„Patikrinimo metu stambių pažeidimų nerasta, o nežymius neatitikimus jau ėmėmės spręsti“, – pranešime sako „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Jozonis.

Teigiama, kad, atsižvelgdama į patikrinimo išvadas, bendrovė atliko savo teritorijoje esančio techninio vandens siurblinėje įrengto skaitliuko metrologinę patikrą. Patikrinimo protokolas, kaip teigiama, patvirtino, kad esminių nuokrypių nėra.

Įmonė sako, kad su Aplinkos apsaugos departamentu derina gaisro atvejui naudojamo vandens apskaitymo sistemą, tikslins duomenis apie paimamo, nepanaudojamo ir sunaudojamo techninio vandens kiekį bei, esant poreikiui, imsis reikalingų priemonių lietaus vandeniui nukreipti.

Patikrinimo metu stambių pažeidimų nerasta, o nežymius neatitikimus jau ėmėmės spręsti.

Teigiama, kad taip pat bus pradedamas bendradarbiavimas su dar viena atliekų tvarkymo įmone, bus atlikta oro taršos šaltinių inventorizacija.

Lietuvos teisėsauga po atliktos operacijos paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda“ priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o išteka beveik nevalytos tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbiama, kad aplinkai padaryta žala galėjo siekti ne vieną milijoną eurų.

Aplinkosaugininkai šiuo metu įmonėje atlieka tyrimą.

„Grigeo Klaipėda“ prieš kurį laiką pranešė, kad įmonės sudarytos komisijos vidinio tyrimo išvados atskleidė, jog dėl buvusių vadovų sprendimų ir veiksmų dalis biologiškai neapdorotų nuotekų patekdavo į „Klaipėdos vanduo“ nuotekų tinklus.

Prokurorai šią savaitę dėl galimai įmonės „Grigeo Klaipėda“ vykdytos taršos pareiškė įtarimus popieriaus ir medienos pramonės įmonių grupės „Grigeo“ prezidentui Gintautui Pangoniui.

Praėjusią savaitę „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į atsakingas aplinkosaugos institucijas prašydama parengti ir patvirtinti jai taikytiną aplinkos atkūrimo priemonių planą, dėl galimos gamtai padarytos žalos, kai į „Klaipėdos vandens“ apvalytų nuotekų kolektorių buvo leidžiama dalis biologiškai neišvalytų nuotekų.

„Suprantame bendrovei tenkančią atsakomybę, todėl siūlome kartu su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos departamento atstovais bei užsienio ekspertais sudaryti komisiją, kuri sutartų bendrus principus dėl galimos žalos įvertinimo ir kartu parengtų aplinkos atkūrimo priemonių planą. Esame pasirengę apmokėti ir ekspertų samdymo išlaidas. Siekiame, kad kuo greičiau būtų atkurta pirminė aplinkos būklė, todėl tikimės visapusiško Aplinkos apsaugos departamento bei kitų atsakingų institucijų bendradarbiavimo“, – teigia „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.

„Grigeo Klaipėda“, pasitelkusi tarptautinius ekspertus, siekia išsiaiškinti poveikį gamtai: nustatyti ar ties bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu į Kuršių marias buvo padaryta žala kraštovaizdžio, vandens, augmenijos, augalijos, gyvūnijos, biologinės įvairovės bei kitų aplinkos elementų būklei, bei įvertinti jos mastą.

Žalos reikšmingumą prašoma nustatyti remiantis užsienio ekspertų skaičiavimais pagal paimtų mėginių rezultatus, kurie bus lyginami su 2012 m. pradžioje fiksuota vandens būkle. Taip pat, kaip ir nustatyta teisės aktuose, bendrovė prašo nurodyti jai taikytino aplinkos atkūrimo priemonių plano įgyvendinimo terminus.

Ekspertų atrankai „Grigeo Klaipėda“ siūlo taikyti skaidrią, objektyvią ir konkurencinę procedūrą, kurios įgyvendinimo sąlygas, terminus ir tvarką yra pasirengusi aptarti kartu su Aplinkos apsaugos departamento atstovais, sudarant valstybės kompetentingų institucijų darbo grupę, kuri nustatytų taikytinus kvalifikacinius reikalavimus ekspertams, jų atrankos kriterijus ir tvarką, sutarties sąlygas ir apmokėjimo sąlygas.

