„Tyrimą dėl įtariamo piktnaudžiavimo Marijampolės apylinkės prokurorai pradėjo rugsėjo 10 dieną“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė.

Jos teigimu, įtarimai kol kas niekam nepateikti, šiuo metu renkami ir analizuojami duomenys, pateikti gautame skunde.

Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška BNS teigė aplinkybių apie pradėtą tyrimą nežinantis, tačiau girdėjęs tai iš nuogirdų.

„Nieko per daug nežinoma. Paties fakto nežinau, tokius faktus gali pateikti tik pati institucija. Kol kas man žinomos tik nuogirdos, kuriomis tikrai negaliu pasidalyti“, – teigė M. Varaška.

„Tai yra teisėsaugos reikalas. Rengiame raštą prokuratūrai, kad ji paaiškintų, apie ką eina kalba“, – pridūrė savivaldybės vadovas.

Pasak mero, Prano Dovydaičio pagrindinei mokyklai šiuo metu laikinai vadovauja Aldona Aputienė, tuo pačiu ji yra ir kitos savivaldybėje esančios Bagotosios pagrindinės mokyklos vadovė.

Prano Dovydaičio pagrindinė mokykla

„Tai yra laikinas pareigų ėjimas, kol bus įvykdytas nuolatinio vadovo konkursas. Ji yra nuolatinė Bagotosios mokyklos vadovė“, – sakė M. Varaška.

Profsąjunga mokyklos direktorę kaltina mokinių sąrašų klastojimu

Apie galimą mokinių sąrašų klastojimą, norint išlaikyti valstybės finansavimą mažesnėse kaimo mokyklose šią savaitę pranešė Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

„Vaikai klasėje sėdi, o jų sąraše nėra. Gudragalvystės apraiškos ar stebuklai XXI amžiuje? Ar tiesiog įžūli taktika, padedanti turėti lėšų valstybės sąskaita? Ar tik nebus taip, kad Kazlų Rūdos savivaldybės mažos kaimo mokyklos gaus didesnį finansavimą įtraukusios į registrą fiktyvius mokinius, kurie sėdi visai kitos mokyklos suole? Išvada – į vieną mokyklą plūstelėjo naujų mokinių, tačiau finansavimas liko kitoje“, – pranešime cituojamas profsąjungos vadovas Kęstutis Juknis.

Vaikai klasėje sėdi, o jų sąraše nėra. Gudragalvystės apraiškos ar stebuklai XXI amžiuje?

Jis vėliau BNS teigė, kad dėl galimų pažeidimų į prokuratūrą kreipėsi Prano Dovydaičio mokyklos darbuotojai.

„Čia kreipėsi ne mūsų sąjunga, o mokyklos darbuotojai kreipėsi. Neapsikentę jie parašė kreipimąsi“, – teigė profsąjungos vadovas.

Anot jo, mokyklose galėjo būti dubliuojami mokinių sąrašai, taip pat mokytojai nėra patenkinti dabartinės laikinosios direktorės vadovavimu.

„Tie patys mokiniai vienoj mokykloj yra, mokykla gauna finansavimą, bet tie mokiniai mokosi kitoje mokykloje. (...) Mokytojai skundėsi dėl piktnaudžiavimo, dėl mokinių skaičiaus, suprantu, kad skunde daug pateikta informacijos“, – sakė K. Juknis.

Jis taip pat teigė, kad mokytojai nepatenkinti dėl neaiškaus pavadavimo reglamentavimo ir krūvių sudarymo.

Kęstutis Juknis

Švietimo skyrius atliko analizę

Kazlų Rūdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Beta Zaveckienė BNS teigė, kad prokuratūra į savivaldybę kol kas nesikreipė.

„Žinoma tik tiek, kiek skaičiau profsąjungos straipsnyje, daugiau jokios informacijos nesame gavę. Prokuratūra nesikreipė“, – sakė Švietimo skyriaus vadovė.

Ji taip pat teigė, kad situacija aptarta tiek su meru M. Varaška, tiek su mokyklos direktore A. Aputiene.

