Lietuvos ir Azerbaidžano ryšiai, kultūrinis dialogas tarp Rytų ir Vakarų, kuriuo rūpinosi lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius, svarbūs ne tik istorijai, bet aktualūs ir šiais laikais. Krėvė, gyvendamas Baku, ne tik kūrė, bet ir dirbdamas diplomatinį darbą nuo bolševikų represijų išgelbėjo šimtus žmonių.

1919-aisiais tuomečiame Baku universitete porą metų dirbo ir V. Krėvė-Mickevičius. Į Azerbaidžaną jis atvyko 1909-aisiais dėstyti rusų kalbos ir literatūros realinėje mokykloje, skaitė paskaitas apie budizmą.

Apie Krėvės gyvenimą Baku, kur jis susipažino su senąja šalies istorija, literatūra, byloja Lietuvos muziejuose išlikusios fotografijos bei dokumentai. Rašytojo įspūdžiai apie Azerų šalį sugulė į Rytų pasakų ciklą. Čia parašyti brandžiausi jo kūriniai.

„Rytų kultūrų pažintis būtent Azerbaidžane, kur susilieja ir senoji Persijos kultūra, turėjo didžiulę įtaką, kuriant nuostabius, dramatiškus ir didvyriškus „paveikslus“ – Šarūną ir Skirgailą. [...] Rytų pasakos, [...] Azerstano šalis, išaukština azerus. Tai yra himnas azerams atgimti“, – pasakoja V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovas Vladas Turčinavičius.

Tarpukariu Azerbaidžanui tapus vienintele nepriklausoma respublika Kaukaze, rašytojas paskirtas Lietuvos konsulu. „Jis įdomus ambasadai, kaip pirmas Lietuvos Respublikos konsulas šioje šalyje, atlikęs diplomatines ir konsulines funkcijas. Kita vertus, įdomus, kaip literatas, išleidęs kūrinių, kurie siejami su Azerbaidžanu.Džiugu, kad yra azerbaidžaniečių vertėjų, kurie išvertė jo kūrinius ir išplatino Azerbaidžane“, – sako Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Vladas Lastauskas.

Istoriniai šatiniai liudija, kad 1920-aisiais Rusijos Raudonajai armijai įžengus į nepriklausomą Azerbaidžaną ir bolševikams įsitvirtinus šioje šalyje, rašytojui teko rūpintis ir savo tautiečių sugrįžimu į Lietuvą. Šimtams žmonių Krėvė padėjo išsaugoti gyvybę, išduodamas jiems fiktyvius lietuviškos kilmės dokumentus, per Gruziją ir Konstantinopolį organizuodamas jų keliones į namus.

„Krėvė gelbėjo įvairių tautybių žmones: totorius, rusus ir kitus. Jis sudarydavo dokumentus, su kuriais galėjo išvykti iš ten. Apie tai nereikėtų užmiršti“, – akcntuoja V. Turčinavičius.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane, planuojama išsamiau ištirti Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą. Baku žadama jį įamžinti ir atminimo lenta.

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Užsienio reikalų ministerija ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) sumanė projektą „Diplomatinis Kaunas“. Jau veikia interneto svetainė, kurioje pasakojama apie ano meto diplomatų veiklą ir gyvenimą.

Kaune, Donelaičio gatvėje 58 numeriu pažymėtame pastate šiuo metu įsukūręs VDU rektoratas. Jame įkurtas ir Lozoraičių muziejus, menantis laikus, kai čia rinkdavosi atkurtos Lietuvos ministrų kabinetas spręsti svarbių vidaus ir užsienio politikos klausimų. Antrame aukšte tuo metu buvo tarnybinis užsienio reikalų ministerijos butas – jame kurį laiką gyveno Lozoraičių šeima.

1919–40 m. Kaune veikęs diplomatinis korpusas tapo neatsiejama miesto kultūros dalimi. Kaune dirbę užsienio valstybių diplomatai be kita ko skleidė ir saloninio bendravimo kultūrą.

„Buvo galima mokytis iš užsienio diplomatų. Mūsų studentai, mūsų iš provincijos atvažiavusios jaunos panelės matė, kaip reikia elgtis, kokia turi būti laikysena“, – pasakoja VDU istorikė dr. Asta Petraitytė-Briedienė.