Po „Grigeo Klaipėda“ prašymo Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) prašydamas atlikti Kuršių marių ties bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu ekologinės būklės įvertinimą tam, kad būtų atliktas bendrovės neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos elementams reikšmingumo įvertinimas. Taip pat AAA prašoma pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą ir kitus atliekamus aplinkos elementų tyrimus, pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonių nustatymui.

AAA yra paskelbusi išvadas ir valstybinio monitoringo duomenis apie Kuršių marių (paviršinio vandens telkinio) būklę 2012-2019 metais. Tyrimų rezultatai neparodė išskirtinai blogesnės ekologinės ir cheminės būklės ties bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu. Ekologinė Kuršių marių (ypač, centrinės jos dalies) būklė labiausiai priklauso nuo Nemuno nuotėkio ir atnešamų maistingųjų medžiagų krūvių, tuo metu šiaurinėje Kuršių marių dalyje dažna jūrinio vandens prietaka atneša žemesnes maistingųjų medžiagų koncentracijas turinčias vandens mases.

Tyrimų centro duomenimis, 2019 metais Lietuvoje Aljansą palankiai vertino 77 proc. apklaustųjų, 2007 metais tokių žmonių buvo 59 procentai.

Kaip teigia Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala, Lietuvoje NATO svarba nulemta istoriškai, o išaugęs palaikymas yra susijęs su Aljansui palankia šalies politikų pozicija ir pasikeitusia geopolitine aplinka regione. 

„Tai taip pat palengvino tokių sprendimų, kaip greitas gynybos finansavimo didinimas, priėmimą. Be Ukrainos karo to greičiausiai nebūtų buvę“, – sakė jis.

Vokietijoje ir Prancūzijoje fiksuojamas nuosmukis – šiose šalyse pasitikėjimas NATO smuko atitinkamai nuo 73 proc. iki 57 proc. bei nuo 71 proc. iki 49 procentų.

Politologo teigimu, tokius rezultatus lėmė pastarųjų metų diskusijos dėl NATO ateities.

„Europiečiai ypač daug pradėjo kalbėti apie tai, kad reikėtų svarstyti žemynines gynybos iniciatyvas tarsi alternatyvą ar kokį nors kompensuojamąjį mechanizmą Aljansui, kuris galbūt braška, nes amerikiečių įsipareigojimai yra kvestionuojami, ypač dėl prezidento Donaldo Trumpo retorikos“, – BNS antradienį sakė L. Kojala.

Anot „Pew Research Center“, NATO labiausiai pasitiki Lenkija – 82 proc., o labiau nepasitiki nei pasitiki Turkija ir Graikija. Pastarosiose šalyse organizaciją neigiamai vertina daugiau nei pusė apklaustųjų – atitinkamai 55 proc. ir 51 proc. žmonių.

Tokia situacija iš esmės susidaro dėl to, kad alternatyvų NATO nėra. Visi supranta, kad Europos Sąjunga nėra gynybinio pobūdžio aljansas.

„Lenkija pastaruoju metu vadina daug svarbesnį vaidmenį nei anksčiau, formuojant regiono saugumo darbotvarkę, tad tas ir pasitikėjimas yra išaugęs, ir jungiantis ne tik aplinkines šalis, tokias kaip Baltijos šalys, bet net ir Ukrainą“, – komentavo RESC vadovas.

Tyrimų centro analizėje taip pat teigiama, kad visos apklaustos šalys mano, jog JAV naudotų karinę jėgą ir gintų NATO sąjungininkę, jei šią užpultų Rusija. Taip manančiųjų daugiausia Italijoje, Lietuvoje tokių žmonių – kiek daugiau nei pusė.

L. Kojalos teigimu, tokią susidariusią situaciją, kai didžiausiose Europos šalyse pasitikėjimas NATO smuko, tačiau tikėjimas JAV gynyba regione išliko, vadina „kognityviniu disonansu“.

„Tokia situacija iš esmės susidaro dėl to, kad alternatyvų NATO nėra. Visi supranta, kad Europos Sąjunga nėra gynybinio pobūdžio aljansas. Ji gali stiprinti minkštąjį saugumą, ekonominį, energetinį saugumą, bet ne kietąjį karinį saugumą“, – kalbėjo politologas.

Pasak jo, tą taip pat galima sieti su šalims kylančiomis problemomis, įgyvendinant įsipareigojimą didinti biudžeto išlaidas gynybai.

„Chrestomatinis pavyzdys yra Vokietija, galbūt Prancūzijoje tai yra mažiau juntama, bet kitose šalyse taip pat 2 proc. pasiekti yra sudėtinga. Vadinasi, vienintelis būdas kompensuoti saugumo spragas yra kliautis JAV“, – teigė L. Kojala.

Pagal susitarimą, kiekviena NATO šalis gynybai turėtų skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto, bet šį rodiklį siekia vos keletas.

„Pew Research Center“ duomenimis, jei būtų užpulta kaimyninė NATO valstybė, tik olandai, amerikiečiai, kanadiečiai, britai ir lietuviai mano, kad jų šalis turėtų naudoti karinę jėgą.

„Tai yra sena problema, kuri kelia rimtą nuogąstavimą, ar suveiks NATO 5-asis straipsnis. Aišku, politiniame lygmenyje atsakymai, ko gero, būtų kitokie, bet visuomenių nuomonė taip pat vaidintų reikšmingą vaidmenį. Tai tam tikra prasme yra politinių lyderių įdirbio stoka, parodant, koks svarbus yra Aljansas“, – sakė RESC vadovas.

„Taip pat tai pakankamai savanaudiškas požiūris, nes visi puikiai suprantame, kad Vakarų saugumo architektūra remiasi pasitikėjimu vieni kitais“, – pridūrė jis.

Tyrimo metu pernai nuo gegužės iki rugpjūčio apklausta 21 tūkst. žmonių 19 valstybių.

Policijos duomenimis, pirmadienį į ją kreipėsi 1979 metais gimęs vyras, kuris pranešė, kad 1995 metais gimęs vaikinas nuo lapkričio 29 iki gruodžio 13 dienos išsinuomojo automobilį „Audi A6“ ir iki šiol jo negrąžino.

Automobilio vertė siekia 5 tūkst. eurų, paskelbta jo paieška.

Policija pradėjo tyrimą dėl turto pasisavinimo.

Šiaulių apskrities policijos duomenimis, Radviliškio rajone, Pociūnėliuose, 2017 metais gimęs berniukas nuo namuose esančių laiptų, vedančių į antrą aukštą, nukrito sausio 24 dieną, apie dešimtą vakaro.

Mažametis patyrė kaukolės skliauto lūžį ir sausio 25-28 dienomis buvo gydomas Panevėžio Respublikinėje ligoninėje.

Tyrimas pradėtas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo.

Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, keturių sostinėje registruotų įmonių vadovai ir akcininkai nuo 2014 metų gegužės iki 2020 metų sausio į apskaitą galimai neįtraukė, nedeklaravo pardavimų iš viso už daugiau nei 1,4 mln. eurų.

Įtariama, kad tokiu būdu žala valstybės biudžetui siekia daugiau nei pusę milijono eurų: 295 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir ne mažiau kaip 211 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą ketvirtadienį atlikta 20 kratų Vilniaus mieste ir rajone esančiuose įtariamųjų namuose, darbo vietose  taip pat Nemenčinėje įsikūrusiame mėsos gamybos ceche.

Paimti tyrimui reikšmingi dokumentai, kompiuteriai, mobilieji telefonai, neapskaityti grynieji pinigai.

„Viena iš įmonės darbuotojų iš pradžių trukdė atlikti kratą, o pareigūnus įsileisti į įmonės teritoriją sutiko tik pastariesiems į pagalbą pasitelkus gaisrininkus bei įspėjus, kad jeigu nebus įleisti į patalpas, jie bus priversti išlaužti duris“, – rašoma FNTT pranešime.

Bylos duomenimis, mėsos ceche Nemenčinėje vienos iš tyrime minimų bendrovių vadovo nurodymu įmonės darbuotoja, klastodama dokumentus, atsiskaitydavo su tiekėjais grynaisiais pinigais, neįtrauktais į bendrovės buhalterinę apskaitą.

„Nelegaliai įdarbintas vairuotojas vadovų nurodymu išvežiodavo iš sandėlio mėsos produkciją po prekybos taškus visame mieste ir apskrityje, ir iš ten surinkdavo grynuosius pinigus, kurie taip pat galimai nebūdavo įtraukiami į bendrovės buhalterinę apskaitą“, – teigia FNTT.

Kratų metų taip pat rasti nedideli kiekiai žalios mėsos. Keletas pardavimui parengtų produkcijos dėžių perduota tirti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams, kurie, nustatę ceche įvairių higienos normų pažeidimų, įmonės veiklą sustabdė.

Viename iš patikrintų prekybos taškų Šalčininkų rajone buvo prekiaujama ne vien mėsa, bet ir baltarusiškomis cigaretėmis be banderolių, rūkalai per kratas konfiskuoti.

Šiuo metu tyrimas tęsiamas. FNTT ir toliau stebi įmones, teikiančias panašias paslaugas.

Už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą, dalyvaujant organizuotoje grupėje, griežčiausia numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kaip BNS sakė departamento atstovė Ieva Krikštaponytė, aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis plastikas atsidūrė apleistoje fermoje.

Apie šį radinį savaitės pradžioje paskelbė Vilniaus vicemeras konservatorius Valdas Benkunskas. Jis teigė, kad šiuo adresu joks juridinis asmuo nėra gavęs leidimo dirbti su atliekomis, todėl šis plastikas čia atsirado neteisėtai.

Ketvirtadienį konservatorė parlamentarė Aistė Gedvilienė pranešė kreipusis į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Ji teigia turinti informaciją, jog plastiko atliekos iš Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo gamyklos buvo perduotos kitai bendrovei, o ši bendrovė perdavė plastiko atliekas tvarkymui bendrovei „Countryplast“.

„Tuo pačiu UAB „Countryplast“ galimai išdavė dokumentus, patvirtinančius plastiko atliekų sutvarkymą, tačiau šias plastiko atliekas sandėliavo minėtoje apleistoje fermoje, galimai neturėdama Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ir neatlikusi poveikio aplinkai vertinimo“, – teigiama Seimo narės pranešime.

Su šios bendrovės vadovu BNS ketvirtadienį susisiekti nepavyko.

Aplinkos apsaugos departamentas vykstant tyrimui neteikia informacijos apie jame figūruojančias bendroves ar galimus jų padarytus pažeidimus.

Pasak aplinkosaugininkų, dėl panašaus atvejo yra vykdomas tyrimas Vilniaus rajone Rudausių kaime, kur sandėlyje laikoma apie 270 tonų atliekų. Šiuo metu tyrimas dar nėra pasibaigęs.

Šiuo tyrimu, pasak LSMU pranešimo, bus siekiama nustatyti lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimą tarp 25–64 metų amžiaus kauniečių.

Diagnozavus ligų rizikos veiksnius, dalyviai gaus rekomendacijas, kaip mažinti susirgimo riziką. Tiriamieji bus informuoti apie nustatytą patologiją, jiems bus pasiūlytas tolesnis ištyrimo planas.

Vasarį kauniečiai, kuriuos atsitiktine tvarka atrinko Gyventojų registro tarnybos specialistai, gaus laiškus su kvietimais, kuriuose bus nurodyta atvykimo į tyrimą vieta, data ir laikas. Iš viso tyrimas truks 2,5 metų, kol bus pakviesti visi tyrimui atrinkti dalyviai. Dalyviai turės užpildyti standartizuotus klausimynus apie savo sveikatos būklę, mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo ir alkoholio vartojimo įpročius bei kitus lėtinių ligų rizikos veiksnius.

Bus atlikti arterinio kraujospūdžio, ūgio, svorio, juosmens ir liemens apimties matavimai, elektrokardiografinis tyrimas, ultragarsinis skydliaukės tyrimas. Odos ligų gydytojas atliks odos apžiūrą ir vertins apgamus bei odos uždegimines ligas. Akių ligų gydytojas nuodugniai ištirs akis: nustatys regėjimo aštrumą, atliks akispūdžio matavimą, ragenos storio matavimą, akių dugno ir akies kraujagyslių tyrimus. Biocheminiams ir genetiniams tyrimams bus imami kraujo mėginiai iš venos.

