FNTT atstovė Modesta Zdanauskaitė informavo, kad daugiau informacijos apie tyrimą suteikti negali.

„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba vykdo ikiteisminį tyrimą odontologijos sektoriuje. Jūsų klausimai yra susiję su ikiteisminio tyrimo duomenimis, todėl, siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, prašomos informacijos atskleisti negalime“, – rašoma BNS pateiktame atsakyme.

BNS šią savaitę klausė teisėsaugos institucijų, kokiu pagrindu atliekamas tyrimas, su kuo jis susijęs, ar jame pareikšta įtarimų, kokios įstaigos jame figūruoja, kas jam vadovauja.

Šiame ikiteisminio tyrimo etape bet kokia paviešinta informacija gali reikšmingai pakenkti tyrimo sėkmei.

Tyrimo nekomentuoja ir Generalinė prokuratūra.

„Atsižvelgiant į tai, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape bet kokia paviešinta informacija gali reikšmingai pakenkti tyrimo sėkmei, atsakyti į pateiktus klausimus neturime galimybės“, – BNS teigė prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat šią savaitę informavo BNS, kad nėra sulaukusi informacijos apie atliekamą FNTT tyrimą.

„Nekaupia mažiausia finansiškai apsaugoti žmonės. Tai, sakyčiau, yra esminė problema, egzistuojanti Lietuvoje. Įdomu, kad pagal apklausas pinigus kaupia aukšto išsilavinimo ir didesnes pajamas turintys žmonės“, – teigė M. Dubnikovas spaudos konferencijoje ketvirtadienį.

Anot jo, atliktas tyrimas parodė, kad kaupti ateičiai mažiau linkę jauni žmonės.

„Problema, kurią matau žvelgiant iš investavimo pusės, – nekaupia ar neketina to daryti 18-25 metų žmonės. O būtent šie žmonės turi didžiausią galimybę sukaupti pinigus, kurie jiems išėjus į pensiją galėtų siekti šimtus tūkstančių eurų ar bet kurią kitą perkamąją galią. Šiuo atveju jauni žmonės to neketina daryti“, – sakė jis.

Nekaupia mažiausia finansiškai apsaugoti žmonės. Tai, sakyčiau, yra esminė problema, egzistuojanti Lietuvoje.

„Tokiu atveju galėtume pamatyti labai daug žmonių, kurie būtų nepriklausomi nuo valstybės valdymo, nuo „Sodros“, nuo pensijų kaupimo – jie tiesiog turėtų savo pinigus. Ir tokie žmonės, kurie kauptų 40-50 metų, galėtų tai padaryti“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kaupti nelinkę ir vyresnio amžiaus bei mažesnes pajamas gaunantys žmonės.

„Kita problema, nekaupia ir neketina to daryti dažniau vyriausi žmonės, t. y. 46 ir vyresni, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų apklaustieji. Suprantu, kad turint mažesnes pajams kaupimas atrodo labai tolimas.

Šiek tiek gaila, kad 46 metų žmonės galvoja apie nekaupimą, nes jei pensinis amžius dabar yra 65 metai, labai tikėtina, kad žmogus, kuris yra 40-46 metų, išeis į pensiją jau būdamas 70-ies, ir tai reiškia, kad jis turi 25-30 metų galimybę kaupti. Tai reiškia, kad rezultatas būtų labai didelis ir galėtų ženkliai pataisyti savo situaciją“, – tikino jis.

M. Dubnikovas turtinę nelygybę išskyrė kaip vieną iš veiksnių, kuris stabdo dalį gyventojų nuo apsisprendimo pradėti kaupti ir investuoti turimas lėšas.

„Kitas dalykas, šioje prizmėje turime kalbėti apie labai aktualią temą – turtinė nelygybė. (...) Turtinė nelygybė užprogramuoja tai, kad žmonės nekaupia lėšų, neturi priėjimo prie kapitalo, o dar blogesnis dalykas – skolinasi. Ir žmogus, kuris vis dėlto neturi priėjimo prie kapitalo ar jo valdymo, yra užprogramuotas gyvenimą baigti skurde. Šiuo atveju žmogus, kuris kaupia (...), turi galimybę tapti turtingesnis nei tas, kuris gyvena nuo algos iki algos, nepriklausomai nuo to, kokia ta alga būtų“, – akcentavo jis.

M. Dubnikovas taip pat pridūrė, kad finansinio išprusimo stoka tebėra didelė problema, o neskiriant jai dėmesio, neskatinant žmonių turėti kapitalo, turtinė nelygybė Lietuvoje tik didės.

