Visa tiesa apie cholesterolį: kaip jį sumažinti? Pereiti į pagrindinį turinį

Visa tiesa apie cholesterolį: kaip jį sumažinti?

2025-02-18 05:00 klaipeda.diena.lt inf.

Cholesterolis reikalingas gerai savijautai, tačiau kelia rūpesčių, kai jo per daug. Kada organizmui gyvybiškai svarbus cholesterolis gali tapti pavojingas ir ką daryti siekiant sumažinti jo kiekį kraujyje?

Ryšys: viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali padidėti cholesterolio kiekis, – netinkama mityba, daug problemų sukelia transriebalai, kurių organizmas gauna, kai vartojame įvairius pusgaminius.		Ryšys: viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali padidėti cholesterolio kiekis, – netinkama mityba, daug problemų sukelia transriebalai, kurių organizmas gauna, kai vartojame įvairius pusgaminius.		Ryšys: viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali padidėti cholesterolio kiekis, – netinkama mityba, daug problemų sukelia transriebalai, kurių organizmas gauna, kai vartojame įvairius pusgaminius.

Tai ne keiksmažodis

Daugeliui cholesterolis asocijuojasi su rizika ir sveikatos problemomis, tačiau iš tiesų cholesterolis yra būtinas kiekvienai mūsų kūno ląstelei. Tai lyg dviejų pusių moneta – viena jų padeda gaminti gyvybiškai svarbius hormonus, kita gali pakenkti sveikatai, jei prarandame kontrolę. Kaip išlaikyti cholesterolio pusiausvyrą kraujyje, kaip koreguojant mitybą ir kitomis priemonėmis normalizuoti jo kiekį kraujyje, pataria šeimos gydytoja Agnė Misiūtė.

Pasak gydytojos A. Misiūtės, cholesterolis būtinas ir svarbus kaip vitamino D sintezė, smegenų veikla ir hormonų gamyba. Tačiau, kaip įspėja gydytoja, jis gali tapti ir sveikatos priešu.

„Žodį „cholesterolis“ dauguma žino tarsi kokį keiksmažodį. Tačiau tai  riebalas, reikalingas mums visiems, jis svarbus daugeliui organizme vykstančių procesų. Cholesterolis būtinas vitamino D sintezei, tulžies rūgšties apykaitai, smegenų funkcijai ir, žinoma, hormonų gamybai. Didžiausia bėda dėl cholesterolio – jis linkęs kauptis, todėl dažnai žmonių kraujyje jo yra daugiau nei norma. Problema kyla tada, kai jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse. Tada susergame širdies ir kraujagyslių ligomis, atsiranda tokių komplikacijų kaip insultas, infarktas ir t. t. Tačiau visų problemų pradžia – ne dėl to, kad cholesterolis cirkuliuoja mūsų kraujyje, o dėl to, kad prasideda uždegimo procesai kraujagyslių sienelėse. Tuomet atsiranda endotelio, kraujagyslių vidinio paviršiaus, pažaida ir mažo tankio lipoproteinai pradeda siaurinti kraujagyslių spindį“, – aiškino šeimos gydytoja.

Agnė Misiūtė: didžiausia bėda dėl cholesterolio – jis linkęs kauptis, todėl dažnai žmonių kraujyje jo yra daugiau nei norma. Problema kyla tada, kai jis pradeda kauptis kraujagyslių sienelėse. Partnerio nuotr.

Netinkamos mitybos įtaka

Kaip tikina A. Misiūtė, viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali padidėti cholesterolio lygis, yra netinkama mityba. Pasak jos, daug problemų sukelia transriebalai, kurių gauname vartodami įvairius pusgaminius.

„Vienas daugiausia įtakos turinčių veiksnių, didinančių cholesterolio kiekį, yra netinkama mityba. Didžiausių problemų sukelia transriebalai, dar  vadinami perdirbtais riebalais. Tokie yra naudojami pusgaminiuose – ten gausu palmių, alyvpalmių aliejaus ir kitų junginių, kurie nenatūralūs žmogui. Žinoma, negerai per daug vartoti saldžių produktų. Nereikėtų vartoti daug greitųjų angliavandenių, kurie staiga pakelia cukraus lygį, ar įvairių saldumynų, desertų, pyragėlių, kuriuos taip mėgstame skanauti prie puodelio kavos ar per šventes. Cukraus kiekį padidinti gali ir nesaldūs produktai, pavyzdžiui, įvairiuose padažuose, tokiuose kaip kečupas ar majonezas, esantis cukrus. Kita didėjančio cholesterolio priežastis yra stresas. Streso metu veikia hormoninė sistema, kuri skatina mus kautis: žmogus pasiruošia įveikti rimtus iššūkius ir tam reikia energijos. Ką daro mūsų kūnas? Jis į mūsų kraujotaką pasiunčia cukraus atsargų, kurių nepanaudojame. Tuomet iš to sukuria molekules, kurios kaupiasi ant šlaunų, pilvo, juosmens, o blogiausiu atveju – ant  kraujagyslių sienelių“, – cholesterolio kiekį didinančiomis priežastimis dalijosi A. Misiūtė.

Kaip priduria gydytoja, genetika taip pat turi įtakos cholesterolio lygiui, tačiau, jos teigimu, genetinė predispozicija ne pasiteisinimas – žmogus, turintis genetinį polinkį, turėtų dar atidžiau rūpintis savo sveikata.

„Kartais žmonės linkę priskirti visas cholesterolio problemas genetikai. Sako, mano šeimoje visų padidėjęs cholesterolio kiekis. Taip, tai įtakos tikrai turi, tačiau tai ne priežastis nesistengti ir gyventi bet kaip, vien dėl to, kad yra genetinis padidėjusio cholesterolio polinkis. Kaip tik žmogus turėtų visapusiškiau rūpintis savo sveikata“, – sakė gydytoja.

Atstoja desertą

Norintiems sėkmingai reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, A. Misiūtė rekomenduoja į kasdienę mitybą įtraukti daugiau vaisių, daržovių, uogų ir omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų.

Partnerio nuotr.

Vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį mažina omega-3 riebalų rūgštys, vadinasi, reikėtų valgyti daugiau žuvies. MTL (mažo tankio lipoproteinų) rodiklį mažina ir skaidulos – tiek tirpios, tiek netirpios.

„Netirpios skaidulos apskritai padeda virškinimo sistemai pašalinti nereikalingas medžiagas, o tirpios suriša insulino ir cholesterolio perteklių. Labai padeda ir vaisių, daržovių, uogų įtraukimas į mitybą. Kalbant apie uogas, ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į mėlynos spalvos uogas, nes jos turi labai daug antioksidantų ir polifenolių“, – teigė A. Misiūtė.

Tiesa, šeimos gydytoja priduria, kad tam tikrus vaisius reikėtų vartoti kaip desertą, mat jie labai greitai pakelia cukraus lygį.

„Saldūs vaisiai, tokie kaip bananai, mangai, vynuogės, labai staigiai pakelia cukraus kiekį kraujyje, todėl tokius produktus reikėtų traktuoti kaip desertą. Juos tikrai galima valgyti, net būtina įtraukti į mitybą, nes juose gausu vitaminų, tačiau kad ir kokie naudingi būtų, juos reikėtų vartoti po pagrindinio maisto, kad cukraus kiekis kraujyje taip staigiai nepakiltų“, – patarė gydytoja.

Kalbėdama apie daržoves,  A. Misiūtė pabrėžia: nesvarbu, kurias jų vartojame, daug svarbiau, kaip jos paruoštos.

„Jeigu daržovės pervirtos, pertroškintos, ištižusios, vadinasi, nelabai  kas liko ir iš naudingų medžiagų. Taip, skaidulų kažkiek ten dar bus, bet vitaminai, mineralai jau būna suirę. Tad, jei verdate morkas, batatus ar kitas daržoves – nepervirkite jų, nes tuomet jų energinė ir maistinė vertė gerokai sumažės. Labai skatinčiau valgyti tai, kas auga darže, pas mus, kam nereikia daug chemikalų, kad atlaikytų kelionę iki Lietuvos. Obuolys iš mūsų sodo bus daug kartų naudingesnis nei pats saldžiausias ir skaniausias mangas, atskraidintas iš Meksikos“, – mintimis dalijosi šeimos gydytoja.

Vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį mažina omega-3 riebalų rūgštys, vadinasi, reikėtų valgyti daugiau žuvies. MTL (mažo tankio lipoproteinų) rodiklį mažina ir skaidulos – tiek tirpios, tiek netirpios.

Jei trūksta skaidulų

Specialistė pamini, kad labai naudinga praktikuoti mitybą vaivorykštės principu – mūsų lėkštėse turėtų atsirasti kuo daugiau skirtingų spalvų produktų.

„Skaidulos labai svarbios žarnyno veiklai, padeda pašalinti susikaupusius toksinus, cukraus, cholesterolio perteklių. Tad žmogus, nevalgydamas daržovių, vaisių, uogų, atima iš savęs galimybę gerai jaustis ir būti sveikas. Skaidulų natūraliai turėtume gauti su maistu – norėtųsi, kad kiekvieno lėkštėje atsirastų spalvota vaivorykštė. Ten turėtų būti visokių spalvų: raudonų pomidorų, oranžinių batatų ar morkų, geltonų kukurūzų ir t. t. Valgant pakankamai spalvotų produktų, organizmas gauna ir pakankamai skaidulų. Per dieną mažiausiai penkis kartus turėtume valgyti skaidulų turinčių produktų. Tai gana nemažai ir tikrai ne visi tiek suvalgo, dėl to ir susidaro virškinimo disbalansas, padidėja cholesterolio kiekis, atsiranda cukraus apykaitos sutrikimų, nutunkama“, – pasakojo A. Misiūtė.

Skaidulų trūkumą galima nesunkiai kompensuoti, jei su maistu jų suvartojama nepakankamai. Rinkoje galima rasti nemažai skaidulomis organizmą aprūpinančių produktų. Jie rekomenduojami tiems, kuriems sunku suvalgyti rekomenduojamą kiekį vaisių, daržovių ir kitų skaidulų turinčių maisto produktų.

Fizinio aktyvumo svarba

A. Misiūtė pabrėžia, kad, norint efektyviai reguliuoti cholesterolio kiekį, svarbu ne tik tinkamai maitintis, bet ir nepamiršti kitų sveikos gyvensenos faktorių.

„Norint palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje, svarbu suprasti, kad labai svarbi visuma. Būtina kokybiškai išsimiegoti, būti fiziškai aktyviam, vartoti pakankamai skysčių. Jeigu išskirstytume viską į žingsnius, reikėtų pradėti nuo to, ką lengva įgyvendinti. Visų pirma, reikėtų per dieną išgerti pakankamai vandens. Tada nejausime žvėriško apetito, nes kartais žmogus jaučiasi alkanas, nors iš tikrųjų jam  trūksta tik vandens“, – aiškino šeimos gydytoja.

Ji pataria, kaip apskaičiuoti, kiek vandens turėtume išgerti per dieną: tereikia 30 ml padauginti iš savo kūno svorio kilogramais.

„Antra, nepaisant to, ką valgysite, labai rekomenduoju į mitybą įtraukti lėkštę salotų. Jei tos salotos dar būtų su obuolių sidro actu, jau būtų labai didelė nauda. Trečia, jeigu labai sočiai pavalgėte ar galbūt ką nors nelabai naudingo suvalgėte ir galvojate, ką padaryti, kad organizmui būtų geriau, eikite pasivaikščioti, išjudinkite kojų raumenis. Fizinis aktyvumas gali būti ir tiesiog trijų ratų apėjimas aplink namą, daug kam gali padėti šuns vedžiojimas. Na, ir paskutinis žingsnis, kurį dar galima pridėti prie šių trijų dalykų, į mitybą rekomenduočiau įtraukti omega-3 papildų ir skaidulų turinčių produktų: daržovių, vaisių, uogų. Įgyvendinus visus šiuos punktus, galima tikėtis sėkmingai sumažinti cholesterolio kiekį“, – apibendrino A. Misiūtė.

Straipsnis užsakytas