Numatoma atlikti lipidogramą, gliukozės tyrimą nevalgius, skydliaukės ir kitų hormonų tyrimus. Planuojami genų, siejamų su lėtinių ligų rizikos veiksniais ir patogeneziniais šių ligų mechanizmais, tyrimai. Biocheminius ir genetinius tyrimus atliks laboratorijos, turinčios vidinę ir išorinę tyrimų kontrolę. Visi tyrimai bus nemokami.

„Tokie tyrimai Kaune vykdomi nuo 1973 metų. Juose dalyvavo keliasdešimt tūkstančių kauniečių. Nuo paskutinio tyrimo, kai buvo vertintas lėtinių neinfekcinių ligų ir jų rizikos veiksnių paplitimas, praėjo jau 10 metų. Per šį laikotarpį Lietuvoje įvyko daug pokyčių, kurie galėjo turėti įtakos ir žmonių gyvensenai bei sveikatai“, – sako vienas iš tyrimo organizatorių, LSMU Kardiologijos instituto mokslininkas profesorius Abdonas Tamošiūnas.

Profesoriaus teigimu, dėl gerėjančios šalies socialinės ir ekonominės padėties, vykdomos sveikatos politikos ir plintančių sveikos gyvensenos įpročių mirčių nuo lėtinių neinfekcinių ligų Lietuvoje mažėja.

Deja, šalies gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodikliai išlieka vieni didžiausių Europos Sąjungoje. Širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir antro tipo cukrinis diabetas yra labiausiai paplitusios lėtinės neinfekcinės ligos, kuriomis serga Lietuvos gyventojai. Minimų ligų atsiradimą lemia daugelis veiksnių, - nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas. Šie veiksniai susiję ir su lėtinėmis endokrininės sistemos, akių, odos ligomis.

Mokslininkai, stebėdami ankstesniais metais ištirtus žmones, nustatė, kad daugelis nesveikos gyvensenos nulemtų rizikos veiksnių susiję ne su kuria nors viena lėtine neinfekcine liga, bet keliomis šios grupės ligomis. Kuo didesnis nustatytų rizikos veiksnių – rūkymo, mažo fizinio aktyvumo, nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio, taip pat per didelės cholesterolio ir gliukozės koncentracijos kraujyje – skaičius, tuo didesnė lėtinių ligų rizika.

Reikšmingas ir paveldimumo poveikis sveikatai. Nustatyta, kad vyrams, kurių artimi giminaičiai (tėvai, broliai ar seserys) sirgo miokardo infarktu, 24 proc. padidėja tikimybė mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kita vertus, įrodyta, kad sveika gyvensena mažina nepalankių sveikatai genų įtaką. Pavyzdžiui, pakankamas fizinis aktyvumas padeda išvengti nutukimo žmonėms, kurie genetiškai linkę į svorio didėjimą. Taip pat vartojant mažiau gyvulinės kilmės riebalų, galima sumažinti su didesne cholesterolio koncentracija kraujyje susijusių genų poveikį.

„Tiriamieji sužinos apie jiems nustatytas lėtines neinfekcines ligas ir pagrindinius rizikos veiksnius. Jiems nemokamai bus atliekami įvairūs tyrimai, kurie įprastai sveikatos priežiūros įstaigose atliekami retai arba už juos tenka mokėti“, – teigia tyrimo vadovė, LSMU prorektorė mokslui prof. Vaiva Lesauskaitė. Ji atkreipia dėmesį, kad tokius visuomenės sveikatos stebėjimus, nors tai ir brangu, atlikti labai svarbu, nes jie naudingi ne tik tyrimo dalyviams, bet ir padeda vertinti šalies sveikatos politiką bei prevencines priemones.

Ankstesni tyrimai rodo, kad Lietuvoje mažėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis, nes mažėja rūkančių vyrų, daugėja sveikai besimaitinančių, normalų kūno svorį ir lipidų koncentraciją kraujyje turinčių moterų. Vis dėlto nemažai žmonių vis dar gyvena nepakankamai sveikai, – pabrėžia LSMU.

„Paprašiau pagreitinti procesus, bet komitetas priėmė sprendimą iškviesti S. Skvernelį, kitų komitetų pirmininkus, kas buvo susipažinę su informacija, apie dvidešimt žmonių“, – BNS sakė NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

Opozicijos iniciatyva trečiadienį komitetas priėmė sprendimą kviesti asmenis, kurie buvo gavę Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją apie I. Rozovą. Tarp jų yra ir premjeras.

