Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimų savaitės iniciatyva Europoje skelbiama likus savaitei iki Pasaulinės AIDS dienos (gruodžio 1-osios). Šios iniciatyvos tikslas – paskatinti daugiau žmonių profilaktiškai pasitikrinti dėl ŽIV ir taip sumažinti vėlyvosios ŽIV ligos-AIDS- riziką.

Kėdainių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje bei Europoje nuo lapkričio 21d. iki lapkričio 28 d. gyventojai buvo kviečiami nemokamai išsitirti dėl ŽIV. Šios tyrimų savaitės metu greitųjų testų pagalba buvo ištirti 124 kėdainiečiai, pageidavę sužinoti ar nėra užsikrėtę ŽIV. Praeitais metais norinčių išsitirti buvo 101 asmuo.

Per metus Kėdainių rajone dėl ŽIV ištiriama vidutiniškai apie 800 asmenų. Tiriamos visos nėščiosios, asmenys vartojantys narkotines ar psichotropines medžiagas, sergantieji tuberkulioze, besikreipiantys dėl sveikatos pažymų, kraujo donorai, asmenys, turėję lytinių kontaktų su užsikrėtusiuoju ŽIV. Taip pat tiriami ir sveiki asmenys, pageidaujantys išsitirti ar nėra užsikrėtę ŽIV.

Atliekant tyrimus nuo 2009 m. kasmet Kėdainių rajone registruojami ir nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejai. 2013 m. besimptomis užkrėstumas žmogaus imunodeficito virusu buvo nustatytas 4 rajono gyventojams. Šiais metais išaiškinti 3 nauji užsikrėtimo ŽIV atvejai ir dar 2 įtarti bei nusiųsti patvirtinti į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją.

Kauno visuomenės sveiktos centras atkreipia dėmesį, kad jei ŽIV infekcija išaiškinama anksti (netrukus po užsikrėtimo), daugiau tikėtina, kad šių žmonių gyvenimo trukmė bus artima normaliai, o sveikata – gera, jei jie laiku pradės gydytis ŽIV ligą.

Kai ŽIV infekcija bus nustatyta pavėluotai, galimos įvairios sveikatos komplikacijos bei tikėtina ŽIV užsikrėtusiųjų gyvenimo trukmė bus trumpesnė. AIDS diagnozuojama tada, kai ŽIV išveda iš rikiuotės imuninę sistemą ir kai asmuo suserga sunkiomis ligomis, nes imuninė sistema yra visiškai pažeista.

Nežinodami, kad yra infekuoti ŽIV, tokie žmonės galėjo ar gali perduoti ŽIV infekciją savo partneriams, artimiesiems.

Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Menčikovienė primena, kad:

Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. Virusui imlūs visi žmonės. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus.

ŽIV plinta:

• Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.

• Per kraują: dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.

• ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.

ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.

Profilaktika

Specifinės imunoprofilaktikos priemonių nėra. Siekiant apsisaugoti nuo per lytinius santykius plintančio ŽIV, visada lytinių santykių metu rekomenduojama naudoti prezervatyvą. Taip pat svarbu turėti pastovų lytinį partnerį; jei sergama kokia nors kita lytiškai plintančia liga (toliau – LPL), būtina ją išsigydyti, nes sergant kita LPL padidėja rizika užsikrėsti ŽIV.

Siekiant išvengti per kraują perduodamo ŽIV, reikia nesinaudoti kitų panaudotais (nesteriliais) švirkštais ar adatomis, manikiūro, pedikiūro, tatuiruočių darymo ar kitais instrumentais; vengti kraujo ir jo produktų perpylimo; naudoti asmenines apsaugos priemones ir vengti net ir nedidelių sužeidimų darbo metu atliekant procedūras, kai yra kontaktas su paciento biologiniais skysčiais.

Tyrimai dėl ŽIV

Vienintelis būdas sužinoti, ar asmuo užsikrėtęs ŽIV – atlikti ŽIV testą. Šis tyrimas dažniausiai atliekamas paėmus kraujo iš venos mėginį. Atrankiniai laboratoriniai ir greitieji tyrimai dėl ŽIV atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose.