„Šią minutę informaciją turime apie du asmenis“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

„Renkame, tikriname (ar nėra daugiau – BNS)“, – pridūrė ji.

Tuo metu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė apie rengiamus teisės aktus, leisiančius naikinti Lietuvos pilietybę motyvuojant grėsme nacionaliniam saugumui ir tiems asmenims, kurie pasą įgijo kilmės pagrindu.

„Lietuviškas pasas negali būti priedanga sankcijų apėjimui“, – sakė ministrė.

Taip ji kalbėjo prie tarptautinio tyrimo prisidėjusiam tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ trečiadienį paskelbus, kad Lietuvos pasą turi R. Abramovičiaus vaikai Anna ir Arkadijus, galimai prisidėję padedant tėvui apeiti tarptautines sankcijas.

Lietuviškas pasas negali būti priedanga sankcijų apėjimui.

Pasak jos, šiuo metu Lietuvos įstatymai nenumato galimybės atimti pilietybės tiems, „kuriems ji yra suteikta kilmės ar kitu pagrindu“.

A. Bilotaitė tvirtino, kad minėtą spragą užkamšantys teisės aktų pakeitimai baigti rengti, tačiau ji negalėjo atsakyti, kada jie bus svarstomi Vyriausybėje ir Seime.

„Jie (pakeitimai – BNS) yra parengti, dabar dar derinami ir galutinai suderinus jie turėtų būti pateikti“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat teigė pavedusi Migracijos departamentui išsiaiškinti, kiek sankcionuotų asmenų ar jų giminaičių yra atkūrusių Lietuvos pilietybę.

Savo ruožtu E. Gudzinskaitė sakė, kad pilietybė dviem R. Abramovičiaus vaikams suteikta dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Ji buvo įgyta dar iki karų pradžios, senesniais laikais“, – sakė ji.

Departamento vadovė taip pat teigė, kad pats R. Abramovičius Lietuvos pilietybės neturi.

Ji teigė, kad šiuo metu iš esmės neleisti atkurti Lietuvos pilietybės kilmės pagrindu galima tik tuomet, kai „pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, jei nustatoma, kad asmuo padarė karo nusikaltimus“.

Geriausia – palaikyti

Šiuolaikiniai vaikai ir paaugliai, daug laiko praleidžiantys internete, auga stebėdami gana naujos profesijos – nuomonės lyderių – vystymąsi. Natūralu, kad daliai jaunų ir besiformuojančių asmenybių galimybė nedirbti įprasto darbo biure atrodo įkvepianti.

Anot Mykolo Kriščiūno, „Jaunimo linijos“ psichologo ir Kauno padalinio vadovo, jei vaikas išsako minčių užaugęs būti garsus internete, tokios minties karštai ginčyti nereikėtų.

„Svarbi atvira komunikacija ir smalsumas. Užuot iškart atmetę tokią mintį, galime tuo pasinaudoti aiškindamiesi, kokie yra vaiko pomėgiai, lūkesčiai, kas jį motyvuoja ir ko jis siekia. Tai gali padėti suteikti pagalbą ir palaikymą vaikui, kas jam pačiam svarbiausia, o ne bausti ar grasinti“, – sako M. Kriščiūnas.

Ekspertas priduria, kad tėvai gali įvertinti, kaip vaikas supranta žinomumo internete sąvoką: ar suvokia, kad, tapęs žinomumas internete, gali prarasti privatumą; ar atskiria, kas yra tikro gyvenimo įvykiai ir aktualijos, o kas – dalykai, vykstantys tik internete.

„Jaunas žmogus turi suprasti, kad internete savo įvaizdžiu ar informacija gali būti manipuliuojama, suvokti, kad siekiant žinomumo gali kilti įvairių sunkumų ir iššūkių, ne vien tik džiaugsmų“, – pastebi M. Kriščiūnas.

Anot jo, apie žinomumą internete su vaikais atvirai kalbėtis svarbu tuomet, kai jie pradeda naudotis socialiniais tinklais, ir dar svarbiau, kai jie patys pradeda apie žinomumą kalbėti.

„Vertingas yra edukacinis požiūris – pagalba vaikui suprasti, kokie yra tikrieji iššūkiai socialiniuose tinkluose, siekiant žinomumo, ir aiškinantis, ar jam tai pavyksta suprasti. Ankstyvosios patirtys bet kurioje terpėje yra reikšmingos ir šalia vaiko esančių suaugusiųjų atsakomybė yra padėti vaikams nepasimesti beribiame internete, suteikti jiems palaikymą tuomet, kai reikia“, – pabrėžia psichologas.

Mykolas Kriščiūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Būtina aptarti rizikas

M. Kriščiūno teigimu, vaikams, kurie susižavi greito išgarsėjimo ir praturtėjimo internete idėja, kyla tam tikrų emocinių pavojų. Vienas galimų padarinių, apie kuriuos kalba psichologai, – pasikeitęs savęs supratimas. Lyginant save realybėje su vaizdais, kurie gali būti pakeisti internete, gali kilti vidinis susiskaldymas, sukeliantis nerimo, kitų psichologinių sunkumų.

„Stiprėjant vaiko ar net ir suaugusio žmogaus norui būti pripažintam internete, kyla ir rizika, kad jis elgsis vis labiau pagal kitų norus ir įsivaizdavimus, o ne vadovaudamasis savo vidinėmis vertybėmis, o tai jaunam, savo identitetą kuriančiam žmogui gali turėti sunkesnių ilgalaikių padarinių. Svarbu puoselėti realistišką vidinį savęs vertinimą ir atsparumą aplinkos veiksniams nepriklausomai nuo interneto pasaulio“, – sako psichologas.

Jaunas žmogus turi suprasti, kad siekiant žinomumo gali kilti įvairių sunkumų ir iššūkių, ne vien tik džiaugsmų.

Be to, dėl didesnio matomumo didėja ir kibernetinių patyčių rizika. Apie šį iššūkį M. Kriščiūnas pataria kalbėtis iš anksto – tam reikalinga erdvė namuose ar kitoje aplinkoje, kurioje vaikas galėtų saugiai pasipasakoti apie patiriamus sunkumus.

„Svarbu aptarti variantus, ką daryti susidūrus su patyčiomis, – pavyzdžiui, blokuoti, pranešti apie tai, kalbėtis su suaugusiaisiais ar  „Jaunimo linijos“ savanoriais“, – vardija galimus pasirinkimus M. Kriščiūnas.

Stebėti vaiko veiklą

Telekomunikacijų specialistas Donatas Drakickas priduria, kad su vaikais būtina pasikalbėti ir apie bendrą saugų elgesį internete – apie duomenų ir asmeninės informacijos privatumą, galimas apgavystes, kitas kibernetines grėsmės tiek naršant internete, tiek socialiniuose tinkluose.

„Tėvams patartina stebėti vaiko veiklą programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja, pakalbėti apie tai, kaip atpažinti nepagarbų bendravimą ar apsimetėlius, kaip nusistatyti asmeniškumo ribas“, – pataria D. Drakickas.

Jis priduria, kad tėvai turi galimybę vaikus nuo įvairių grėsmių internete apsaugoti papildomai. Interneto apsaugos paslauga suteikia tėvams galimybę blokuoti netinkamą turinį, pavyzdžiui, nustatyti, kad neveiktų tam tikri socialiniai tinklai, būtų užblokuota prieiga prie pornografinio turinio ir kitų žalingų svetainių. Be to, paslauga automatiškai aptinka kenkėjiškus puslapius ir akimirksniu užblokuoja prieigą prie jų.

Donatas Drakickas / Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmenybė – gyvam bendravimui

Socialinėse medijose vaikai dažnai susiduria su nerealistiškais  išvaizdos, laisvalaikio, darbo ir kitų gyvenimo aspektų lūkesčiais.

M. Kriščiūnas tikina, kad su vaikais derėtų pasikalbėti ir apie šiuos galimus iššūkius – nerealistiški lūkesčiai kyla lyginant savo realybę su kitų sukurtu įvaizdžiu, tad su vaikais gali būti naudinga kalbėti apie tai, kad internete svarbu išlikti skeptiškiems.

Tėvams patartina stebėti vaiko veiklą programėlėse – periodiškai patikrinti, su kuo vaikas bendrauja.

„Svarbu edukuoti, kad internetinės personos ir tai, kaip žmonės save pateikia internete, dažnai yra koreguojami – tiek tai, ką žmonės internete apie save pasakoja, tiek tai, kokias savo nuotraukas pateikia, kad daugeliui žmonių internete ypač svarbus kitų priėmimas ir dėl to jie gali drastiškai keisti savo elgesį, požiūrį“, – sako psichologas.

Jis pataria padėti vaikams suprasti, kad komunikacija internetu yra reikšminga, bet negali pakeisti gyvo bendravimo. Nuolatiniai atviri pokalbiai su vaikais gali padėti išsiaiškinti, kaip jie jaučiasi bendraudami gyvai ir internete, kokio pobūdžio bendravimo jiems trūksta, kaip  bendrauti jiems sudėtingiau, ir kartu padėti jiems siekti tinkamos bendravimo pusiausvyros.

Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, patikrinimai nuo 7.30 val. iki 8.30 val. vyks prie Šv. Kristoforo progimnazijos (Kalvarijų g. 87), J. Basanavičiaus progimnazijos (Konarskio g. 27), Pavilnio progimnazijos (Švarioji g. 33) ir Žemynos progimnazijos (Žemynos g. 14).

Šia priemone siekiama atkreipti vairuotojų, vežančių vaikus į mokyklinio ugdymo įstaigas, dėmesį į eismo saugumo svarbą prie mokyklų ir būtinybę laikytis Kelių eismo taisyklių nuostatų, pareigą pasirūpinti pažeidžiamiausiais eismo dalyviais – vaikais, išvengti eismo įvykių, kuriuose nukenčia vaikai.

Priemonę vykdantys pareigūnai prie mokyklų, kurių prieigos pasižymi nesaugia eismo aplinka, kai atvežami ir iš transporto priemonių išleidžiami vaikai, stebės, kaip vairuotojai ir/ar kiti vaikus lydintys asmenys pasirūpina atvežtų vaikų saugumu, ar laikomasi pareigų pėstiesiems ir ar pėstieji laikosi jiems nustatytų pareigų.

Vaikus vežantys asmenys kviečiami paanalizuoti savo elgesį, atsakyti į klausimą „Ar saugiai išleidi vaiką prie mokyklos?“, pasitikrinti ar laikosi žemiau išvardintų Kelių eismo taisyklių nuostatų.

Kelių eismo taisyklės numato, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Jeigu autobuse įrengti saugos diržai, priešais kiekvieną sėdynę, ant sėdynės arba šalia jos matomoje vietoje turi būti pavaizduotas informacinis ženklas „Užsisek saugos diržą“.

Rekomenduojama, kad prieš pradedant važiuoti autobuso keleiviai apie reikalavimą naudotis saugos diržais būtų informuojami žodžiu arba garso ir vaizdo priemonėmis.

Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę.

Vvairuotojas privalo užtikrinti, kad motorine transporto priemone vežami vaikai naudotų įrengtas ir jiems pritaikytas prisegimo sistemas

Draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.

Iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams.

Ribos – nuo mažens

Psichologė Vilija Malinauskaitė pastebi, kad vaikams sveika nuo mažų dienų žinoti, kad viskas šiame pasaulyje turi savo ribas: lovytė, maniežas, kambarys, norai ir galimybės. Vaikas, kuris nuo mažens pratinamas girdėti žodį ne, kai jo norai nesuderinami su tėvų galimybėmis, supras, kad ir Kalėdų Senelis nebūtinai turi galėti viską.

„Svarbu vaikui parodyti, kad jo noras yra išgirstas, o tada įvertinti, kiek noro išsipildymas yra realus. Tėvai turėtų paaiškinti atžalai, kad Kalėdų Senelis turi apdovanoti visus vaikučius pasaulyje, todėl negali dovanoti labai brangių dovanų“, – sako ji.

Pasak psichologės, vaikai, kurie jau netiki Kalėdų Seneliu, dažniausiai yra pajėgūs suprasti, iš kur atsiranda pinigai. Tokio amžiaus vaikus verta visus metus pažindinti su šeimos biudžetu ir mokyti finansinio raštingumo pradmenų.

„Einant apsipirkti su aritmetikos pagrindus turinčiu vaiku, verta įvardyti, kokią pinigų sumą išleisite. Mokykite vaiką skaičiuoti, ką galima nusipirkti už tokią pinigų sumą, o kas į ją nebetilps. Žinoma, tėvai neturėtų apkrauti vaikų savo finansinėmis bėdomis – skolomis, paskolomis ir pan. Tačiau atžalos taip pat neturėtų būti atribotos nuo ekonominio gyvenimo, skatinant iliuzijas, kad tėvai visada gali nupirkti viską, – akcentuoja pašnekovė. – Kai vaikas žino, kad jo pirkiniams skiriama konkreti suma, jam bus lengviau susitaikyti ir su suma, skirta Kalėdų dovanai.“

Vaikai kartais jaučiasi nusivylę matydami, kad klasės draugai iš Kalėdų Senelio gavo brangesnių dovanų. Anot V. Malinauskaitės, šiuo atveju labai svarbios šeimoje puoselėjamos vertybės. Jei pagrindinės šeimos vertybės yra materialinis turtas, konkurencija ir prestižas, brangesnė bendraklasio dovana gali stipriai kirsti vaiko savivertei.

„Jeigu šeimoje svarbesni kiti dalykai, tarkime, sveikata, geri tarpusavio santykiai, gebėjimas patirti džiaugsmą, brangesnė klasės draugo gauta dovana nekels tiek emocijų. Vaikui svarbiau bus ne tai, ką gavo draugas, o tai, kad jis pats gavo tai, ko norėjo“, – pastebi psichologė.

Vilija Malinauskaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ne kiekybė, o kokybė

Neretai tėvai stengiasi per Kalėdas savo vaikams padovanoti kuo daugiau dovanų. Vis dėlto, pasak V. Malinauskaitės, svarbiau dovanoti ne kuo daugiau, bet tai, kas šeimos nariui išties patiktų. Norint surasti tokią dovaną, prireiks pastabumo ir dėmesio konkretaus šeimos nario pomėgiams.

Tėvai turėtų paaiškinti atžalai, kad Kalėdų Senelis turi apdovanoti visus vaikučius pasaulyje, todėl negali dovanoti labai brangių dovanų.

„Vaikams maždaug iki trejų metų dažniausiai patinka žaislai, susiję su vaizdais, garsais arba lietimu. Ketveri–šešeri metai yra kūrybos laikas, tad brangūs žaislai bus įdomūs labai trumpam. Tokio amžiaus vaikui kur kas įdomesni bus žaislai, kuriuos galima pritaikyti įvairiems fantazijos reikalaujantiems žaidimams. Pradinukai gali labai norėti prestižinių žaislų, kuriuos turi bendraklasiai, arba daiktų, susijusių su jų pačių pomėgiais. Tai amžius, kai vaikai pradeda suprasti, kad Kalėdų Senelis yra mitas, ir su jais jau galima atviriau pasikalbėti, – atskleidė pašnekovė. – Paaugliai paprastai jau gana gerai žino, kokių dovanų jie nori. Paaugles merginas dažnai džiugina daug mažų, smulkių ir nebrangių, bet joms svarbių dovanėlių.“

Pasak V. Malinauskaitės, vaikai paprastai turi vos keletą mėgstamiausių žaislų, su kuriais žaidžia. Tad Kalėdoms verta mažiesiems dovanoti ne krūvas žaislų, bet dovanų, kurios išties įdomios vaikui. Tai gali būti įvairios lavinamosios knygelės, konstruktoriai, piešimo, lipdymo, mezgimo priemonės.

„Rinkdami dovanas suaugusieji galėtų pamąstyti ne tik apie tai, kaip suteikti vaikui momentinį džiaugsmą, bet ir kas jam būtų išties įdomu, plės jo akiratį, lavintų gebėjimus. Dovanos, suteikiančios patirties, yra puikus variantas“, – sako ji.

Esmė: labai svarbu, kad laikotarpis prieš Kalėdas šeimoje būtų patiriamas kaip ramus laukimas ir pasiruošimas, o ne nesibaigiantis lakstymas ir stresas. / freepik.com nuotr.

Laikas pokalbiams

Psichologės teigimu, ketverių–šešerių metų vaikai gyvena vaizduotės pasaulyje, todėl jiems Kalėdų Senelio egzistavimą galima paaiškinti tarsi sekant pasaką, naudojant metaforas.

Vėliau ateina etapas, kai vaikai ima abejoti – kaip vienas Kalėdų Senelis gali aplankyti ir apdovanoti visus vaikus pasaulyje? Tada galima sakyti, kad jis vienas to ir nedaro. Dovanas perka ir vaikams pristato Kalėdų Senelio padėjėjai, kurių visame pasaulyje yra labai daug.

„Paaugęs vaikas jau pradeda nujausti, kad Kalėdų Senelio padėjėjai yra jo tėvai, ir ima užduoti klausimų, norėdamas tai išsiaiškinti. Tai rodo, kad jis jau pereina iš fantastinio pasaulio suvokimo į realų, ir atžalai galima patvirtinti, kad tėvai iš tikrųjų yra Kalėdų Senelio padėjėjai. Tai labai smagus darbas, suteikiantis daug džiaugsmo. Tad, jei vaikas nori, jis taip pat gali tapti Kalėdų Senelio padėjėju dovanojant dovanas jaunesniems broliams ar seserims“, – atskleidžia psichologė.

Kartais, kai vaikai išdykauja, tėvai gąsdina, kad jei mažieji taip toliau elgsis, Kalėdų Senelis nieko jiems neatneš. Vis dėlto, pasak V. Malinauskaitės, tokia taktika skatina nepasitikėjimą.

„Vaikus auklėti ir kontroliuoti turi tėvai, o ne mistinė trečioji jėga, pasirodanti tik kartą per metus. Gąsdindami Kalėdų Seneliu, tėvai tarsi sumenkina save pačius. Vaikai turėtų jausti, kad tėvai patys turi pakankamai jėgų, supratimo ir išmonės stebėti ir kontroliuoti savo atžalas, džiaugtis jų pasiekimais ir mokyti gyvenimiškosios išminties“, – pabrėžė pašnekovė.

Atgal prie ištakų

V. Malinauskaitė skatina tėvus mažiau koncentruotis į brangias Kalėdų dovanas. Daug svarbiau vaikams sukurti smagią šventinę atmosferą, kurią jie ilgai prisimins.

„Mažiems vaikams patinka ritualai ir galimybė patiems prisidėti prie šventės kūrimo. Galbūt šiais metais jie prikarpys snaigių namams dekoruoti, padės ruošti kūčiukų tešlą ar kartu galvos, kokie šventiniai patiekalai puoš Kūčių ir Kalėdų stalą? Vaikams dažniausiai į atmintį įsirėžia patirta emocija, šventinio vakaro laukimo ir pačios šventės atmosfera. Mažiesiems svarbūs džiugūs pasikartojantys veiksmai, nes tai jiems suteikia saugumo, ramybės jausmą, byloja apie svarbių dalykų pastovumą ir tęstinumą. Tai ypač svarbu šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje, – akcentuoja ji. – Paaugę vaikai ir paaugliai, kurie jau turi gebėjimą reflektuoti, dažnai prisimena tokias šventines akimirkas su nostalgija ir šiluma. Tad labai svarbu, kad laikotarpis prieš Kalėdas šeimoje būtų patiriamas kaip ramus laukimas ir pasiruošimas, o ne nesibaigiantis lakstymas ir stresas. Dovanos po eglute yra tik vyšnaitė ant torto, bet ne pats tortas. Svarbu, kad tai suprastų tėvai, o tada šį supratimą iš jų perims ir vaikai.“

Psichologė pastebi, kad šiandien gyvename visuomenėje, kurioje įsigalėjęs vartotojiškumas, o tradicijos primirštos.

„Nesakau, kad žmonės turi laikytis įsikibę visų tradicijų, tačiau svarbu nenuvertinti jų pradinės reikšmės. Tad grįžkime prie ištakų ir prisiminkime, kokia yra Kalėdų prasmė. Pagal krikščioniškąją tradiciją tai yra Kūdikėlio Jėzaus gimimas, pagal pagoniškąją – ilgiausios nakties išgyvenimas ir šviesos pergalė prieš tamsą, tai šeimos susibūrimas kartu, kai net protėvių vėlės ateina aplankyti savo palikuonių. Pagal europietiškąją tradiciją Kalėdos, ypač šv. Kūčių vakaras, yra šeimos bendrystės šventė. Smetonos laikų Lietuvoje šios šventės metu kiekvienas šeimos narys dalydavosi savo kalėdaičiu, tardamas sakralinę frazę: „Duok Dieve, laimingai kitų metų sulaukti!“ Kai kurios šeimos su įvairiomis variacijomis šią tradiciją yra išlaikiusios iki šiol, – pastebi pašnekovė. – Tai ir yra tikroji Kalėdų dvasia – šeimos buvimas kartu ir pajautimas, kad esi neatskiriama savo šeimos dalis. Esi svarbus ir vertingas, galintis priimti kalėdaičio dalį iš kitų artimųjų ir su jais pasidalyti savuoju.“

Eglė Stanienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – tėvų pavyzdys

Pasak psichologės Eglės Stanienės, normalu, kad vaikai Kalėdų Senelio prašo pačių didžiausių dovanų – juk jis pildo visus norus! Vis dėlto, jei prašomos dovanos yra gerokai per brangios, reikėtų su atžalomis pasikalbėti, kad Kalėdų Senelis labai brangių dovanų nedovanoja, nors ir labai myli visus vaikus.

„Jei vaikams kyla klausimų, kas yra brangi dovana, galima įvardyti, iki kokios sumos reikėtų prašyti Kalėdų dovanų. Jeigu šeimoje gyvuoja tradicija rašyti laiškus Kalėdų Seneliui, nereikia jos atsisakyti dėl per didelių vaikų norų. Užtenka sutarti, kiek gali kainuoti prašoma dovana, ir palikti vaikams galimybę patiems pateikti norus Kalėdų Seneliui. Mažesniems vaikams, kurie apie pinigus dar ne viską supranta, tėvai gali pateikti savo dovanų pasiūlymus, nes mažiukai dažniausiai neturi aiškių norų“, – pataria specialistė.

E. Stanienė pastebi, kad kiekviena šeima turi savų tradicijų – kiek dovanų ir kokias jas dovanoja vaikams. Vis dėlto, anot specialistės, svarbiausia, kad vaikas spėtų pasidžiaugti kiekviena dovana. Jei jis išpakavo pirmąją dovaną ir smagiai žaidžia, nereikėtų atitraukti nuo džiaugsmo, skatinant palikti šią dovaną ir eiti pakuoti kitų.

Kai vaikai ima abejoti Kalėdų Senelio egzistavimu ir klausinėti tėvų, ateina laikas pasikalbėti, kaip yra iš tikrųjų.

„Kai žaislų per daug, vaikui tampa neįdomu, visko atrodo per daug. Tad Kalėdų rytą, išpakavus dovanas ir pasidžiaugus jomis, galima palikti vieną ar dvi, o kitas padėti į spintą. Kai praeis šiek tiek laiko, dovanas apkeiskite vietomis“, – pataria ji.

Pašnekovė ragina nepamiršti, kad svarbiausios vis dėlto yra ne dovanos, o kartu leidžiamas laikas, šventinė atmosfera namuose, džiugios emocijos ir tęsiamos šeimos tradicijos. Būtent tai, o ne gautas dovanas prisimins suaugę vaikai.

„Mažieji mus stebi ir mato, ką mums reiškia Kalėdos ir pasiruošimas šiai šventei. Jeigu tėvai jaudinasi, kad negali patenkinti visų vaiko norų, tada ir vaikas perims šią emociją. Tad dovanų vertinimo ir džiaugsmo mažais dalykais atžalas mokykime savo pavyzdžiu, – akcentuoja psichologė. – Tikroji Kalėdų dvasia – tradicijos ir pasiruošimas šventėms, kai visa šeima kartu puošia eglutę, gamina dekoracijas, kepa sausainius.“

Pusiausvyra: ne dovanų skaičius svarbiausia. Rinkdami dovanas suaugusieji turėtų pamąstyti ne tik apie tai, kaip suteikti vaikui momentinį džiaugsmą, bet ir kaip plėsti jo akiratį, lavinti gebėjimus. / pixabay.com nuotr.

Neatsiejama vaikystės dalis

E. Stanienės teigimu, Kalėdų Senelio istoriją kiekviena šeima kuria pagal savas tradicijas, tad ji gali būti skirtinga. Vaikams ši Kalėdų Senelio istorija ir tikėjimas juo yra svarbi vaikystės dalis, teikianti daug džiaugsmo.

„Dvejų–šešerių metų vaikai turi lakią vaizduotę, todėl juos labai žavi pasakos ir įvairūs personažai. Dažniausiai apie septintuosius gyvenimo metus pradedama logiškai mąstyti. Kai vaikai ima abejoti Kalėdų Senelio egzistavimu ir klausinėti tėvų, ateina laikas pasikalbėti, kaip yra iš tikrųjų. Galbūt jums norėsis papasakoti, kad Kalėdų Senelio išvis nėra, jis – išgalvotas veikėjas. Galbūt norėsis išlaikyti stebuklą ir Kalėdų Senelį apibūdinti kaip Kalėdų dvasią, kuri susijusi su gerumu ir ypatingos šventės laukimu“, – įvardija galimus variantus pašnekovė.

Pasak psichologės, svarbiausia Kalėdų Senelio nelaikyti auklėjamąja priemone, gąsdinant, kad už blogą elgesį jis neatneš dovanų. Tai labai bloga taktika.

„Pirmiausia tai nepagarbus elgesys vaiko atžvilgiu – mažasis gąsdinamas, tačiau galiausiai Kalėdų Senelis juk vis tiek atneša dovanų. Tokios tėvų manipuliacijos moko vaiką pataikauti, įtikti, nerodyti savo jausmų. Mažasis dovanų labai laukia, todėl stengiasi elgtis, kaip nori tėvai, nors galbūt jaučiasi blogai ir tiesiog dar nemoka išreikšti savo jausmų taip, kaip norėtų suaugusieji. Juk netinkamas vaiko elgesys dažniausiai rodo jo nepatenkintus poreikius ar trūkstamus įgūdžius“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Į uždarą posėdį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo neatvyko atsakovai – vienas pranešė iš anksto, apie kito neatvykimą paaiškėjo surengus posėdį.

„Be kita ko, atsakovai priėmė pagalbą, vakar vyko atvejo vadybos posėdis, buvo sudarytas pagalbos planas trims mėnesiams. Kitas teismo posėdis suplanuotas po šio plano vykdymo peržiūros“, – BNS ketvirtadienį sakė teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Kitas posėdis vyks vasario 28 dieną.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis žurnalistams sakė, kad įstatymas numato ne vieną pagrindą, kada gali būti apribojama tėvų valdžia, tačiau užtenka, kad teismas nustatytų bent vieną jų ir jau galima apribojimą taikyti. Tokiu pagrindu gali būti, pavyzdžiui, piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žalos vaikams darymą savo elgesiu, nesirūpinimas, fiziologinių poreikių, ugdymo neužtikrinimas ir t.t.

„Nustačius bent vieną tokį pagrindą ir nustačius, kad situacija negali pagerėti, jei nėra vilčių pasikeisti jai, priimamas sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo“, – sakė A. Purvainis.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinaitė BNS yra sakiusi, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl Vilčinskų valdžios savo vaikų atžvilgiu apribojimo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą.

Pasak jos, šeimai keturis kartus inicijuotas atvejo vadybos procesas, kurio metu, padedant specialistams, būtų sudaromas pagalbos planas šeimai, organizuojamos visos reikalingos paslaugos. Šeima visus kartus pagalbos atsisakė, į atvejo vadybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, neatvyko.

Jos teigimu, darbui su šeima taip pat buvo sudaryta mobilioji komanda, kurios tikslas yra padėti šeimai išspręsti susiklosčiusią krizinę situaciją bei paskatinti tėvus imtis veiksmų dėl pozityvių pokyčių šeimoje, tačiau tėvai jiems siūlomos pagalbos atsisakė.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tris savo vaikus iš globos namų pagrobę Mindaugas ir Inga Vilčinskai spalį išsikovojo galimybę stoti prieš teismą. Anksčiau jų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme.

Nors iš pradžių šis reikalavimas atmestas, Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tai padaryta neteisėtai.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį buvo atsisakęs priimti nuteistųjų prašymą, motyvuojant, kad jame nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra įtvirtinta teisė pateikti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet jokiais būdais neįpareigoja tokį prašymą motyvuoti ar nurodyti tokio prašymo pateikimo priežastis.

Nustačius bent vieną tokį pagrindą ir nustačius, kad situacija negali pagerėti, jei nėra vilčių pasikeisti jai, priimamas sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Vaikai iš šiol gyvena centre „Pastogė“.

Kaina – iki 10 eurų

Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Puriena“ galima rinktis iš trijų veiklos variantų.

Šio darželio direktorė Virginija Letukienė teigė, kad pirmoji alternatyva – užsiėmimas, pavyzdžiui, išėjimas su vaikučiais ir tėveliais į Lėlių teatrą, antroji – renginys, kai vienas tėvelių persirengtų Kalėdų Seneliu, trečioji – bendras renginys visiems.

Kalėdų Senelio kaina šiemet – didesnė. Veikiausiai dėl šios priežasties dalis tėvų labiau atsižvelgia į kitus pasiūlymus.

„Žinau, kad pabrango euru ar pusantro, palyginus su praėjusiais metais“, – pastebėjo V. Letukienė.

Pernai vienam vaikui Kalėdų Senelio pasirodymas kainavo 8 eurus, o šiemet siekia nuo 9 iki 10 eurų.

Kalėdos – kitaip

Klaipėdos lopšelio-darželio „Pumpurėlis“ direktorė Asta Levanienė pasakojo apie vieną naują pokytį.

„Anksčiau vienam vaikui tekdavo mokėti po kelis eurus už pasirodymą, o dabar, bent šiam paslaugos tiekėjui teks mokėti už valandą. Tad jeigu vaikų bus pilna grupė – kainuos pigiau, jeigu mažiau – brangiau. Tėvai sutiko. Kiekviena grupė mokės skirtingai, priklausys nuo dalyvaujančių vaikų skaičiaus. Kaina – apie 140 eurų grupei, tad jeigu grupėje 20 vaikų, kiekvienam po 7 eurus“, – pasakojo pašnekovė.

Nuo praėjusių metų kaina esą nepasikeitė.

Šiuolaikiniams vaikams nebeįdomios dovanos.

„Dar mažesnė, ypač jeigu visi vaikai ateis tą dieną į šventę. Šiaip dažniausiai pasveiksta dėl šventės ir tie, kurie buvo susirgę“, – šmaikštavo A. Levanienė.

Klaipėdos lopšelio-darželio „Giliukas“ direktorė Violeta Urbonienė pasakojo, kad šiame darželyje jau kelerius metus nebeateina Kalėdų Senelis.

„Mes darome šventes be Kalėdų Senelio. Vaikai pasimeta nuo dovanų gausos, nuo visko. Bus miražas, kad yra toks Senelis, bet vienose grupėse vyks vakaronės, kitose – šventinis rytmetis, per kurį vaikai žais, dainuos. Renkamės kitokias formas, norime išlipti iš rėmų, kolektyvinės sampratos. Grupės renkasi labai skirtingai. Vieni važiuoja į dirbtuvėles, kiti – į muziejų, ten būna visokių edukacijų, dar kiti važiuoja į Lėlių teatro spektaklį“, – pažymėjo V. Urbonienė.

Svarbiausia – džiaugsmas vaikui

Apie visa tai tariamasi ir su tėveliais, kadangi į Kalėdų šventę stengiamasi pažiūrėti kitu kampu – vartotojiškumą keisti į nuoširdumą.

„Labai svarbus bendradarbiavimas, vertybių apsprendimas. Ko mes norime iš šios šventės? Pagrindinis dalykas – suteikti vaikui džiaugsmą. Dar akcentavome, kad vaikui nereikėtų tiek daug meluoti apie Kalėdų Senelius. Be to, šiuolaikiniams vaikams nebeįdomios dovanos. Tad mes dėliojamės, kokių švenčių vaikams reikia. Kai „Gintarėlio“ skyriuje paskelbėme, kad nebus samdomi Seneliai, tėvai apsidžiaugė, kad nereikės papildomų išlaidų – pirkti papildomų dovanų, nes dovanas vaikai ir taip gauna namuose“, – sakė V. Urbonienė.

Keisti sampratą apie Kalėdas privertė ir COVID-19 pandemija, kuri, anot V. Urbonienės, parodė, kad šventes galime švęsti paprasčiau.

Anot jos, ir vaikai dabar kitokie. Nebėra tradicijos išmokti eilėraščius, fotografuotis sėdint ant Kalėdų Senelio kelių.

„Labai svarbu – tikslingumas ir švenčių vertybės, kaip bendruomenė nusprendžia, kas yra Kalėdos“, – akcentavo V. Urbonienė.

Reikia kalbėti garsiai

Visos Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigos dalyvauja ir įgyvendina įvairias prevencines programas apie psichotropinių medžiagų vartojimą: rengia seminarus vaikams ir jų tėvams, organizuoja vaikų vasaros stovyklas. Taip pat aktyviai bendradarbiauja su policija. „Esame išskyrę jau ne vieną rizikos zoną prie mokyklų, kur ne pamokų metu būriuojasi daug paauglių. Šiose vietose policija tris keturis kartus per savaitę vykdo stebėseną su dronais. Jiems talkina ir Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai“, – pasakojo Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius. Taip pat savivaldybė tęsia programą „Saugi mokykla“, pagal kurią perkamos vaizdo stebėjimo kameros švietimo įstaigoms.

„Gana kalbėti apie pūkuotus dalykus. Neužtenka turėti vaizdo stebėjimo kamerų ir matyti, kad mokinys rūko, – reikia garsiai apie tai pasakyti mokytojui, mokyklos vadovui, o jis turi informuoti tėvus: matėme jūsų vaiką rūkantį“, – pabrėžė Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė.

Ji įsitikinusi, kad mokykla turi būti nepakantumo narkotikams ir rūkalams zona. „Kad tai pasiektume, turi įsitraukti visa mokyklos bendruomenė. Biologijos mokytojas per pamokas turi pasakyti, kokią žalą organizmui gali sukelti narkotikai, chemijos – kokia jų sudėtis, fizinio lavinimo mokytojas negalinčiam nubėgti 100 m turi paaiškinti, kad oro jam trūksta, nes rūko“, – akcentavo V. Trofimišinienė.

Turime kurti ir palaikyti dialogą tarp tyrimų, politikos ir praktikos, sutelkti dėmesį į jaunų žmonių socialinių aplinkų kūrimą ir taip bandyti daryti įtaką jų elgesiui.

Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas pastebėjo, kad dažnai tėvai visą atsakomybę už vaiką palieka mokykloms ir nepripažįsta, kad jo atžala elgiasi netinkamai. Ši gimnazija jau pasitvirtino naują tvarkos aprašą, kaip turėtų elgtis mokykla ir jos darbuotojai, jeigu nustatoma, kad vaikai turi psichotropinių medžiagų, jas vartoja ir pan.

Tėvų apklausa

Kauno rajono visuomenės sveikatos biuro (KRVSB) direktorius Laurynas Dilys apžvelgė, kokias prevencines priemones per pastaruosius mėnesius vykdė jo vadovaujama įstaiga. Raudondvario ir VDU Ugnės Karvelis gimnazijose atlikti aplinkos paviršių testavimai dėl narkotinių medžiagų ir pastarojoje rasta teigiamų mėginių.

„Rudenį startavome su projektu „Vartokime kiną“, kuriame dalyvaus 1,5 tūkst. moksleivių. Tai interaktyvus ir novatoriškas būdas spręsti visuomenei aktualią problemą – pakaunės moksleiviai eina į kino seansus-filmų terapiją“, – sakė L. Dilys.

KRVSB vykdė apklausą: teiravosi, kokiomis temomis tėvams organizuoti mokymus, seminarus. Apklausoje dalyvavo 1,5 tūkst. Kauno rajono mokinių tėvų, jie išsakė, kad labiausiai norėtų sulaukti patarimų, kaip kalbėti su paaugliu apie psichotropinių medžiagų žalą organizmui, apie lytinį švietimą ir pan. „Atlikę apklausą subūrėme per 2 tūkst. aktyvių tėvų grupę, kurioje dalysimės jiems naudinga informacija, o jie galės klausti, kas jiems rūpi“, – teigė KRVSB direktorius.

Interaktyvias prevencines priemones jaunimui taiko ir Kauno rajono pedagoginė psichologinė tarnyba.

Vartojimas auga

Kauno rajono jaunimui posėdyje atstovavęs Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriaus auklėtinis Matas Šmatauskas patvirtino, kad psichotropinių medžiagų vartojimas yra labai paplitęs tarp jaunimo. „Mokinių sąmonė yra labai paveikta dėl vartojamų priemonių, todėl nebeužtenka tik sakyti, kad narkotikai yra blogis, kokią žalą jie daro organizmui. Vaikai bijo rimtų padarinių – kai pamato, kad policijos pareigūnai ką nors pagavo ir už tai gresia atsakomybė“, – aiškino moksleivis.

Kauno rajono policijos komisariato viršininkė Monika Puškovienė patvirtino paauglio žodžius, kad psichotropinių medžiagų vartojimas auga: praėjusią savaitę dėl narkotinių medžiagų turėjimo ir vartojimo Kauno rajone pradėti šeši ikiteisminiai tyrimai ir juose figūruoja nepilnamečiai. „Policija nori aktyviau dirbti kartu su mokyklomis, galime ne tik stebėti švietimo įstaigas dronais, bet ir organizuoti tikrinimus  mokyklų viduje“, – teigė M. Puškovienė.

Socialinė apklausa

Profesorius, įvairių sociologinių tyrimų autorius Gediminas Merkys įsitikinęs, kad Kauno rajonas turi visas priemones kovai su šia problema. „Jūs nuosekliai kuriate aplinkas, kuriose jaunimas gali aktyviai leisti laiką, sportuoti, o ne skirti laiką žalingiems įpročiams. Vykdote daug prevencinių programų, tačiau tam, kad kovotumėte su problema, turite turėti konkrečių duomenų, kur slypi pavojai, kokios priežastys“, – teigė mokslininkas. G. Merkys įvardijo ir kitą blogybę Lietuvos švietimo įstaigose – nenorą matyti blogybių.

Kauno rajono savivaldybė planuoja vykdyti sociologinį tyrimą apie psichotropinių medžiagų vartojimą, kuriame būtų pateikta analizė ir rekomendacijos kovai su šia problema.

Susitikimo metu buvo nuspręsta mero potvarkiu sudaryti darbo grupę, kuri turės parengti priemonių planą. Kito posėdžio metu planuojama aptarti gerąją Islandijos praktiką šioje srityje. „Turime kurti ir palaikyti dialogą tarp tyrimų, politikos ir praktikos, sutelkti dėmesį į jaunų žmonių socialinių aplinkų kūrimą ir taip bandyti daryti įtaką jų elgesiui“, – sakė meras.

„Lieka viskas taip pat, apart „Kregdžutė“ prisijungė prie „Klevas“. Pokyčiai minimalūs“, – BNS sakė sostinės savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius Vidmantas Mitkus.

Anot jo, „Kregdžutei“ ir „Klevui“ vadovauja tas pats vadovas.

Klausimas dėl savivaldybės administracijos inicijuotos neformalaus ugdymo reformos pastarosiomis savaitėmis kėlė kai kurių politikų, sostinės tėvų pasipiktinimą.

Pokyčiai minimalūs.

Švietimo komiteto pirmininkas, valdančiųjų konservatorių atstovas Liutauras Kazlavickas tarybai siūlė keturias įstaigas, tarp jų Vilniaus moksleivių kūrybos ir mokymo centrą, Vilnios moksleivių kūrybos namus, Jaunųjų turistų centrą ir Saugaus miesto eismo centrą palikti veikti kaip savarankiškas įstaigas.

Keturias įstaigas, „Jaunystę“, „Lakštingalą“, „Meteorą“ ir „Verdenę“ siūlyta prijungti prie sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“, dar kelias įstaigas siūlyta suporuoti – „Kregždutę“ su „Klevu“, o „Žirmūnus“ su „Šatrija“.

Sprendžiant dėl konkrečių įstaigų likvidavimo, reorganizacijos, prieš pasisakė 24-25 politikai, pritarė apie 20, likusieji susilaikė.

Tarybos narys, opozicinio Nacionalinio susivienijimo atstovas Aleksandras Nemunaitis teigė, kad sostinės jaunimo reikalų koordinatorius Vidmantas Mitkus dar neseniai teigė tik sausį galėsiąs pristatyti vaikų ir jaunimo klubų reorganizacijos klausimus, tad buvo nustebęs, kad skubos tvarka buvo sušauktas Švietimo komiteto posėdis.

„Dar vienas remarkas – jei pati reorganizacija ėjo su vienu pagrindinių šūkių – optimizacija, sutaupysim pinigų, šis klausimas nebuvo ekonomikos komitete net svarstomas“, – sakė tarybos narys.

V. Mitkus teigė siūlymus tarybai teikęs suderintus su administracija. Pokyčiais siekta efektyvinti klubų veiklą, juos prijungiant prie sostinės jaunimo centro, kuris turi didelę patirti ir įvairias metodikas, kurias galėtų pritaikyti mažesniuose klubuose. Taip pat siekta suvienodinti ugdymo kokybę, taip pat sutaupyti administracinių kaštų.

Vilniaus miesto opozicija – partijos „Laisvė ir Teisingumas“, Lietuvos Lenkų rinkimų akcijos bei Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos šią savaitę skelbė pasisakanti prieš Vilniaus miesto savivaldybės vadovų ketinimą likviduojamus vaikų ir jaunimo klubus prijungti prie Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“.

Pasak opozicijos, klausimas dėl dalies įstaigų reorganizacijos turi būti svarstomi tik įvertinus šių biudžetinių įstaigų sujungimo ar prijungimo viena prie kitos perspektyvą ir tai aptarus su jų bendruomenėmis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę apsvarstė tokias Išmokų vaikams įstatymo pataisas ir pasiūlė Seimui jas grąžinti tobulinti. 

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo labiau finansiškai paremti šeimas, susilaukusias neišnešioto naujagimio – ji siūlo skirti dukart didesnę – 1210 eurų išmoką, arba 22 bazines socialines išmokas (BSI).

Dabar ši išmoka siekia 539 eurus, arba 11 BSI (dabar – 49 eurai, o nuo sausio bus 55 eurai).    

I. Kačinskaitė-Urbonienė tvirtina, kad neišnešiotų vaikų tėvai patiria daugiau išlaidų: „Nuo įvairių buteliukų, vamzdelių iki specialaus dydžio sauskelnių“.

Tuo metu socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad didesnių išlaidų argumentai yra išpūsti.

„Negalima teigti, kad tokius naujagimius prižiūri patys tėvai, nes daugeliu atveju yra medikų priežiūroje. Todėl kalbėti, kad išlaidos padidėja, yra šiek tiek perdėta“, – komitete kalbėjo jis. 

Parlamentaras, be kita ko, pastebėjo, kad dabar nėra aiški sąvoka „neišnešiotas kūdikis“.

„Laisvietės“ Monikos Ošmianskienės teigimu, šeimos didesnių išlaidų patiria ne tik gimus neišnešiotam kūdikiui: „Gimsta ir neįgalūs vaikai“. 

I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlė greta neišnešiotukų įrašyti ir kūdikius su negalia.

Skaičiuojama, kad didesnę išmoką, jei ji būtų patvirtinta, kasmet gautų maždaug 1,3 tūkst. neišnešiotų vaikų susilaukusių tėvų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2022 metais Lietuvoje gimė 1261 neišnešiotas naujagimis.

Išpuolis buvo įvykdytas prie Dublino centre esančios mokyklos. 

Policija pranešė, kad Airijos sostinės Parnellio (Parnelio) aikštėje įvyko didelis incidentas, ir aplink aikštę įrengė kordoną, tačiau nemano, kad jį įvykdęs asmuo turėjo teroristinių motyvų.

Airijos žiniasklaida pranešė, kad incidentą, kaip įtariama, sukėlė peiliu ginkluotas vyras. 

Premjeras Leo Varadkaras (Lio Varadkaras) sakė, kad įtariamasis buvo sulaikytas, o policija teigė, kad policija vykdo tyrimą ir kad šiuo metu neieško jokio kito asmens.

„Penki nukentėjusieji išvežti į įvairias Dublino regiono ligonines“, – sakoma policijos pranešime.

„Tarp nukentėjusiųjų yra suaugęs vyras, moteris ir trys maži vaikai“, – priduriama jame.

Per išpuolį buvo sunkiai sužeistos mergaitė ir moteris, pranešė Airijos nacionalinis transliuotojas RTE.

Kiti du vaikai gydomi dėl lengvesnių sužalojimų. 

„Per incidentą sužeista suaugusi moteris gydoma dėl sunkių sužalojimų, o suaugęs vyras irgi gydomas dėl mažiau sunkių sužalojimų“, – teigiama pranešime. 

Airių policija tai, kas kiek po 13 val. 30 min. vietos (15 val. 30 min. Lietuvos) laiku įvyko Dublino centre, vadina rimtu viešosios tvarkos incidentu. Įvykio vieta tebėra aptverta.

Pranešime teigiama, kad policija susisiekė su visų trijų sužeistų vaikų tėvais.

L. Varadkaras teigė esąs sukrėstas incidento, kuris, vietos žiniasklaidos teigimu, įvyko prie pradinės mokyklos.

„Avarinės tarnybos sureagavo labai greitai ir į įvykio vietą atvyko per kelias minutes. Dėkoju joms už tai“, – sakoma jo pareiškime.

„Policija sulaikė įtariamąjį ir pradėjo tyrimą“, – priduriama jame. 

Vietos įstatymų leidėjas Aodhanas O'Riordainas (Eidanas O'Riordanas) teigė, kad pranešimai apie išpuolį peiliu yra keliantys nerimą.

„Supraskite, kad asmuo buvo sulaikytas. Tikimės, kad sužeidimai nėra rimti, tačiau, nepaisant to, tai labai traumuos visus susijusius asmenis“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“.