Trečiadienį NSGK aiškinosi, kokių veiksmų po VSD rašto su siūlymu neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija ėmėsi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Į apklausas kviečiami ir ankstesni parlamento vadovai.

Opozicijos atstovai komitete taip pat trečiadienį pranešė pradedantys rinkti parašus dėl apkaltos komisijos sudarymo. Pasak opozicijos atstovų, turimos informacijos jau pakanka I. Rozovos apkaltos procesui pradėti.

I. Rozovos su M. Basčiu siūlė nelyginti

Seimo pirmininkas V. Pranckietis trečiadienį komisijai aiškinosi, ko jis ėmėsi gavęs VSD medžiagą apie I. Rozovą.

NSGK nariai parlamento vadovo daugiausiai klausinėjo, kodėl gavus informaciją apie M. Bastį sureaguota buvo iškart – inicijuotas apkaltos procesas, tuo tarpu I. Rozovos situacija viešumon iškilo tik po pusantrų metų.

Seimo pirmininkas V. Pranckietis savo liudijimuose pripažino galėjęs būti aktyvesnis reaguodamas į VSD raštą, tačiau teigė, jog jo reakcija buvo kita nei M. Basčio atveju, nes „grėsmės buvo nesulyginamos“.

„Grėsmės buvo nelyginamos su Basčiu, (I. Rozova – BNS) neužėmė jokių pareigų, negavo jokios informacijos. Kad atliktume tyrimą, aš laukiau NSGK iniciatyvos bus ar nebus. Man buvo paaiškinta, ir NSGK pirmininko, kad atvejai buvo nelyginami“, – sakė V. Pranckietis.

Seimo pirmininkas patvirtino su VSD raštu, kuriuo rekomenduojama I. Rozovai neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, supažindinęs tris asmenis: pačią I. Rozovą, jos frakcijos seniūnę Ritą Tamašunienę bei tuometinį NSGK pirmininką Vytautą Baką.

Parlamento vadovas teigė, jog iš V. Bako išgirdęs, kad M. Basčio, kuriam remiantis VSD medžiaga buvo pradėtas apkaltos procesas, ir I. Rozovos atvejai nelyginami, ir palikęs komitetui iniciatyvą, jei norės pradėti tyrimą.

„M. Basčio atveju NSGK iš karto gavo informaciją ir iš karto galėjo imtis veiksmų, ir tyrimą (dėl M. Basčio – BNS) inicijavo NSGK“, – sakė V. Pranckietis.

Komiteto nariai klausė parlamento vadovo, kodėl panašus VSD raštas apie M. Bastį, rekomenduojantis neišduoti leidimo dirbti su slapta informacija, buvo paviešintas žiniasklaidai, tuo tarpu raštas apie I. Rozovą nebuvo paskelbtas.

Informacija apie I. Rozovą išaiškėjo tik po pusantrų metų, NSGK tuomet pradėjo tyrimą, M. Basčio atveju tyrimas buvo pradėtas iškart grupės Seimo narių iniciatyva.

2017 metų kovą V. Pranckietis paskelbė, kad nesuteikė tuometiniam socialdemokratui M. Basčiui leidimo dirbti su slapta informacija, atsižvelgęs į VSD informaciją apie jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu.

Parlamente tuomet buvo sudarytos ir apkaltos, ir laikinoji tyrimo komisija. Konstitucinis Teismas M. Bastį pripažino sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju, tačiau per balsavimą dėl apkaltos Seime neužteko balsų panaikinti jo mandatui. M. Bastys tada atsistatydino pats.

V. Pranckietis: siekiau, kad medžiagą gautų NSGK

VSD raštą su rekomendacija neišduoti I. Rozovai leidimo dirbti su slapta informacija Seimo pirmininkas gavo 2018  metų sausio 19 dieną. Parlamento vadovas taip pat teigė kitą dieną dar gavęs papildomą slaptą VSD raštą, apie kurį negalintis kalbėti atvirame posėdyje.

„Su informacija supažindinau tris asmenis – pačią I. Rozovą, kad jai nebus suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, tada informavau frakcijos seniūnę (Ritą Tamašunienę – BNS), kad į siūlomas komisijos pirmininko pavaduotojos pareigas reikės ieškoti kito žmogaus, I. Rozova negali atlikti šių pareigų, ir NSGK pirmininką V. Baką“, – sakė I. Pranckietis.

