Kaip pranešė penktadienį AFP, omenyje turima N. Sarkozy konsultacinė veikla Rusijoje.

Pasak agentūros, kuri remiasi šaltiniais, taip pat portalu „Mediapart“, parengtinis tyrimas atliekamas nuo praėjusių metų vasaros po Žvalgybos ir kovos su pogrindinėmis finansinėmis schemomis tarnybos (Tracfin) pranešimų apie priežastis, dėl kurių N. Sarkozy gavo atlygį iš Rusijos draudimo bendrovės „Reso-Garantia“. „Mediapart“ duomenimis, N. Sarkozy 2019 metais sudarė su kompanija ilgametę konsultavimo sutartį, kurios vertė – 3 mln. eurų.

„Tyrėjai mėgina patikslinti, ar buvęs prezidentas dirbo kaip konsultantas, kas yra visiškai teisėta, ar jis užsiiminėjo delikačia potencialiai lobistine veikla“, - pažymi portalas.

Kaip pranešė ministerija, jau šiemet mokslininkai pateiks duomenis, kiek ir kokiuose sektoriuose (pirminė gamyba, maisto pramonė, prekyba, viešasis maitinimas, namų ūkiai) ši problema labiausiai paplitusi, taip pat kiekvienam sektoriui pateiks įmonės, ūkio, savivaldybės ir valstybės lygmeniu rekomendacijas, kaip mažinti maisto švaistymą ir maisto praradimus.

Trečdalis visų pasaulyje pagaminamų maisto produktų nėra panaudojami pagal paskirtį, o tai reiškia, kad kasmet 1,3 mlrd. tonų gero ir valgyti tinkamo maisto nepasiekia vartotojų.

ŽŪM nurodo, kad kasmet Europoje sunaikinama per 50 mln. tonų vaisių ir daržovių. Nustatyta, kad didžiausi nuostoliai susidaro dėl vaisių ir daržovių prekybos standartų, griežtų prekybos tinklų reikalavimų kokybei ir kiekiui, didesnio išauginamo nei parduodamo derliaus, taip pat ir vartotojai labiau linkę pirkti gražius vaisius bei daržoves.

Ministerija nuo 2019 metų vaisius ir daržoves, neatitinkančius prekybos standartų, bet tinkamus perdirbti, pavyzdžiui, sultims ar uogienei, leido tiekti mažmeninei prekybai.

Specialieji standartai nėra taikomi ir tiems vaisiams bei daržovėms, kuriuos gamintojas savo ūkyje parduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms. Nustačius neatitiktį prekybos standartams, produktai gali būti tiekiami labdarai ir paramai, perdirbami arba parduodami perdirbti, panaudojami kaip pašaras gyvūnams arba kitoms ne maisto reikmėms, ir tik kraštutiniu atveju tvarkomi kaip maisto atliekos.

Anot departamento, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo piktnaudžiavimo, toks sprendimas priimtas sulaukus departamento Imuniteto skyriaus atlikto tarnybinio patikrinimo išvadų.

Patikrinimo metu nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai neatliko savo pareigų arba jas atliko aplaidžiai, kai 2019 metų gegužę buvo nužudytas nuteistasis, prieš tai tris dienas muštas kito pataisos namuose bausmę atliekančio vyro.

Imuniteto skyrius po patikrinimo nusprendė, kad pareigūnų veiksmus reikia įvertinti baudžiamąja prasme. Taip pat pažymima, kad tarnybinės nuobaudos pareigūnams skirti negalima, nes nuo įvykių jau praėjo daugiau nei vieneri metai.

Patikrinimą atlikusio skyriaus viršininkė Jurga Mickienė anksčiau sakė, kad Marijampolės pataisos namai ir patys buvo atlikę tarnybinį tyrimą, tačiau jis atliktas skubotai, neišnaudota galimybė tyrimo metu gauti visus duomenis ir nustatyti įvykio aplinkybes.

Tenka apgailestauti ir pasakyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai, kai buvo nužudytas nuteistasis, pareigas atliko aplaidžiai – netinkamai kontroliavo nuteistųjų elgesį.