Savo ruožtu Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas teigė, kad valstybės parama išlieka pagrindine priemone, kurios pagalba tikimasi išgyventi asmenį užklupus finansiniams sunkumams.

„Valstybės, „Sodros“, savivaldybių išmokos lieka pagrindiniu šaltiniu, iš ko žmonės, jei kažkas atsitiktų, tikisi pragyventi. Taip pat nieko turbūt nenustebins ir tai, kad išaugo žmonių, kurie ištikus nelaimei naudotųsi savo asmeninėmis santaupomis, dalis“, – pažymėjo jis, akcentuodamas, kad 38 proc. apklausos dalyvių teigė, jog ištikus didelei nelaimei turėtų pajamų šaltinių pragyventi bent vienerius metus.

Tuo tarpu, A. Bakšinsko teigimu, 65 proc. respondentų įvardino, kad valstybė neturi pakankamai galimybių deramai pasirūpinti juo ar jo šeimos nariais susirgus sunkia liga, įvykus nelaimingam atsitikimui, netekus darbingumo ar šeimos maitintojo.

Kaip skelbia naujienų portalas delfi.lt, kovo 17–23 dienomis atliktos apklausos rezultatai ryškiausiai fiksuoja Vyriausybės veiklos vertinimo pokytį. Per mėnesį teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių asmenų dalis sumažėjo 4,3 procentinio punkto – nuo 45,1 proc. vasarį iki 40,8 proc. kovą.

Atitinkamai neigiamai ir greičiau neigiamai Vyriausybės veiklą vertinančių respondentų dalis išaugo 6,7 procentinio punkto – nuo 43,5 proc. vasarį iki 50,2 proc. kovą. Nežinančių, ką atsakyti į šį klausimą, vasarį buvo 11,4 proc., o kovą – 9 procentai. Kiti apklausoje fiksuoti pokyčiai buvo 3,1 proc. paklaidos ribose.

Kaip rodo delfi.lt skelbiama apklausa, partijų reitingai per mėnesį kito paklaidos ribose. Tėvynės sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų reitingas kovą buvo 15,8 proc., vasarį – 17,8 proc., Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos – 14,2 proc. kovą ir 12,7 proc. vasarį.

Liberalių politinių jėgų reitingas kovą ir vasarį buvo toks: Liberalų sąjūdžio – atitinkamai 8,6 proc. ir 9 proc., Laisvės partijos – 6,6 proc. ir 8,2 procento. Socialdemokratų palaikymas kovą buvo 5,8 proc., o vasarį 4,5 procento.

Darbo partiją kovą palaikė 5 proc., o vasarį – 4 proc. respondentų, Lietuvos lenkų rinkimų akciją atitinkamai – 2,6 proc. ir 3,1 proc., partiją „Laisvė ir teisingumas“ – atitinkamai 2 proc. ir 3 proc. respondentų. Kovą 6,6 proc. apklaustųjų būtų rinkęsi kitą partiją, 17,5 proc. – nebalsavę, 15,3 proc. neturėjo nuomonės.

„Spinter tyrimai" apklausą atliko kovo 17–23 dienomis, joje dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu.

Tyrimo metu buvo apklausta 1011 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Nurodoma, kad tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Visgi viena iš tyrimo autorių teigė naujienų agentūrai AFP, kad nors tyrimas parodė, jog minėta atmaina gali užsikrėsti jau paskiepyti asmenys, nėra duomenų apie tai, ar tokiu atveju ši atmaina gali sukelti sunkią ligos formą.

Tel Avivo universiteto ir didžiausio Izraelio sveikatos priežiūros paslaugų teikėjos „Clalit“ atliktame tyrime palyginta 400 neskiepytų žmonių, užsikrėtusių COVID-19, su 400 iš dalies arba visiškai paskiepytų žmonių, kurie taip pat buvo užsikrėtę COVID-19.

Remiantis tyrimu, kurio pirminiai duomenys buvo paskelbti šeštadienį ir šiuo metu yra peržiūrimi, PAR atmaina sudarė mažiau nei 1 proc. koronaviruso atvejų Izraelyje.

Visgi tarp 150 tyrime dalyvavusių žmonių, kurie buvo paskiepyti reikiamu skaičiumi vakcinos dozių ir kurie vis tiek užsikrėtė COVID-19, užsikrėtimas PAR atmaina buvo aštuonis kartus didesnis nei tarp neskiepytų asmenų“, sakoma tyrime.

