbus patarimas – nustatyti taisykles, apibrėžiančias naudojimąsi pinigais iš esmės, kurias su vaiku aptarkite dar prieš pradedant naudotis kortele ar pinigais apskritai. Pavyzdžiui, nutarkite, kokiems pirkiniams pinigų neleidžiame (tarkime, nesveikiems užkandžiams ar gėrimams), kaip dažnai ir kiek vaikas gaus kišenpinigių (čia labai svarbu reguliarumas), kuriam laikotarpiui turi užtekti pinigų, kol jie vėl įkris į sąskaitą, kokios yra būtinosios išlaidos ir kiek būtų galima skirti taupymui ir pan.

Šįvakar TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ klaus – ar skiepai tikrai yra būtini ir vaikams?

Apie vaikų vakcinaciją ir galimybių pasus šįvakar diskutuos Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius Julius Kalibatas ir prieš galimybių paso įvedimą vaikams kovojantis basų mamų garsiausias balsas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.

Vyriausybė, kovodama su konoraviruso pandemija, neseniai nusprendė įvesti galimybių pasus jau ir 12-mečiams vaikams. Europos vaistų agentūra greičiausiai duos leidimą skiepyti vaikus nuo 5 metų, nors vaikams ši liga bene mažiausiai pavojinga. Tiesa, vakcinuoti vaikus vyriausybė ėmėsi nuo vyresniųjų – jau dabar paaugliai nuo 12-os metų negali laisvai nueiti į kiną, kavinę ar į biblioteką knygų, kadangi reikia rodyti galimybių pasą.

Ir vis dėlto vakcinuotų yra tik trečdalis. Tėvams natūraliai kyla klausimas, ką daryti? Skiepų priešininkai tikina, kad toks valdžios sprendimas supriešina šeimas ir kelia konfliktus, bet kaip yra iš tiesų?

Anot V. Jankauskaitės-Milčiuvienės, tūkstančiai Lietuvos tėvų galvoja, kad toks sprendimas yra diskriminacinis, o galimybių pasas išvis sergančiųjų kiekio nesumažino.

Ši Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris diskriminuoja Lietuvos vaikus. Lietuvos istorijoje niekuomet nėra buvę tokio fakto, kad būtų įteisinta diskriminacija.

„Ši Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris diskriminuoja Lietuvos vaikus. Lietuvos istorijoje niekuomet nėra buvę tokio fakto, kad būtų įteisinta diskriminacija. Jei vaikas ar paauglys šiuo atveju negalės su draugais nueiti kartu pavalgyti, į kino teatrą, parodą ar teatrą, lankytis visokiose viešosiose vietose, kur vyksta gimimo dienos, jis jausis diskriminuojamas. Lygiai taip, kaip diskriminaciją sakosi patiriantys tie, kurie yra kitokios lytinės orientacijos, kitokios kūno spalvos, ūgio, įsitikinimų ar tikėjimo. Tai – lygiai tokia pati diskriminacijos forma“, – laidoje tikins basų mamų protesto akcijos atstovė.

Savo ruožtu J. Kalibatas tikins, kad didžiausias tėvų noras yra tas, kad vaikai būtų sveiki, o tam būtina vakcinacija. „Galimybių pasas – viena iš priemonių, kuri skatintų ir aktyvuotų tą skiepijimą. Kalbant apie vaikų sirgimą COVID-19, yra tam tikri niuansai. Vaikai labai dažnai serga besimptomėmis firmomis, o kad serga, nežino nei tėvai, nei vaikas, nei aplinkiniai. Arba jie serga labai lengvomis formomis, kurios yra panašios į banalų virusinį viršutinių kvėpavimo takų uždegimą. Todėl vaikas ir jo tėvai nežino, ar jis yra užsikrėtęs, ar gali užkrėsti kitus savo bendraamžius, tėvus, aplinkinius. Vienintelis kelias – vakcinuoti ir vakcinuoti kuo įmanoma daugiau“, – sakys jis.

Kaip tikins ekspertas, diskriminacija šiuo atveju tikrai nebūtų skatinama, juolab kad atsiranda vis daugiau vaikų, kurie ir patys prašosi būti paskiepyti, nori galimybių paso. O štai tokios akcijos, kaip basų mamų, anot J. Kalibato, tik skatina susiskaldymą visuomenėje.