„Tenka apgailestauti ir pasakyti, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai, kai buvo nužudytas nuteistasis, pareigas atliko aplaidžiai – netinkamai kontroliavo nuteistųjų elgesį, nerūpestingai atliko tiek patalpų, tiek asmens apžiūras. Todėl pareigūnų veiksmai, tiksliau galimas pareigų neatlikimas, turėtų būti įvertinti baudžiamosios teisės prasme,“ – teigė J. Mickienė.

Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta ir netinkamų kitų Kalėjimų departamento pareigūnų veiksmų, dėl kurių Marijampolės pataisos namų tarnybinio tyrimo išvada nebuvo pateikta departamento vadovybei ir Imuniteto skyriui įvertinti.

Pataisos namų direktoriui po patikrinimo pavesta įvertinti jo išvadas ir pateikti departamentui informaciją, kaip bus šalinami nustatyti trūkumai, departamentas įpareigotas nustatyti detalesnį tarnybinių patikrinimų procedūrų aprašymą bei vaizdo įrašų saugojimo tvarką.

Kalėjimų departamento vadovybė taip pat privalės peržiūrėti nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkas, įvertinti ar tinkamai apibrėžti perkėlimo kriterijai bei pateikti rekomendacijas dėl tvarkų tobulinimo.

Naujienų portalas 15min.lt lapkričio mėnesį pranešė, kad Kauno apygardos teismas mėnesio pradžioje pradžioje skyrė 15 metų laisvės atėmimo bausmę kalinį nužudžiusiam kitam nuteistajam 20 metų Lukui Lukoševičiui.

Marijampolės pataisos namuose kalėjusio nužudyto 28 metų vilniečio E. J. tėvas, anot portalo, sako, kad palankią situaciją nužudymui sukūrė pataisos namų personalas.

15min.lt duomenimis, pernai nuo balandžio 29 iki gegužės 2 dienos E. J. buvo nuolat daužomas ir žeminamas toje pačioje kameroje kalėjusio L. Lukoševičiaus.

„Iš nukentėjusiojo buvo tyčiojamasi – nurodoma klūpoti ant grindų iškeltomis rankomis, o aukai nuleidus rankas – smurtauta. Nužudymas įvykdytas suduodant E.J. mažiausiai dvidešimt smūgių rankomis, kojomis ir pusmetrio ilgio metaliniu strypu į kojas, rankas, galvą“, – rašoma tekste.

„Dėl ilgalaikio nuolatinio mušimo E.J. paniro į komą, jo gyvybė dėl kraujo išsiliejimo į smegenis užgeso ligoninėje atlikus galvos operaciją“, – teigiama jame.

Teisme, anot portalo, L. Lukoševičius pripažino, kad mušė kameros draugą ir tvirtino prašęs, kad jis būtų iškeltas kitur.

„Operatyvininkus perspėjo, kad jei neiškels, tai smurtaus toliau“, – rašoma 15min.lt cituojamame teismo nuosprendyje.

Anot portalo, teisme liudiję Marijampolės pataisos namų pareigūnai teigė nepastebėję, kad nužudymo išvakarėse auka būtų sumušta, taip pat negirdėję ir triukšmo iš kameros, nuo kurios iki apsaugos posto – 10 metrų atstumas.

Pasak Kauno policijos atstovų, nelaimė įvyko Kranto alėjoje apie 7 val. ryto.

Vyrui suskubta padėti. Jis buvo išvežtas į ligoninę, tačiau vėliau joje mirė.

Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė teigė, kad vyro tapatybė nustatyta. Jam – 43 metai.

Policija pradėjo tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. 

Šis pastatas priklauso į nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo sąrašą įtraukto Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksui.

Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė Edita Zdanevičienė, pranešimas apie gaisrą nenaudojamame mediniame pastate buvo gautas vėlų gruodžio 19-osios vakarą.

Gaisro metu apdegė medinės pastato konstrukcijos, įlūžo stogas.