Jai antrina ir kolega Arūnas Antanaitis. „Pirmiausia reikėtų vardinti Lietuvos užsienio reikalų ministrus, – apie žinomus to meto diplomatus sako A. Antanaitis. – Taip pat reikėtų paminėti ir Čijunę Sugiharą. Apie jį dabar daug kalbame.“

Laikinojoje sostinėje formavosi modernioji Lietuvos diplomatija. Dėl jos mūsų šalis išlaikė valstybingumą per XX a. okupacijas. Dėl Didžiojoje Britanijoje, JAV, prie Šv. Sosto veikusių Lietuvos atstovybių ar kitose šalyse įsikūrusių konsulatų Lietuvos Užsienio reikalų ministerija skaičiuoja nepertrauktos veiklos metus nuo 1918-ųjų. Pagerbdami to meto veikėjus VDU ir Užsienio reikalų ministerija ėmėsi įgyvendinti projektą „Diplomatinis Kaunas“.

„Iki valstybės šimtemčio minėjimo 2018 metais turime daug užmojų. Tarp jų – atrestauruoti buvusį užsienio reikalų ministerijos pastatą, kuriame jau dabar įsikūręs išeivijos institutas, prezdento Valdo Adamkaus biblioteka. Norėtume ten įkurdinti diplomatijos muziejų, kuriame būtų eksponuojama ne tik diplomatijos, bet ir valstybingumo istorija“, – sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak istorikų, Lietuvos diplomatija ir ją kūrusių asmenybių likimai tokie išskirtiniai, kad tyrinėti, pateikti naujų detalių ir su jomis supažindinti visuomenę – būtina. Tam sukurta ir interneto svetainė.

Pasibaigė specialiai Kauno senjorams skirtas mėnuo. Per šį mėnesį pagyvenusiems kauniečiams buvo surengta dešimtys nemokamų renginių, ekskursijų, sveikatinimo užsiėmimų.

Kauno senjorai vieninteliai Lietuvoje gali pasigirti turintys savo mėnesį. Pradėję jį švęsti spalio 1-ąją, užbaigia artėjant Visų šventųjų dienai. Šįkart baigiamasis renginys vyko sporto halėje. į jį susirinko apie 5 tūkstančius senjorų.

Čia pirmą kartą nuskambėjo Giedriaus Kuprevičiaus ir Gintaro Patacko specialiai senjorams sukurtas himnas. 

Visą spalį dešimtys tūkstančių pagyvenusių kauniečių nemokamai klausėsi koncertų, lankėsi muziejuose, parodose.

Kauno senjorus vienijančios organizacijos vadovas sako, kad paskelbus spalį pagyvenusių žmonių mėnesiu, kasmet sulaukiama vis daugiau pasiūlymų.

„85 tūkst. senjorų per šį mėnesį šėlsta - sportuoja, vaikšto su sportinėmis aprangomis, plaukioja baseine, žaidžia šachmatais. Kas įdomiausia, vos spėjau visur pabūti – įsivaizduokite, 85 tūkst. senjorų ir visi kažką organizuoja“, – stebi Kauno senjorų tarybos pirmininkas Gediminas Žemaitis.

Kauno senjorams šį mėnesį poliklinikose tikrintas kraujo spaudimas, cukraus, cholesterolio kiekis kraujyje, poliklinikose gydytojai kalbėjo apie sveiką gyvenimo būdą, mitybą, judėjimo reikšmę, mokė ėjimo su lazdomis.

Zarasuose atidarytas viešosios bibliotekos priestatas. Pasak Kultūros ministerijos darbuotojų, tai pirmoji šalyje biblioteka  susieta su kultūriniu turizmu ir gamta.

Bibliotekos keturių aukštų naujasis pastatas gerokai iškilęs virš Zarasų. Pro vienus langus galima grožėtis Zarasaičio ežeru, pro kitus - Zaraso ežero ir miesto grožiu.

„Šiuo metu tai yra pati moderniausia biblioteka (ypač regionuose), kurią man Lietuvoje yra tekę matyti. Labai džiugu, kad čia matau gerąją Skandinavijos, ypač Helsinkio, bibliotekų patirtį, pritaikytą prie lietuviškos gamtos.  Viskas gražiai  susilieja“, – įsitikinusi Kultūros ministerijos Muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vedėja daktarė Rūta Pileckaitė.

Jai antrina bibliotekos darbuotoja Liudmila Vaitavičienė, kuri tikisi, kad bibliotekos erdvės bus labai tinkamos vaikams, nes bibliotekoje sukurtos erdvės net dar tik ropojantiems vaikams. Bibliotekininkės tvirtinimu, modernioje bibliotekoje užtenka vietos ir žaidimams, ir darbui.

Pirmoji bibliotekos paroda - tapytojos Nomedos Saukienės darbai. Tai – dovana įkurtuvių proga. „Bibliotekose parodų aš kategoriškai nenorėčiau daryti, bet, kadangi Zarasai – be proto gražus kraštas, aš jį myliu. Visi parodoje eksponuojami motyvai  yra iš šių apylinkių laukų“, – sako dailininkė.

Bibliotekos direktorė Danutė Karlienė nurodo, kad ši biblioteka lankytojus nustebins ne tik knygomis. Joje didelis dėmesys skiriamas elektroninėms informacijos priemonėms. Bibliotekoje įkurta medijų studija, kur žmonės gal susikurti įvairias programas, atsispausdinti plakatus. Biblioteka taip pat turi ir 3D spausdintuvą.

Kasdien Zarasų biblioteką aplanko 150 lankytojų. Manoma, kad  naujajame pastate jų apsilankys daug daugiau. Naujasis pastatas kainavo per 2 mln. eurų.

2 m 29 cm – toks natūralaus vaško žvakės, kuri buvo nulieta Rusnėje, ilgis. Pasak jos autorės, Lietuvoje nulietos ilgiausios žvakės rekordas dar nebuvo užfiksuotas, todėl duomenis būtinai nusiųs rekordus fiksuojančiai agentūrai. Autorė sako neatsitiktinai žvakę nutarusi lieti artėjant didžiosioms metų šventėms.

„Pernai pamačiau Šilutėje prie H. Šojaus dvaro išdėstytą žibintų alėją, todėl man iškilo toks vaizdinys – norėtųsi pamatyt didelį žibintą šalia kalėdinės eglutės su žvake“, – pasakoja ilgiausios žvakės autorė Aurelija Jakštaitė.

Žvakei pasiruošta apie 10 kg natūralaus bičių vaško. Dalį jo, pasak autorės, buvo sukaupusi mama, kuri kadaise augino bites, kitą - teko pirkti. 7 kg sverianti žvakė nulieta per beveik tris valandas.

„Lieti nebuvo sunku, buvo įdomu. Labiausiai nerimavau dėl to, kad visas vaškas nenukristų nuo dagties, bet jis išsilaikė, atlaikė svorį“, – sako A. Jakštaitė.

Kadaise natūralaus vaško liejamos žvakės mažojoje Lietuvoje buvo labai populiarios, bet Vokietijoje pradėjus jas gaminti fabrikuose, rankomis lietos - gana anksti išnyko.

„Mūsų krašte šios tradicijos išnyko, bet noriu jas vėl atnaujinti ir parodyti vaikams, kaip liejamos žvakės. Vaikai mielai tuo užsiima, vašką čiupinėja, bando jį ragauti ir, pasiėmę minkštą vašką, nulipdyti kažką, o ne žvakę“, – tvirtina ilgiausios žvakės autorė.

Šią žvakę, pasirūpinusi dideliu žibintu, A. Jakštaitė sako būtinai pastatysianti prie H. Šojaus dvaro, kaip ir buvo sumaniusi. Autorei nėra gaila, kad žvakė sudegs – sako nuliesianti kitą - dar ilgesnę.

Europarlamentaro Petro Auštrevičiaus iniciatyva grupė Europos parlamento narių viešu laišku išreiškė susirūpinimą esamu politiniu klimatu Gruzijoje. Susirūpinta spaudos laisve, esą šalies politikai siekia daryti įtaką komerciniam televizijos kanalui, kuris remia buvusį prezidentą Michailą Saakašvilį ir opoziciją.

Europarlamentaras P. Auštrevičius sako, kad Europos Sąjungos (ES) dėmesys Gruzijai padės jai laikytis duotų įsipareigojimų žmogaus teisių ir teisingumo srityse. Šalis deklaruoja siekiant narystės ES, o šiuo metu tai viena iliustruojančių problemų - populiaraus Gruzijos komercinio televizijos kanalo „RustAvi 2“ bylos nagrinėjimas teismuose - siekiama, kad kanalas pereitų kitiems savininkams.