„Kalbėjome su direktore, tiek meras buvo, tiek mokyklos vadovė ir bandėme sau įvardyti, dėl ko tai buvo, bet tai tik mūsų bandymas suprasti, kuo nepatenkinta profsąjunga“, – teigė B. Zaveckienė.

Pasak Švietimo skyriaus vedėjos, skyriaus specialistai atliko mokinių skaičiaus analizę mokyklose ir jokių pažeidimų nenustatė.

„Ta analizė atskleidė, kad kai tėvų prašymai pateikti, tada mokiniai ir buvo užregistruoti registre. Ten yra iki šešių, gal net mažiau mokinių, kurie į mokyklą atvyko po rugsėjo pirmos dienos. Pažeidimų mes nenustatėme, nes tėvų prašymai pateikti vėliau“, – sakė Kazlų Rūdos savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja.

Ji teigė, kad rugsėjo 1 dienos duomenimis, Prano Dovydaičio pagrindinėje mokykloje mokosi 267 moksleiviai, o Bagotosios pagrindinėje mokykloje – 46.

Mokyklų direktorė: įtarimų negavau

Bagotosios ir Prano Dovydaidžio pagrindinėms mokykloms vadovaujanti A. Aputienė tvirtino, kad įtarimų iš prokuratūros kol kas nesulaukė, todėl situacijos neketina komentuoti.

„Aš nieko nekomentuosiu, nes aš sužinojau tai tik iš spaudos. Kai gausiu šaukimą, kad esu kviečiama ir įtariama, tai galėsiu komentuoti“, – BNS sakė mokyklų vadovė.

Ji teigė žinanti apie profsąjungos „Sandrauga“ kaltinimus mokinių sąrašų klastojimu, tačiau direktorė neigė, kad tokie dalykai vyksta.

„Aš nesijaučiu, kad būčiau ką nors blogo padariusi. O jeigu kam kyla klausimų, tai tam yra prokuratūra“, – teigė A. Aputienė.

Pasak jos, savivaldybės Švietimo skyrius yra atlikęs tyrimą ir nustatęs, kad jokių pažeidimų nėra, tačiau paprašyta pasidalyti šiuo metu mokinių registre esančiais skaičiais, kiek abiejose mokyklose mokosi moksleivių, ji tą daryti atsisakė.

„Tikrai nepasakysiu. Aš turiu duomenis, bet iš tikrųjų, tai skirta ne spaudai“, – sakė mokyklos direktorė.

Ji tvirtino, kad abiems mokykloms vadovauja, nes savivaldybėje trūksta vadovų, tačiau pasibaigus Prano Dovydaičio mokyklos vadovo konkursui, šį postą ji ketina užleisti.

Situaciją aiškinsis ir ministras

Švietimo ministras Algirdas Monkevičius taip pat žada aiškintis situaciją šioje mokykloje.

Anot jo, jei paaiškės, kad lėšos panaudotos netinkamai, gali būti svarstomas ir įstaigų finansavimo klausimas.

„Nesu įsigilinęs, tik šiandien išgirdau. Bet jei tokiu būdu yra kokie nors prirašinėjimai, tai yra nepriimtina. Būtinai pasidomėsime, jei paaiškės, kad tokie dalykai yra, mes su savivaldybe labai rimtai kalbėsimės. Jei yra neteisingai lėšos panaudotos, priimsime atitinkamus sprendimus, kad viskas būtų skaidru“, – žurnalistams pirmadienį Vyriausybėje tvirtino A. Monkevičius.

2012 ir 2013 metais gimę vaikai bei 1963 metų gimimo vyras chloru baseine apsinuodijo praėjusį sekmadienį.

„Apie įvykusią nelaimę baseine savivaldybės vadovai ir aš asmeniškai sužinojome iš žiniasklaidos. Įstaigos vadovas nematė reikalo informuoti. Dar keisčiau atrodo komentaras, kad čia toks darbinis incidentukas dėl elektros sutrikimo“, – feisbuke antradienį parašė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

„Inicijuosime tyrimą tiek dėl įstaigos valdymo, nes jau „nesklandumai“ vaikų registracijos akis badė, tiek dėl baseino techninės padėties“, – pridūrė jis.