Užgesinus gaisrą priešgaisrinės saugos pareigūnai nustatė, kad nėra priežasties, kodėl jis galėjo savaime kilti pastato viduje, kaip labiausiai tikėtina versija įvardintas išorinis ugnies šaltinis.

Informacija apie įvykį perduota Kėdainių policijai, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu.

Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius pranešė, kad bus sukurta komisija sužaloto kultūros paveldo objekto atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymui.

Anot departamento, rašytiniuose šaltiniuose Dotnuvos dvaras pirmą kartą paminėtas 1542 metais. Akademijos pavadinimas jam suteiktas 1959 metais.

„Dotnuvos dvaro sodybos ir Akademijos statinių kompleksą sudaro 46 objektai, kurių vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis, architektūrinis, inžinerinis, istorinis, kraštovaizdžio ir želdynų“, – rašoma paveldosaugininkų pranešime.

Profesoriaus D. Rudzinsko iniciatyva čia buvo įkurta pirmoji Lietuvoje selekcijos stotis. Augalų selekcijos pradininkas Dionizas Rudzinskas joje dirbo iki 1954 metų.

Mokslininko kapas, esantis Dotnuvos seniūnijos, Gėlainių kaimo kapinėse, taip pat įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

JAV Kapitolijaus policija, atsakinga už Kongreso apsaugą, kreipėsi pagalbos į kitas teisėsaugos institucijas, kad jos padėtų suvaldyti kompleksą apsiautusią minią ir perkelti įstatymų leidėjus į saugią vietą. Trečiadienio vakarą per kelias valandas trukusį protestuotojų siautėjimą komplekse abi pusės naudojo „cheminius dirgiklius“.

Per riaušes žuvo keturi žmonės, vienas iš jų – Kapitolijuje policijos pašauta moteris. Dar trys žmonės žmonės mirė nesulaukę jiems skubiai reikalingos medicininės pagalbos, sakė sostinės policijos vadovas Robertas Contee.

Pasak policijos, trečiadienio vakarą buvo suimti 52 žmonės, 26 iš jų – Kapitolijaus viduje. Taip pat buvo sužeista 14 policijos pareigūnų, nurodė R. Contee.

Demokratė Zoe Lofgren,  Atstovų Rūmų administracijos komiteto pirmininkė, sakė, kad įsiveržimas „kelia didelį susirūpinimą dėl saugumo“. Jis pridūrė, kad jos komitetas, bendradarbiaudamas su Atstovų Rūmų ir Senato lyderiais, peržiūrės policijos atsaką į riaušes ir pareigūnų pasirengimą.

Įstatymų leidėjams teko slėptis po krėslais ir užsidėti dujokaukes, policijai nesėkmingai bandant užbarikaduoti pastatą, kai prie jo plūdo minios žmonių, dalyvavusių šalia Baltųjų rūmų vykusiame prezidento D. Trumpo šalininkų mitinge.  Vašingtono merė, siekdama suvaldyti smurtą, paskelbė naktinę komendanto valandą.

Pasak demokratės Kongreso narės ir buvusios policijos viršininkės Val Demings, „skausmingai akivaizdu“, kad Kapitolijaus policija „šiai dienai nebuvo pasiruošusi. Tikrai manau, kad reikėjo labiau pademonstruoti jėgą, kad reikėjo imtis žingsnių dar pačioje pradžioje ir užtikrinti, kad protestuotojams būtų paskirta teritorija, esanti saugiu atstumu nuo Kapitolijaus“.

Trečiadienio vakarą interviu MSNBC V. Demings sakė, kad iš pažiūros policijai apgailėtinai trūko personalo, ir „neatrodė, kad jie būtų turėję aiškų operacijos planą, kaip susitvarkyti“ su tūkstančiais protestuotojų, patraukusių į Kapitolijų po D. Trumpo nusiskundimų apie „suklastotus rinkimus“.

Riaušininkus sukurstė pats D. Trumpas, daug savaičių nepagrįstai puldinėjęs rinkimų sąžiningumą ir paraginęs savo šalininkus vykti į Vašingtoną protestuoti prieš oficialų išrinktojo prezidento Joe Bideno pergalės patvirtinimą Kongrese. Dėl riaušių šis procesas buvo nutrauktas beveik septynioms valandoms.