Parlamento vadovas akcentavo, kad apie pirmąjį VSD raštą dėl rekomendacijos neduoti leidimo dirbti su slapta informaciją jis informavęs NSGK vadovą, o su keliomis dienomis vėlesniu jau slaptu VSD raštu galėjo susipažinti visi NSGK nariai.

„Man kilo klausimų, aš paprašiau papildomos informacijos, kurią gautų ir NSGK. (...) Papildomais mano veiksmas buvo apie tai, kad NSGK galėtų gauti informaciją“, – teigė V. Pranckietis.

„Paprašiau informacijos iš tarnybų, kad komiteto nariai ją gautų, ir jie gavo informaciją mano prašymu. Aš parašiau raštą (2018 metų – BNS) sausio 23 dieną, o vasario 2 dieną raštas (iš VSD – BNS) atėjo atgal“, – detalizavo V. Pranckietis.

Opozicija inicijuoja interpeliaciją

Opoziciniai komiteto nariai trečiadienį paskelbė inicijuojantys I. Rozovos apkaltos procesą.

„Šiandien mes turime labai aiškią situaciją, informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėt, viskas. Tai reiškia, mes dabar komiteto nariai turime pakankamai supratimo ir informacijos apie galimai sulaužytą priesaiką“, – po posėdžio žurnalistams sakė opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Mano priesaikos supratimas sako, kad, turėdamas šią informaciją, aš negalėčiau elgtis kitaip, laukti galbūt iki Seimo rinkimų ir nepradėti apkaltos misijos. Dėl to mes nusprendėme, kad šiandien pradėsime rinkti parašus“, – teigė G. Landsbergis.

„Akivaizdu, kad yra pakankamais pagrindas Seimo nariams kreiptis dėl laikinosios tyrimo komisijos dėl apkaltos sudarymo, ir nebūtina laukti, kol baigsis tyrimas, ir tam tikrus politinius žaidimus baigti. Manytume, kad nebėra ko laukti ir pradedame rinkti parašus“, – pažymėjo socialdemokratė Dovilė Šakalienė.

Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nare I. Rozova BNS telefonu susisiekti nepavyko.

Nesuprantu tikslo, kodėl dabar reikėtų strimgalviais pulti į apkaltą, kai komitetas tuoj pat priims sprendimą.

Pasirašyti apkaltos iniciatyvą sutinka ir NSGK vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas.

„Jei būtų pradėti rinkti parašai, be abejo, reikia pasirašyti šitą dalyką, tai turėjo būti padaryta dar 2018 metų sausio mėnesį“, – žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Komiteto vadovas taip pat pažymėjo, kad apkaltos komisijos tyrimas ir NSGK atliekamas tyrimas būtų atskiri.

„Mūsų komisija (NSGK – BNS) atlieka visiškai kitą darbą ir ieško atsakymų į visai kitus klausimus. Dėl apkaltos proceso, aš taip galvoju, kad dar  2018 metų sausio mėnesį, kai buvo gautas raštas, turėjo būti priimti vienoki ar kitokie sprendimai. Tai yra visai kita komisija, tos (apkaltos – BNS) komisijos sukvietimo tvarka labai aiškiai Seimo statute reglamentuota“, – sakė D. Gaižauskas.

Apkaltos komisija turėtų atsakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl sulaužytos priesaikos, NSGK aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozova, veiksmus.

Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Sprendimą dėl apkaltos komisijos sudarymo balsuodamas priima Seimas.

Didžiausios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis laikosi pozicijos, jog reikėtų sulaukti NSGK atliekamo tyrimo pabaigos, o opoziciją sako su apkaltos iniciatyva siekiant „susirinkti sau dividendus“.

„Tai net nesolidu, nesulaukti, kiek reikės, savaitę ar dvi, kol bus baigtas tyrimas. Nesuprantu tikslo, kodėl dabar reikėtų strimgalviais pulti į apkaltą, kai komitetas tuoj pat priims sprendimą“, – BNS sakė „valstiečių“ vadovas.

Tyrimas – dėl nuslėptų ryšių

Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais inicijuotas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Tyrimą NSGK turi baigti iki balandžio 30 dienos.