„Tokios akcijos be abejonės kenkia vakcinacijos procesui, jų tikrai neturėtų būti ir tai yra negerai. Mes visi kovojame už tai, kad būtų kuo įmanoma daugiau vakcinuotų vaikų. Vaikai ir mokymo įstaigos tampa vienu iš pagrindinių virusų platinimų šaltinių“, – kalbės jis.

O štai V. Jankauskaitė-Milčiuvienė su tuo nesutiks tikindama, kad viskas, ko siekia basos mamos, tai tik dialogas. „Aš nesu ne prieš skiepus, o už galimybę rinktis. Man atrodo, kad demokratinėje valstybėje bet kokios protesto akcijos yra savaime suprantamas dalykas. Nereikėtų stebėtis ir sakyti, kad čia kažkoks kenkimas, jei žmonės išeina protestuoti vedini gražių idėjų ir norų, norėdami susikalbėti su Vyriausybe. Bet Vyriausybė nerodo jokio dėmesio ir visiškai nesikalba – šita Vyriausybė neina į dialogą su niekuo“, – kalbės jis.

Tad kaip elgtis tėvams? Atsakymai į visus klausimus – jau šiandien, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3!

Sostinės pramogų centre vos tik baigiasi pamokos, ant ledo – būrys vaikų. Gruodžio pabaigoje čia jų gali būti mažiau. Norintys pramogauti laisvalaikio praleidimo vietose, jeigu tik turės dvylika metų, privalės pateikti galimybių pasą.

Tačiau jeigu ant ledo vyksta užsiėmimas, t. y. vaikai mokosi dailiai čiuožti ar lanko ledo ritulio treniruotes, galimybių paso nereikės – užteks parodyti moksleivio pažymėjimą.

„Kas yra oficialioje vaikų ugdymo programoje, net jeigu tai yra ėjimas į kiną, galimybių paso žaidimo taisyklės negalioja. Galimybių pasas galioja tada, kai yra pramogos, kai yra individualus sprendimas dėl kažkokių dalykų“, – situaciją komentavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Galimybių paso neturintys negalės laisvalaikiu pramogauti, t. y. laikytis prekybos centruose, kavinėse, pramogų įstaigose, grožio salonuose.

Nemažai žmonių Vyriausybės sprendimui pritaria. „Žinotume, kad aplink esantys žmonės, vaikai yra vakcinuoti, prasitestavę, kad būtų tiesiog mums ramiau, kad neparnešti į namus“, – teigė pašnekovas.

O Jėzau, kol kas tai tikrai neskiepysiu mergaitės. Nežinau, kažkaip dar baisoka.

„Nieko blogo, tyrimais jau patvirtinta, viskas tvarkoje“, – tikino kitas praeivis.

„Aš manau, kad reikėtų vienareikšmiškai, nes tikrai mokykloje serga tie vaikai“, – nuomone dalijosi moteris.

Tačiau yra ir tokių, kuriuos toks sprendimas piktina. „Tikrai blogai, visiškas suvaržymas žmonių. Tai į konclagerius uždarykime ir bus paprasčiau“, – žodžių į vatą nevyniojo moteris.

„Jeigu jie nori iš vaikų atimti net tai, na, tai jų galimybė, tiesiog reikės emigruoti iš šitos šalies“, – teigė kita pašnekovė.

„Blogai visiems ir psichologiškai, ir morališkai, ir jau pavargome per tiek metų“, – tikino moteris.

Tačiau Vyriausybė neišgirdo ir basų mamų prašymo. „Prašymas leisti nedaryti to prilygtų – leiskite mūsų vaikams žaisti su sprogmenimis“, – kalbėjo A. Dulkys.

Tačiau vakcinacijai nepritariantys tėvai sako, kad net grėsmė, jog vaikai praras pramogas, nepaskatins jų skiepyti vaikus. „O Jėzau, kol kas tai tikrai neskiepysiu mergaitės. Nežinau, kažkaip dar baisoka. Pati tai pasiskiepijus, ir vyras“, – situaciją komentavo praeivė.

„Atrodo nepatikimas man jis toks. Vien dėl to, kad jį reikia daug kartų įvedinėti į organizmą“, – nuomone dalijosi moteris.

„Yra pripažinta – tai yra tikrai šiuo metu pati efektyviausia mūsų priemonė kovoje su pandemija. Pagalvokime. Jeigu kam per sunku galvoti apie visą valstybę ir visuomenę, pagalvokime apie savo artimuosius“, – kalbėjo A. Dulkys.