„Tai reiškia, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina, nors ir yra labai veiksminga, tikriausiai neužtikrina tokio paties lygio apsaugos nuo PAR (B.1.351) atmainos“, – priduriama tyrime.

„Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina, nors ir yra labai veiksminga, tikriausiai neužtikrina tokio paties lygio apsaugos.

„PAR atmaina tam tikru mastu gali pralaužti vakcinos teikiamą apsaugą“, – pažymėjo profesorė Adi Stern iš Tel Avivo universiteto Šmunio biomedicinos ir vėžio tyrimų mokyklos, viena iš tyrimo autorių.

A. Stern sekmadienį teigė naujienų agentūrai AFP, kad tyrime nebuvo įvertinta, ar reikiamu vakcinos dozių skaičiumi paskiepytiems izraeliečiams, užsikrėtusiems PAR atmaina – iš viso aštuoniems asmenims – pasireiškė sunki ligos forma.

„Kadangi nustatėme labai mažą skaičių vakcinuotų asmenų, užsikrėtusių B.1.351, statistiškai beprasmiška pranešti apie ligos rezultatus“, – pridūrė ji.

Atsargumo priemonės

Du vasario mėnesį žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbti tyrimai, kuriuos atliko pagrindinės vakcinų gamintojos „Pfizer“, „BioNTech“ ir „Moderna“, parodė, kad antikūnų skaičius po vakcinacijos buvo mažesnis pas tuos žmones, kurie užsikrėtė PAR atmaina, o tai rodo sumažėjusią apsaugą.

Izraelyje atliktas tyrimas buvo pirmasis su tikrais pacientais atliktas tyrimas, siekiant įvertinti PAR atmainos galimybes apeiti vakcinos sukurtus gynybinius mechanizmus.

Šalyje pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę yra gavę 5,3 mln. žmonių, o 4,9 mln., arba 53 proc., yra gavę dvi dozes.

Ankstesnis „Clalit“ tyrimas, apėmęs apie 1,2 mln. izraeliečių, parodė, kad „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos efektyvumas nuo COVID-19 siekia 94 procentus.

Įsibėgėjus skiepijimo programai, Izraelis sušvelnino daugelį apribojimų, tačiau vis dar taikomos įvairios priemonės, įskaitant reikalavimą dėvėti veido kaukes ir „žaliųjų pasų“ sistemą, suteikiančią prieigą prie tam tikrų vietų tik pasiskiepijusiems asmenims.

Ranas Baliceris iš „Clalit“, vienas iš tyrimo autorių, teigė naujienų agentūrai AFP, kad rezultatai galėtų padėti valstybėms nuspręsti, kaip geriausiai sušvelninti apribojimus.

Pasak jo, skiepai, veido kaukių dėvėjimas ir kitos saugumo priemonės greičiausiai padėjo apriboti PAR atmainos plitimą, nepaisant akivaizdaus šios atmainos gebėjimo prasiveržti per „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos „gynybą“.

Visų šių veiksnių derinys „greičiausiai <...> užkerta kelią viruso atmainų, įskaitant PAR, plitimui“ Izraelyje, teigė profesorius.

„Švelnindami nemedikamentines intervencijas, turime tai daryti palaipsniui, kad neperžengtume ribos, kuri leistų šios atmainoms plisti“, – pridūrė jis.

Prekybos tinklo „Maxima“ generalinės direktorės Jolantos Bivainytės teigimu, šis apdovanojimas yra svarbus bendrovės įvertinimas, kuris vainikuoja nuolatines pastangas pirkėjams užtikrinti išskirtinę apsipirkimo patirtį.

„Kiekvieną dieną dirbame norėdami savo pirkėjams užtikrinti geriausią prekių kokybę ir patraukliausias jų kainas Lietuvos rinkoje. Todėl siūlome konkurencingus produktus, rūpinamės jų kokybe bei skiriame ypatingą dėmesį savo pirkėjams. Tai yra pagrindiniai mūsų veiklos principai, kuriuos „Best Buy Award“ apdovanojimas tik patvirtina. Šis įvertinimas yra ne tik kryptingo „Maximos“ užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo įrodymas. Tai kartu ir įsipareigojimas savo pirkėjams ir toliau užtikrinti geriausią kainą ir kokybę, dėl kurių esame vienu pagrindinių vartotojų pasirinkimų Lietuvoje“, – akcentuoja J. Bivainytė.