Politikas atsiprašė nukentėjusiųjų dėl nelaimės.

Įtariama, kad žmonės apsinuodijo dėl baseino įrangos gedimo, jo metu į vandenį pateko didelis chloro kiekis.

Dar keisčiau atrodo komentaras, kad čia toks darbinis incidentukas dėl elektros sutrikimo.

Apsinuodiję vaikai buvo išvežti į Antakalnyje įsikūrusią vaikų ligoninę Antakalnyje. Vėliau į ligoninę išvežtas ir vyras.

Policija šiuo metu aiškinasi įvykio aplinkybes, tada bus sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Įstaigoje antradienį lankosi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus biuro specialistai, daugiau informacijos žadama pateikti antradienio pavakarę.

Savivaldybės atstovai BNS taip pat patvirtino, kad baseiną numatoma artimiausiu metu rekonstruoti, planuojama tam skirti apie 2 mln. eurų.

Vilniaus moksleivių sveikatos centro direktorius Vytautas Janušaitis BNS nurodė, kad sekmadienio rytą incidentas įvyko, kaip spėjama, sustojus vandens siurbliui, tačiau toliau veikiant chloro dozatoriui. Susikaupus per didelei šios medžiagos koncentracijai vamzdžiuose ir vėl įjungus siurblį, chloras pateko į vandenį.

„Sutapimas, kad toje vietoje tuo metu buvo du vaikai ir jie apsinuodijo. Iš viso, mano žiniomis, buvo apie dešimt vaikų, jie iš baseino išlipo. Buvo treneris ir vieno vaiko tėvelis, kuris padėjo vaikus iš baseino išlaipinti, nes jie elgėsi vandenyje ne taip, kaip turėtų. Viskas įvykdyta operatyviai“, – teigė jis.

Anot direktoriaus, medikai buvo iškviesti iškart. Po incidento sekmadienio rytą visi tos dienos užsiėmimai atšaukti, problemas išsprendus, pirmadienį baseinas vėl atidarytas.

Nuo 1972 metų baseinas yra nerekonstruotas, kai kuri įranga buvo atnaujinta. V. Janušaitis tikino, kad anksčiau baseinas neturėjo pastabų iš visuomenės sveikatos centro specialistų.

Kaip pirmadienį pranešė sostinės policija, po ilgalaikio tyrimo asmenys sulaikyti rugsėjo 13 dieną.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.

Per kratas įtariamųjų gyvenamose vietose, automobiliuose, slėptuvėse ir kitose vietose paimta daugiau nei vienas kilogramas amfetamino, keturi šaunamieji ginklai, šaudmenys.

Dviem įtariamiesiems teismas skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimus, kitiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Manoma, kad sulaikomų asmenų gali būti ir daugiau.

Įtariamieji anksčiau teisti už įvairius nusikaltimus.

Nors šiuo metu Vilniaus apygardos teisme vyksta vieno iš suimtųjų teisminis nagrinėjimas dėl narkotinių medžiagų platinimo labai dideliais kiekiais, jis iki sulaikymo ir toliau užsiiminėjo neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu.

Už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą bei platinimą gresia laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki 15 metų.

Policija skelbia, kad šie asmenys siejami su Vilniaus apskrityje veikiančioms organizuotoms nusikalstamoms struktūroms.

Ikiteisminį tyrimą atlieka sostinės Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai.

Už tai, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui būtų pavesta atlikti tokį tyrimą, ketvirtadienį po svarstymo balsavo 94 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir septyni parlamentarai susilaikė. Dar liko paskutinis balsavimas dėl nutarimo priėmimo.

Tyrimas būtų atliekamas ir dėl „iš Valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“.

NSGK aiškintųsi, kurie Seimo padaliniai ir nariai šią informaciją gavo, kokius sprendimus dėl to priėmė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis bei kiti parlamentarai, ar tie sprendimai „buvo priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui“.

Komitetas aiškintųsi, ar įslaptinta VSD informacija „nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui“.