Slopinama kanalo, kuris remia buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, veikla. Kol vyksta teismas, areštuotos „RustAvi“ 2 bendrovei priklausančios akcijos. Artėjant naujiems 2016 metų parlamento rinkimams, kalbama apie kanalo, kurį žiūri per 3 mln. žiūrovų, vadovybės keitimą. Gruzijos premjeras šiuos kaltinimus neigia ir vadina tai teisinio ginčo dėl akcijų politizavimu.

Kova dėl televizijos kanalo įplieskė Gruzijos užsienio reikalų ministerijos nepasitenkinimą Ukrainos, kur dabar M. Saakašvilis dirba Odesos gubernatoriumi, atžvilgiu. Žiniasklaida paviešino pokalbį, kur, kaip spėjama, M. Saakašvilis televizijos vadovą ragina pasitelkti smogikus, kurie galėtų padėti kanalą grąžinti tikriesiems savininkams. Esą taip skatinamas kišimasis į Gruzijos vidaus reikalus.

Dar balandį Kauno rajone, Eigirgaloje, rastos pavojingos atliekos nesutvarkytos iki šiol. Savivaldybė Vyriausybės prašė 1,5 mln. eurų atliekoms sutvarkyti ir utilizuoti, tačiau negavo. Aplinkos ministras sako, kad artimiausiu metu atliekos bus tik lokalizuotos ir pripažįsta, kad joms sunaikinti reikės daugiau pinigų.

Kokias tiksliai atliekas ir kiek jų verslininkai sukaupė šiose buvusiose fermose, aplinkosaugininkai nežino iki šiol. Sako, didžioji dalis atliekų - pavojingos - tai ėsdinimo rūgštys ir šarmai, nemaži kiekiai tepalų. Užterštas dirvožemis ir oras. Aplinkosaugininkai sako, balandį įspėję verslininkus atliekas sutvarkyti. Rugpūtį Kauno rajono savivaldybė jau paskelbė ekstremalią situaciją.

„Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę, prašydama finansavimo ir paskelbė viešąjį pirkimą, kad sutvarkyti šias pavojingas atliekas. Pirkimo eigoje mes gavome atsakymą iš Aplinkos ministerijos, nes Vyriausybė pavedė jai spręsti šitą klausimą. Buvo nuspręsta, kad nėra tikslinga skirti lėšų, kai nėra aiškus atliekų kiekis, kokios tai medžiagos ir tai būtų neracionaliai naudojamos lėšos“, - tvirtina Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas Darius Šlapelis.

Kauno rajono savivaldybė atliekoms išvežti ir utilizuoti iš Vyriausybės prašė 1,5 mln. eurų. Aplinkos ministras sako, bus skirta 50 tūkst. eurų  - jų esą turėtų užtekti atliekoms lokalizuoti.

„Pagal mastą, vaizdą, [...] kas ten yra [...] utilizavimui reikės daugiau, bet šitam lokalizavimui, uždengimui, kad nepatektų krituliai, kad ištirtume ko ir kiek turime, manau, tų inigų turėtų užtekti“, - įsitikinęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Ar lėšų tikrai užteks, paaiškės kitos savaitės pabaigoje - dabar bendrovės, kuri galėtų pavojingas atliekas lokalizuoti, ieško Kauno regiono aplinkos apsaugos agentūra.

„Lokalizacija – užteršto grunto išvažimas, talpų pasvėrimas, atliekų indentifikavimas ir išvežimas į saugią vietą, kur jas galima laikyti. Kiek tai galėtų užtrukti? Jeigu atsiras įmonė, kuri tas atliekas tvarkys, [...] po laprkičio 5 d. Ji pradėtų darbus“, - aiškina Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vedėjas Vytautas Rimas.

Kauno apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimos neteisėtos bendrovės „Jukneda“ veiklos, netinkamai tvarkant pavojingas atliekas. Kodėl patys netvarko atliekų, verslininkai nekomentuoja. Aplinkos ministras viliasi, kad vėliau iš bendrovės bus galima prisiteisti ministerijos išleistas lėšas. Nuo pareigų esą nušalintas ir pro pirštus į besikaupiančias atliekas žiūrėjęs aplinkosauginkas.