Medikai antrina – skiepo nereikia bijoti. Jis ištirtas, o šalutiniai poveikiai po jo – nesunkūs. „Galvos skausmas, skiepijimo vietos skausmas, bet daugiau kažko tokio blogo, kai kalbama apie suaugusius, kad iš tikrųjų yra ilgi karščiavimai, bloga savijauta, besitęsianti iki kelių savaičių, tai dažniausiai vaikams to nestebėdavome“, – teigė Šeškinės poliklinikos vaikų infekcinių ligų gydytoja Aušra Šiškutė.

Pagalvokime. Jeigu kam per sunku galvoti apie visą valstybę ir visuomenę, pagalvokime apie savo artimuosius.

Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, persirgę arba atlikę PGR testą. Tik pastarojo rezultatas vaikams galios net septynias paras.

„Nesitestuočiau, sėdėčiau geriau namie“, – nuomone dalijosi paauglė.

Dar viena naujovė – nuo gruodžio 1 dienos ir suaugusiems galimybių pasas nebebus išduodamas atlikus greitąjį antigeno testą. Norėdama paskatinti skiepytis, premjerė Ingrida Šimonytė trečiąją vakcinos dozę nusprendė, kaip ir ankstesnes, gauti viešai. „Litexpo“ vakcinavimo centre jai dar teko trumpai luktelti eilėje.

Premjerė buvo skiepijama stebint būriui žurnalistų. Ji atskleidė, kad skiepą pasiankstino. „Nėra tiesą sakant čia labai daug, todėl, kad man jau ir taip apie tris savaites iki pusės metų buvo belikę. Ir kadangi vis tiek yra nemažai kontaktų, bendravimo su žmonėmis, yra vizitų“, – teigė premjerė.

Nesiskiepijantiems sustiprinančiąja doze ir nepersirgusiems galimybių pasas galios tik septynis mėnesius po pirmo skiepo. Tačiau nuo gruodžio 1 dienos valstybės lėšomis bus galima tirtis dėl antikūnų.

Tam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Šie pakeitimai įsigalios nuo gruodžio 28 dienos.

Šiuo metu galimybių paso prekybos centruose ir kitus reikalaujama iš 16 metų ir vyresnių asmenų.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad galiojimo terminas nebus taikomas revakcinuotiems asmenims (...), taip pat asmenims iki 18 metų, nes jiems ir nėra numatyta revakcinacija. Taip pat galimybių paso galiojimo terminas nebus numatytas persirgusiems“, – posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jis pabrėžė, kad dvylikamečiams galimybių paso mokyklose ir būreliuose nereikės.

„Galimybių paso nereikia šioms veikloms, tai reiškia, kad visi, kas dalyvauja formaliame ir neformaliame ugdyme, jie galės dalyvauti nepriklausomai nuo galimybių paso, nesvarbu, kokios veiklos, net jeigu mokykla veda į kiną“, – sakė jis.

Pakeitimai dėl tyrimų

Ministrų kabinetas taip pat sutarė, kad nuo gruodžio 1-osios serologinį antikūnų tyrimą siekiant gauti galimybių pasą bus galima gauti ne tik persirgus, bet ir po vakcinacijos, pritarta ir tam, kad vaikams nuo 12 iki 16 metų galimybių pasas galėtų galioti pasidarius PGR tyrimą 7 dienas – tiek, kiek neigiamas testas galioja norint lankyti pamokas mokyklose.

„Tikslią formuluotę su teisininkais dar sužiūrėtumėme“, – sakė A. Dulkys.

Nutarime numatyta, jog po septynių mėnesių galimybių paso galiojimas būtų pratęsiamas pasiskiepijus trečiąja sustiprinančia doze, taip pat asmenims, kurie persirgo COVID-19, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu ar jei asmuo turi pakankamai antikūnų.

Ministrų kabinetas sutarė, kad po teigiamo antikūnų testo galimybių paso galiojimo laikas būtų pratęstas ir nuo koronaviruso paskiepytiems žmonėms, ne tik persirgusiems.

Galimybių pasas nuo gruodžio 1-osios taip pat nebebus išduodamas atlikus greitąjį antigeno testą. Nevakcinuotiems arba COVID-19 nepersirgusiems žmonėms norint išsiimti dokumentą galiotų tik PGR tyrimas. Be to, neigiamo testo rezultatas galiotų nebe 48, o 72 valandas.

Perkelti reikalavimai dėl mokamų testų

Į nutarimą perkelti ir Seimo jau priimto Užkrečiamųjų ligų kontrolės įstatymo nuostatas, jog periodinius testus nevakcinuotiems darbuotojams apmokėti turi pats darbuotojas arba darbdavys.

Galimybių pasas suteikiamas asmenims, pasiskiepijusiems nuo COVID-19, persirgusiems šia liga arba atlikus testą. Šiuo metu šis dokumentas taikomas asmenims nuo 16 metų.

Jo neturintys asmenys negali lankytis didžiuosiuose prekybos centruose, maitinimo, laisvalaikio įstaigose, grožio salonuose.

Šią savaitę prie Vyriausybės ir Prezidentūros kelios dešimtys motinų ir jų rėmėjų protestavo prieš galimybių pasą vaikams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pabrėžia, kad siūlymas vaikams nuo 12 metų taikyti galimybių pasą nėra susijęs su neformaliojo ugdymo organizavimu.

Parlamento vadovė Seime demografijos klausimais surengtoje spaudos konferencijoje antradienį taip pat pažymėjo, kad palankios šeimai aplinkos kūrimas yra vienas šios valdančiosios koalicijos prioritetų, kurio ketinama tvirtai laikytis.

„Teigiamo efekto pasiekia tos šalys, kuriose yra adekvati ilgalaikė šeimos politika, nukreipta į darbo rinką, į žmogaus teises, lyčių lygybę ir į socialinę apsaugą, visos šios temos yra šios valdančiosios koalicijos Vyriausybės programoje“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji išskyrė savo inicijuotas pataisas, vadinamąjį šeimų paketą, kuriuo vaikų iki trejų metų tėvams, dirbantiems valstybės įstaigose, siūloma sutrumpinti darbo savaitę, leisti steigti „namų darželius“, didelėse įstaigose įrengti vaikų kambarius.

„Noriu pasidžiaugti, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs tokioms iniciatyvoms. (...) Tai yra kelios iniciatyvos, kurios jau apsvarstytos ir svarstomos toliau Seimo komitetuose, taip pat yra prateikimą praėjęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kuris užtikrintų galimybes šeimoms, kurios neturi šiandien vaikų, lengviau susilaukti šeimos pagausėjimo“, – iniciatyvas pristatė Seimo pirmininkė.

Liberalų sąjūdžio vadovė kartu su frakcijos nariais yra registravusi su geresnėmis sąlygomis auginantiems vaikus žmonėms susijusius Darbo kodekso, Išmokų vaikams ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymų pataisas.

Darbo kodekso pataisomis siūloma nustatyti keturių dienų darbo savaitę tėvams, auginantiems vaikus iki trejų metų, tokią tvarką taikant valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įstaigose.

Spaudos konferencijos vaizdo įrašas:

Prie Kauno miesto savivaldybės susirinkę tėvai rankose laikė plakatus: „Ar aukosi savo vaiką eksperimentinei vakcinai?“, „Mes prieš Valstybės griovimą, Žmonių segregaciją ir Konstitucijos trypimą“, „Mes prieš skiepus“ ir t.t.

Protesto metu vis leidžiamas įrašas, kad tai yra visuotinė mobilizacija. Jos metu reikia stabdyti kaukių dėvėjimą vaikams ugdymo proceso metu, taip pat reikia stabdyti vaikų vakcinaciją ir galimybių pasą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dalyviai taip pat atsinešė vaikiškus žaislus, sportinę aprangą ir ją panaudojo kaip dar vieną savo protesto išraišką. Protestuotojai per daug nesireiškė, tik stovėjo iškėlę savo plakatus ir žaislus. Viena jų sutiko šiek tiek pakomentuoti protesto tikslą.

Ji tikino, kad valdžia iš vaikų dabar atima vaikystę. Pasak moters, vaikams reikalingas bendravimas, laisvė, nerūpestinga vaikystė, o valdžia esą dabar terorizuoja tėvus.

Protestuotojai sutraukė ir smalsuolių būrį, kurie Laisvės alėjoje stebėjo, kas bus toliau.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Leidimas protestui nebuvo išduotas. Iniciatyvinė grupė buvo tik informavusi misto savivaldybę, kad proteste nebus daugiau nei penkiolika žmonių. Tokiais atvejais leidimo nereikia.