Apie jūros ligą žmonės sužinojo, kai pasigamino pirmąjį laivą ir išplaukė į didžiuosius vandenis. Po kojomis nebejausdamas tvirto pagrindo – žemės – žmogus pirmiausia išblykšta, jį pila šaltas prakaitas, gali sutrikti orientacija, skaudėti ir svaigti galva. Kai didžiųjų burlaivių regatoje „Baltic Tall Ships“ dalyvavęs mokomasis burlaivis „Brabaner“ išplaukė pro uosto vartus, bangavimas siekė du balus. Didžioji dalis įgulos – beveik arba visai buriavimo patirties neturintys naujokai, todėl simptomus daugelis pajuto netrukus.

Sunkesnė jūrligės forma pasireiškė trims pradedantiems buriuotojams.

Užklupus jūros ligai, retas gali eiti ilsėtis į kajutę – ten pykina dar labiau. Vaikinus blogumas kankino daugiau nei parą, tad ir naktį teko praleisti gryname ore ant denio.

Kapitonas sako, kad sunkiau ar lengviau jūrlige serga visi – net gyvūnai. Vieninteliai jos nepatiriantys – esą yra kiaulės. Senaisiais laikais laivuose jos būdavo vienintelis šviežio, negendančio maisto šaltinis.

„Sakydavo, kad kiaulė yra labai naudingas gyvūnas – vienas dalykas, kad ji nebijo jūrligės, o tai reiškia, kad nemeta svorio ir auga, jeigu maitini. Antras dalykas – jeigu 3 dienas nešėrei, tai rūke ji atstoja rūko ragą – žviegia taip, kad girdisi už 3 mylių“, – sako „Brabanderio“ kapitonas Valdemaras Vizbaras.

Pripratę prie supimo ir atsikratę jūrligės, pradedantys buriuotojai tikino, kad noro plaukti jūra – neprarado.

„Tai yra mano pirmas kartas, kai aš esu burlaivyje. Pats galbūt ateityje planuosiu įsigyti mažesnę jachtą pasiplaukioti savo malonumui. Bet čia yra tikrai labai įdomu, labai įdomi patirtis“, – tikina praktikantas Gytis Kumpikevičius.

Medikai pataria, kad, užklupus jūrligei, būtina ne tik gerti, bet ir valgyti – geriausia košės, sriubos ar vaisių, daržovių.