Opozicijos atstovai teikė siūlymus išskirti tyrimus dėl I. Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės bei politikų, gavusių VSD medžiagą, veiksmų, sudaryti tam atskirą komisiją, o ne pavesti tyrimą atlikti NSGK, bet jiems nebuvo pritarta.

Opozicijos atstovai nuogąstauja, jog, aiškinantis ne tik I. Rozovos, bet ir medžiaga apie ją disponavusių politikų veiksmus, tyrimas taps politinio susidorojimo įrankiu.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta VSD pažyma apie parlamentarę. Joje rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui. I. Rozova yra šios partijos narė, rašoma apie Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Parlamentarė I. Rozova laikosi pozicijos, jog jos ryšiai su rusų diplomatais buvę, kad ir neformalūs, bet ne asmeniniai, todėl ji mano neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

I. Rozova šią savaitę spaudos konferencijoje Seime teigė su rusų diplomatais kalbėdavusi rusų diasporos, vizų klausimais, bet niekada pati neliesdavusi pavojingų temų, nes „suvokia savo pilietinės atsakomybės ribas“.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

Aneurizma – arterijos išsiplėtimas daugiau kaip 50 proc. nuo normalaus spindžio. Dažniausiai išsiplečia pilvo aorta, rečiau pasitaiko kojų, pilvo organų, smegenų arterijų aneurizmos.

Pasak medikų, aneurizma yra grėsmingesnė už infarktą ar insultą – žmogus netikėtai užgęsta per kelias valandas. Didžiausią grėsmę kelia plyšusi pilvo aortos aneurizma, mirštamumas – apie 60 proc. Tai daugiau vyrų liga. Vyrai Lietuvoje gyvena vieni iš trumpiausiai Europoje.

Riziką didina ir rūkymas, plaučių ligos, blogai reguliuojamas didelis kraujospūdis.

Pasak specialistų, pilvo aortos aneurizma – klastinga kraujagyslių liga be jokių įspėjimo signalų, todėl ją diagnozuoti įmanoma tik ištyrus echoskopuojant. Laiku diagnozavus, gydymo rezultatai yra labai geri.

Tačiau tyrimų situacija mūsų šalyje nėra patenkinama. Lietuvoje diagnozuojama keturis kartus mažiau plyšusių ir neplyšusių pilvo aortos aneurizmų, nei turėtų būti pagal gyventojų skaičių – šie žmonės tiesiog miršta be diagnozės, nesulaukę tinkamo gydymo.

Daugelyje Vakarų Europos šalių pilvo aortos aneurizmos tyrimas ultragarsu yra nemokamas. Lietuvoje, deja, to nėra.

Kraujagyslių chirurgas Tomas Janušauskas sako, kad, jei 60 metų žmogui nė karto gyvenime nėra atliktas tyrimas ultragarsu, reikėtų jį padaryti. Jeigu aorta nėra išsiplėtusi, tokį tyrimą reikėtų kartoti kas metus ar dvejus. O jei nustatoma išsiplėtusi aorta, tyrimą būtina kartoti bent kas pusę metų ir stebėti, kiek ji plečiasi.

„Jei aortos spindis padidėja daugiau nei centimetru per metus, būtina operacija. Operuojama ir tuomet, kai randama 5,5 ir daugiau centimetrų skersmens aortos aneurizma. Kuo ji didesnė, tuo didesnė rizika suplyšti. Šią riziką didina ir rūkymas, plaučių ligos, blogai reguliuojamas didelis kraujospūdis“, – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė cituoja kraujagyslių chirurgą T. Janušauską.

Pirmoji pilvo aneurizmos perrišimo operacija pasaulyje buvo atlikta 1817 metais. Pirmoji operacija, kai aorta buvo protezuota, – 1951 metais. Lietuvoje pirmąją tokią operaciją 1965 metais atliko profesoriaus Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujama gydytojų komanda.

Pilvo aortos aneurizma buvo diagnozuota buvusiam Prancūzijos prezidentui Šarliui de Goliui, amerikiečių vesternų aktoriui Džeimsui Garneriui, fizikui Albertui Einšteinui, aktoriui Rojui Rodžersui.

Vilniaus apskrities policijos duomenimis, svastika Pylimo gatvėje supilta panaudojus gėlių vazono žemę.