Minia daužė langus, įsiveržė į Senato ir Atstovų Rūmus ir pasklido po įstatymų leidėjų, įskaitant Atstovų Rūmų pirmininkės demokratės Nancy Pelosi, kabinetus.

Pasak V. Demings, lieka „daug neatsakytų klausimų ir aš, velniai griebtų, esu pasiryžusi gauti atsakymus į šiuos klausimus, kas šiandien buvo padaryta blogai“.

Su policijos atstove trečiadienio vakarą AP žurnalistams susisiekti nepavyko.

Demokratė Atstovų Rūmų narė Karen Bass sakė, kad pasibaisėjo išvydusi vieno Kapitolijaus policijos pareigūno socialinio tinklo paskyroje nuotrauką, kurioje jis pozuoja su protestuotoju.

„Ar darytumėte asmenukę su banko plėšiku? – klausė ji. – Negaliu įsivaizduoti, kad porai tūkstančių [pilietinių teisių judėjimo „Black Lives Matters“] protestuotojų užplūdus Kapitolijų... būtų suimta (tik)13 žmonių.“

Atstovų Rūmų narys demokratas Timas Ryanas užsiminė apie galimą Kapitolijaus policijos vadovų pakeitimą.

„Manau, gana akivaizdu, kad labai labai greitai atsiras tam tikras skaičius darbo neturinčių žmonių, nes gėda ne tik dėl minios, prezidento, maišto ir bandymo įvykdyti perversmą, bet ir dėl profesionalaus planavimo stygiaus ruošiantis tam, kas, kaip žinojome, vyks“, – sakė T. Ryanas.

Nori keliauti

Daugiau negu ketvirtadalis (27 proc.) apklaustųjų keliones nurodė kaip pirmą labiausiai pasiilgtą veiklą. Kelionių labiausiai ilgisi 30–49 metų gyventojai. Apie 60 proc. šio amžiaus žmonių kelionės yra tarp prioritetų. Vykti į užsienį labiausiai svajoja vilniečiai: kone du trečdaliai (64 proc.) respondentų sostinėje keliones nurodė kaip vieną iš trijų labiausiai pasiilgtų veiklų.

"Galimybės lankytis kitose šalyse labiau negu bet kokios kitos veiklos ilgisi beveik visų amžiaus grupių gyventojai. Keliones tarp savo prioritetų dažniau minėjo didesnes pajamas gaunantys žmonės – 7 iš 10 labiau pasiturinčių apklaustųjų teigė pasiilgę išvykų į užsienį. Kita vertus, tokios galimybės ilgisi ir mažiau uždirbantys gyventojai. Taigi, žvelgiant į tyrimo duomenis, akivaizdu, kad prasidėjusiais 2021-aisiais labiausiai tinka visiems linkėti sveikatos, kuo greičiau įveikti COVID-19 grėsmę ir vėl galėti laisvai keliauti", – sako SEB banko valdybos narė ir SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.

Prognozuoja atsigavimą

Banko ekspertai pažymi, kad kelionių, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas teikiantiems verslininkams ir įmonėms COVID-19 pandemija bei karantinas smogė itin skaudžiai. Skaičiuojama, kad 2020 m. užsakomaisiais skrydžiais iš Lietuvos skridusių keleivių srautas sumažėjo 84 proc., atvykstančių keleivių skaičius Lietuvos oro uostuose – 73 proc. Tačiau, nors šių metų pradžia namų ūkiams, šalies ir tarptautinei ekonomikai, prognozuojama, dar bus įtempta, epidemiologinei padėčiai gerėjant turizmo paslaugos turėtų tapti viena sparčiausiai atsitiesiančių verslo šakų.

Paslaugomis, kurios buvo apribotos dėl pandemijos, šiemet naudosimės daugiau, nors 2019 m. lygio dar nepasivysime.