Vykdant „Icertias Best Buy Award“ tyrimą, apklausoje dalyvavusių lietuvių paprašyta: „Nurodykite mažmeninės prekybos tinklą, kuris Jūsų arba Jūsų artimųjų nuomone siūlo geriausią kainos ir kokybės santykį Lietuvos rinkoje”. Dauguma respondentų įvardijo prekybos tinklą „Maxima“. Šį pasiekimą įvertinantis „Best Buy Award“ apdovanojimas bendrovei buvo ne vienintelis.

Antrasis „Best Buy Award“ medalis „Maximai“ atiteko „Icertias“ vykdytoje apklausoje, kurioje lietuvių paprašyta: „Nurodykite vienos įmonės, produkto ar paslaugos pavadinimą, kuris Jūsų nuomone yra geriausias kainos ir kokybės santykio Lietuvoje pavyzdys, kalbant apie Lietuvos rinkoje siūlomus produktus ir paslaugas”. Dauguma respondentų vėlgi įvardijo prekybos tinklą „Maxima“.

„Best Buy Award“ apdovanojimų laimėjimas dviejuose skirtinguose tyrimuose, susijusiuose su geriausiu kainos ir kokybės santykiu, negali būti atsitiktinumas. Tai tik sustiprina tikėjimą, jog „Maximai“ pavyksta savo pirkėjams pasiūlyti įsigyti aukščiausios kokybės produktus už pačią geriausią kainą.

Skirdama minėtus apdovanojimus, didžiausiame Šveicarijos mieste Ciuriche įsikūrusi sertifikavimo agentūra „Icertias“ siekia išsiaiškinti vartotojų patirtį ir suvokimą apie prekes ir paslaugas. Tai vartotojų nuomonės tyrimas, rodantis geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje, kuris yra geriausio pasirinkimo (angl. Best Buy) veiksnys.

„Icertias“ rinkas analizuoja ir sertifikatus teikia daugiau nei 40 šalių ir daro tai ilgiau nei dešimtmetį. „Best Buy Award“ apklausa atliekama laikantis Tarptautinių prekybos rūmų (ICC) ir Pasaulinės viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacijos (ESOMAR) patvirtinto Tarptautinio rinkos ir socialinių tyrimų kodekso nuostatų.

Sueco kanalo tarnybos (SCA) pirmininko Osama Rabie'io teigimu, kovo 23 d. įvykusiame incidente vaidmenį galėjo suvaidinti oro sąlygos, įskaitant stiprų vėją, ar žmogiškoji klaida.

Siekiant nustatyti incidento priežastis, tyrimo metu bus vertinamas laivo tinkamumas plaukioti ir jo kapitono veiksmai, „Reuters“ sakė O. Rabie'io patarėjas kapitonas Sayedas Sheasha.

„Ever Given“ kapitonas yra pasiryžęs bendradarbiauti su tyrėjais, teigė S. Sheasha.

Šešių dienų trukmės kanalo blokavimas sukėlė sumaištį pasaulinėse tiekimo grandinėse, kai 400 metrų ilgio laivas kanale įstrigo šonu ir visiškai sustabdė laivų judėjimą vienu judriausių pasaulyje prekybos kelių.

Manoma, kad po incidento kils kreditorinių reikalavimų banga. Draudimo rinka „Lloyd's of London“, pasak jos pirmininko, tikisi „didžiulių nuostolių“, kurių bendra suma gali viršyti 100 mln. dolerių.

„Ever Given“ laivo savininkai teigė nesulaukę atskirų reikalavimų atlyginti žalą ar ieškinių.

Daugiau nei prieš 150 metų iškastas Sueco kanalas yra vienas svarbiausių pasaulyje prekybos kelių, pro jį praplaukia 10 proc. visų jūra gabenamų krovinių.

SCA duomenimis, pernai kanalu praplaukė beveik 19 tūkst. laivų, kartu plukdžiusių daugiau nei 1 mlrd. tonų krovinių.

„19 proc. Lietuvoje apklaustų mokinių nurodė, kad mažiausiai vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų“, – per spaudos konferenciją pirmadienį pristatydamas tyrimo rezultatus sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius Renaldas Čiužas.

Anot jo, tarptautinis tyrimas rodo, kad Europoje naujų psichoaktyvių medžiagų atsiradimas stabilizuojasi, bet jaunimo vartojimas ir prieinamumas kelia nerimą, nes „vis daugiau jaunimo patvirtina, kad prieinamumas jiems pakankamai lengvas“.