Įvykio nuotraukos sekmadienį publikuotos socialiniame tinkle, svastiką pastebėjo ir Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) atstovai.

LŽB pirmininkė Faina Kukliansky sakė, kad tokio akivaizdaus antisemitizmo Lietuvoje nėra buvę jau seniai, ir atkreipė dėmesį, jog tai įvyko per Tautų šventę bei artėjant Holokausto minėjimo renginiams.

Kaip rodo apklausa, bazinis darbo užmokestis šiemet kilo 75 proc. dirbančių lietuvių, o grynosios pajamos – 86 proc. gyventojų.

Tuo metu Latvijoje grynosios pajamos kilo 9,2 proc., Estijoje – 9,4 procento. Tiesa, Estijoje sparčiau nei Lietuvoje kilo bazinis darbo užmokestis, nurodo įmonė.

Labiausiai atlyginimai kilo finansų sektoriuje (11 proc.), pardavimų (10,2 proc.), mažmenos (10 proc.), gamybos (10 proc.) sektoriuose. Vidutiniškai 17 proc. lietuvių atlyginimo pakėlimo sulaukė daugiau nei kartą per metus. Tiesa, tam įtakos turėjo mokesčių reforma.

Apklausa atskleidė, kad 2020–2022 metų atlyginimų kilimas privačiame sektoriuje bus lėtesnis ir sieks apie 5 proc. per metus.

Šiemet daugiau nei pusė (59,2 proc.) dirbančiųjų gavo bent vieną priedą prie atlyginimo. Dažniausiai dirbančiųjų pastangos buvo įvertinamos mėnesiniais arba ketvirčio priedais, daliai darbuotojų mokėti metiniai arba pusmetiniai priedai, nurodo įmonė.

„Baltic Salary Survey“ nuo 2018 metų gegužės iki 2019 metų gegužės vykdytos apklausos metu buvo apklausta 950 Baltijos šalių organizacijų. Apklausoje analizuojami 200 tūkst. darbuotojų duomenys.

Šią sutartį pasirašė Vilniaus miesto savivaldybė, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, rizikos fondas „PI“ ir advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir „Shearman & Sterling“.

Antikorupcijos komisija nutarė pradėti tyrimą bei kreiptis į prokuratūrą, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su klausimais, ar finansavimo sutartis atitinka tarybos sprendimu nustatytą finansavimo tvarką.

Antikorupcijos komisija gavo skundą, kuriame nurodoma, kad daugiau kaip 20 mln. eurų numatyta sėkmės mokesčio mokėjimo tvarka neatitinka 2019-01-23 tarybos sprendimo, kuris nustatė arbitražo bylos finansavimo principus.

„Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis informavo tarybą, kad Generalinė prokuratūra 2019-08-26 kreipėsi į merą Remigijų Šimašių su paklausimu dėl finansavimo susitarimo atitikimo tarybos sprendimui. Gavus atsakymus į pateiktus klausimus komisija turės galutinai išnagrinėti pateiktą skundą bei priimti sprendimą“, – teigė Vilniaus miesto savivalsybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vydūnas Sadauskas.

Vilniaus valdžiai tarptautiniame arbitraže bylinėjantis su Prancūzijos energetikos įmone „Veolia“ dėl investicijų į šilumos ūkį. Bendra ieškinio suma viršija 350 mln. eurų.

Ginčas kilo dėl 2002–2017 metų įmonės investicijų į Vilniaus šilumos ūkį. Savivaldybė ir jos įmonė Vilniaus šilumos tinklai siekia prisiteisti per 400 mln. eurų. „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė ji ir reikalauja atlyginti 22 mln. eurų.

Bus aiškinamasi, ar jie nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (VPIDVTĮ) reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

Tyrimus VTEK pradėjo patikrinusi privačių interesų deklaracijas, kai savivaldybė informavo VTEK apie tai, kaip politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai vykdo pareigą deklaruoti. Bus aiškinamasi, ar P. Poderskis ir R. Balčiūnienė laiku pateikė privačių interesų deklaracijas, kai šį pavasarį buvo paskirti į savivaldybėje einamas pareigas.