"Jei sėkmingai skiepysimės ir nuo šių metų vidurio ribojimų nebeliks, prognozuojame, kad atvykstančių užsienio svečių ir grįžtančių Lietuvos gyventojų srautas šiemet padidės 85 proc., palyginti su 2020 m. Išvykstančių turistų daugės net 180 proc. Jei pildysis optimistinis scenarijus, nuo viruso smarkiai nukentėjusioms kelionių agentūroms klientų laukti antrą pusmetį jau nebereikės – šios veiklos gyventojai pasiilgo labiausiai. Tiesa, bendras keliautojų skaičius šiemet vis dar bus beveik per pusę mažesnis negu 2019 m.", – komentuoja Tadas Povilauskas, banko ekonomistas.

Banko atliktos apklausos duomenimis, antra labiausiai gyventojų pasiilgta veikla yra kultūros ir sporto renginiai. Galimybės grįžti į koncertų, teatro sales, sporto arenas laukia 47 proc. respondentų. Trečioje vietoje ir nedaug atsilieka gyvi, o ne kompiuterio ekrane vykstantys susitikimai su draugais – jų ilgisi 45 proc. apklaustųjų. Šeimos šventes, tokias kaip vestuvės, krikštynos, jubiliejai, tarp trijų labiausiai pasiilgtų veiklų minėjo 37 proc. apklaustųjų, dažniau vyresni, miestelių ir kaimo gyventojai.

Anot S.Gutauskaitės-Bubnelienės, gyventojų labiausiai pasiilgtų veiklų trejetukas akivaizdžiai rodo, kad per pandemiją mums labiausiai trūksta anksčiau savaime įprastos socializacijos, paprastos gyvenimiškos patirties.

"Paslaugomis, kurios buvo apribotos dėl pandemijos, šiemet naudosimės daugiau, nors 2019 m. lygio dar nepasivysime. Tačiau, švelninant ir atšaukiant ribojimus, tokios sritys kaip viešasis maitinimas, pramogos ir renginiai atsigaus sparčiausiai", – sako T.Povilauskas.

Mažiau svarbus iššūkis

Galimybės grįžti į restoranus ir kavines labiausiai laukia jaunimas, 18–29 metų respondentai, daugiau – sostinės gyventojai. Tarp labiausiai pasiilgtų veiklų restoranų ir kavinių lankymą minėjo 29 proc. apklaustųjų. Metinę šalies maitinimo įstaigų apyvartą bankas prognozuoja šiemet augsiant 18 proc., palyginti su 2020 m.

Kiek mažiau Lietuvos visuomenė pasiilgusi sporto klubų ir baseinų (21 proc.), kino teatrų (17 proc.), grožio ir SPA paslaugų (13 proc.).

Mažiausiai gyventojai ilgisi gyvų profesinių renginių, konferencijų – šiuos dalykus tarp savo prioritetų minėjo dešimtadalis apklaustųjų. Galimybės grįžti prie įprasto nenuotolinio darbo, mokymosi ar studijų laukia 13,5 proc. respondentų. Tiesa, čia išsiskiria studentai, kurių net 60 proc. pripažįsta pasiilgę tiesioginių studijų.

"Ryšys su šeima, artimaisiais ir draugais yra vienas svarbiausių gyventojų prioritetų, o nuotolinis darbas ir mokymasis žmonėms, panašu, nėra toks jau didelis iššūkis, nes palyginti nedidelė visuomenės dalis įprastą darbą ar tiesioginius profesinius renginius įvardija tarp dalykų, kurių pasiilgo labiausiai. Labiau tiesioginės profesinės veiklos ir renginių pasiilgo vadovai, tam tikrose srityse, pavyzdžiui, pardavimo, dirbantys žmonės. Tai rodo, kad ir pasibaigus pandemijai darbo pobūdis gali būti kitoks, vis dažniau dirbsime nuotoliniu būdu ar jungsimės prie nuotolinių konferencijų net ir tada, kai tam nebebus būtinybės dėl viruso, nes taip tiesiog greičiau, patogiau ar efektyviau", – atkreipia dėmesį S.Gutauskaitė-Bubnelienė.