R. Čiužo duomenimis, Lietuvoje jaunuoliai gana anksti pradeda vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dar mokykliniame amžiuje. Anot jo, populiariausias narkotikas yra kanapės, o kiti vartojami yra LSD, haliucinogenai, ekstazis, kokainas.

19 proc. Lietuvoje apklaustų mokinių nurodė, kad mažiausiai vieną ar du kartus bandė kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų.

„4 proc. Lietuvos mokinių patenka į aukštos rizikos kanapų vartojimo kategoriją ir net 24 proc. jų sako, kad jas gauti lengviausia“, – pažymėjo R. Čiužas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad mokinių, kurie mažiausiai kartą bandė narkotikų, per dešimt metų nežymiai sumažėjo.

„Nežymiai mažėja mokinių, kurie mažiausiai kartą vartojo narkotikų, nuo 2011 iki 2019 metų tas procentinis mažėjimas yra per du procentinius punktus“, – sakė NTAKD vadovas.

Tyrimo duomenimis, moksleiviai kiek rečiau vartoja naujas psichoaktyviąsias medžiagas, kurių poveikis panašus į tradicinių narkotikų, pavyzdžiui, kanapių ar ekstazio. Šios medžiagos dar vadinamos „spaisais“ „legaliais narkotikais“, „sintetine marihuana“, „chimke“ ir gali būti įvairios formos, pavyzdžiui, žolių mišinio, miltelių, kristalų, suktinės, „markučių“, druskų, nosies purškalų ar tablečių.

Jų mažiausiai vieną kartą bandė vartoti 7 proc. visų moksleivių. Dažniausiai jie nurodė vartoję rūkomų žolių mišinius ir skysčių formos medžiagų, mažiau – miltelių, kristalų ar tablečių formos medžiagų.

Labiausiai rinkoje paplitę sintetiniai kanabinoidai („spaisai“, „K2“, „sintetinė marihuana“, „chimkė“) bei sintetiniai katinonai („miau miau“, „dronai“, „mefedronai“, „mefai“). Sintetinius kanabinoidus nors kartą vartojo 4,5 proc., o katinonus – 0,9 proc. apklaustų jaunuolių.

Anot ekspertų, nors iš pirmo žvilgsnio skaičiai atrodo maži, jie iš tikrųjų kelia nerimą, nes Lietuva pagal sintetinių kanabinoidų vartojimą viršija ESPAD šalių vidurkį, jis yra 3,1 procento.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistai taip pat nerimą keliančia tendencija vadina tai, kad ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje atsiranda suklastotų medikamentų, tokių kaip „Xanax“ tablečių.

Anot specialistų, šių tablečių sudėtyje rasta pavojinga nauja psichoaktyvioji medžiaga, o vartojant tokius vaistus kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar net gyvybei.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas, gydytojas toksikologas Robertas Badaras tvirtina, kad norint gelbėtis iš priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, pirmiausia svarbu pripažinti problemą ir nebijoti kreiptis pagalbos.

Anot jo, pagrindinė priežastis, jaunuolius skatinanti pabandyti narkotikų, yra smalsumas.

„Svarbiausi požymiai, išduodantys, kad jaunuolis vartoja narkotikus – dėmesio sutrikimas, mieguistumas dieną ir nemiga naktį, apetito stoka, sutrikusi dėmesio koncentracija, agresyvumas, pasikeitęs draugų ratas, padidėjęs pinigų poreikis. Jiems esant tėvai turėtų sunerimti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako R. Badaras. 

Spaudos konferencijoje pirmadienį pristatytas alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimas ESPAD. Jis atliktas 2019 metų balandžio pradžioje, tyrime dalyvavo beveik 25 tūkst. 15–16 metų moksleiviai.

NTAKD informavo, kad reabilitacijos projektams, kurie padeda žmonėms atsisakyti priklausomybių, 2019 metais skirta 1,7 mln. eurų, 2020 metais – 1,5 mln. eurų.

Ignoruoja psichotropinių medžiagų vartojimo problemą

NTAKD vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje atkeiptas dėmesys, kad kai kurių švietimo įstaigų problemos ignoravimas ir specialistų trūkumas prisideda prie vis dar didelio psichotropinių medžiagų vartojimo tarp moksleivių.

Kalbėdamas apie visuomenėje kylančias problemas sprendžiant moksleivių psichotropinių medžiagų vartojimą, Socialinių projektų iniciatorius, „Aš Esu“ bendruomenės vadovas kunigas Kęstutis Dvareckas teigia, kad psichotropinių medžiagų priklausomybės problema dažniausiai kyla iš pačios problemos nepripažinimo. Kunigas neslepia nuostabos, jog neretai susiduriama ir su problemos ignoravimu instituciniame lygmenyje.

„Ne tik paauglių tėvai nori neigti, bet dažnai tą neigimą girdime ir iš pačių žmonių, iš aplinkos, o kartais net ir instituciniu masteliu, kai susiduri su įstaigom, kurios sako, kad jų mokykloje ar gimnazijoje ši problema neegzistuoja. Tuomet kyla klausimas ar ta institucija ar gimnazija vis dar tam pačiam krašte vykdo savo veiklą, kuriame mes gyvename“, – spaudos konferencijoje kalbėjo kunigas K. Draveckas.

Pasak kunigo, tai kad stengiamasi paneigti problemos egzistavimą, be reikalo atima daug laiko ir resursų ieškant tinkamų priemonių. O ši problema, kaip teigia K. Draveckas, kyla iš bijojimo pakenkti savo įvaizdžiui visuomenėje.

„Pripažinus tiesą, lengviau atrasti tinkamas priemones, man atrodo, be reikalo daug laiko, jėgų resursų išeikvojam visokiems grimams, įvaizdžiams, po kuriais toliau tyliai bijome ir laukiam kuo čia viskas baigsis. Tiek visuomenės mastu, tiek individualiu mastu, pripažinus tiesą, rasime adekvačias išeitis“, – teigė kunigas.

Mokyklose trūkstama kvalifikuotų specialistų

NTAKD direktoriaus prof. dr. R. Čiužo teigimu, mokyklos pagal įstatymą yra įpareigotos įgyvendinti prevencines priemones, tačiau programų pasirinkimas ir jų vykdymas paliekamas įstaigų atsakomybei.

Tyrimo duomenimis, anot. R. Čiužo, kai kurios programos veikia tikrai efektyviai, tačiau susiduriama ir su kompetentingų asmenų trūkumu.

„Labai svarbu, kad žmogus turėtų atitinkamą parengimą ir tinkamą informaciją, kaip tą informaciją perteikti, kad tai netaptų labiau mokymas ar konsultacija, kokius narkotikus vartoti, bet kaip kovoti su pasekmėm“, – akcentavo R. Čiužas.

NTAKD vadovo teigimu, apie naujų programų poreikį ar esamų korekcijas jau yra diskutuota su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Neatmetama galimybė, kad greitu laiku pasirodys ir esamų programų reformos.

Pasak NTAKD, net 19 proc. apklaustų mokinių bent 1–2 kartus yra bandę kokių nors narkotikų, iš jų 21 proc. vaikinų ir 18 proc. merginų. Populiariausias narkotikas išlieka – kanapės, kiti vartojami – LSD, haliucinogenai, ekstazi ir kokainas.

„Tiriama situacija, kai meras galbūt skyrė pinigines išmokas savo patarėjui, kuris dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo patekus į interesų konfliktą negalėjo jų tam tikrą laiką gauti“, – rašoma pranešime.

Tyrimas, kaip skelbia VTEK, pradėtas gautos informacijos pagrindu.

Alytaus meras N. Cesiulis sako tai vertinantis kaip opozicijos puolimą.

„Du kartus buvo kreiptasi į apygardos teismą, į aukščiausią administracinį teismą, jie atsisakė nagrinėti, tai dabar VTEK yra apskųsta. Ppalaukim, pažiūrėkim, kaip čia bus, pateiksime atsakymus, bet aš tai vertinu kaip opozicijos puolimą“, – BNS penktadienį sakė N. Cesiulis.

Jo teigimu, etikos sargai aiškinasi situaciją dėl kalėdinių premijų skyrimo.

„Kalėdų proga buvo skatinami visi savivaldybės darbuotojai ir lyg patarėjas negalėjo gauti kalėdinės premijos, nes kažkada jis buvo pažeidęs tarnybinę etiką, bet visai kitose pareigose“, – kalbėjo Alytaus vadovas.

„Dabar jis ne tarybos narys, dirba politinio pasitikėjimo pareigose, tai buvęs pažeidimas negalioja mero patarėjui. Šitoj vietoj mūsų teisininkai taip aiškina, bet pažiūrėsime, palauksime atsakymo“, – teigė jis.

Įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, vienus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas.

Etikos sargai pabrėžia, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti VTEK įstatymas numato trijų mėnesių terminą.