VPIDVTĮ įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis deklaruoti privačius interesus per 30 kalendorinių dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos, primenama VTEK pranešime. Privačių interesų deklaravimas yra viena iš veiksmingiausių viešųjų ir privačių interesų konfliktų valstybinėje tarnyboje prevencijos priemonių, kurianti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

Taip pat VTEK išplėtė atliekamą tyrimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Danutos Narbut elgesio. VTEK papildomai aiškinsis, ar ši politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoja laiku pateikė deklaraciją po to, kai po savivaldybių tarybų rinkimų buvo paskirta į pareigas savivaldybėje.

Tyrimą dėl D. Narbut elgesio VTEK pradėjo šių metų birželį. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė VPIDVTĮ reikalavimų vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti. Gautame pranešime, kurio pagrindu pradėtas tyrimas, teigiama, kad D. Narbut galbūt suinteresuota su Vilniuje esančiu žemės sklypu susijusio projekto vykdymu, nes naujai formuojamas žemės sklypas esą ribojasi su jos šeimai nuosavybės teise priklausančia teritorija. Pranešime taip pat teigiama, kad D. Narbut dėl šių priežasčių neatlieka žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo procedūrų, nors visi kiti privalomi atsakingų asmenų derinimo veiksmai esą yra atlikti.

Tyrimams atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą. Tyrimų pradėjimas savaime nereiškia pažeidimų nustatymo.

Žinių radijui „valstiečių“ lyderis trečiadienį tvirtino, kad tyrime dėl parlamentarės Irinos Rozovos turėtų būti išnagrinėtas ir V. Pranckiečio atsakomybės klausimas, kai šis, prieš pusantrų metų gavęs parlamentarei nepalankią Valstybės saugumo departamento pažymą, apie tai neinformavo Seimo vadovybės ir visuomenės.

„Per mėnesį tai galima padaryti. Tad jei bus taip, jei opozicija pasakys, kad mes pasirengę tą klausimą svarstyti labai rimtai ir neblokuosime visais būdais sprendimų dėl Seimo pirmininko pasikeitimo, jei bus išvados to tyrimo neigiamos, tokiu atveju mes galime palaukti to tyrimo“, – teigė R. Karbauskis.

NSGK nusprendė inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais, kai susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui išsiųsta Valstybės saugumo departamento pažyma apie parlamentarę. Dokumente rekomenduojama neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Seimo pirmininkas stebėjosi, kodėl parlamentinis tyrimas inicijuojamas tik dabar, nes jis pats nurodė perduoti informaciją Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui dar prieš pusantrų metų.

Opozicija teigia, kad valdantieji planuojamą parlamentinį tyrimą dėl I. Rozovos bandys nukreipti į Seimo pirmininką.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas ragina trauktis V. Pranckietį iš pareigų, nes valdantieji sutarė šį postą perleisti Lietuvos socialdemokratų darbo partijai. Parlamento vadovas pats atsistatydinti atsisako kaltindamas R. Karbauskį keršto siekiu.

„Valstiečiai“ yra surinkę parašus, reikalingus pradėti nepasitikėjimo procedūrą Seimo pirmininku, tačiau projekto neregistravo.

Norint Seimo pirmininką pašalinti iš pareigų dėl nepasitikėjimo reikia ne mažiau kaip 71 balso „už“.

R. Karbauskis teigia, kad opozicijai nesutinkant palaikyti tyrimo, balsavimas gali būti surengtas dar rugsėjį.

LLRA-KŠS spaudimo dėl I. Rozovos nedaro

Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje minima Seimo narė I. Rozova niekaip nesusijusi su Lenkų rinkimų akcija – Krikščioniška šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), sako „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis. Pasak jo, tai, kad ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais nuslėpusią LLRA-KŠS frakcijai Seime priklausančią ir Rusų aljansui atstovaujančią I. Rozovą bandoma susieti su valdančiojoje koalicijoje esančia LLRA-KŠS yra tik opozicijos inspiruotas politinis veiksmas.

Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos.

Politikas tikina, LLRA-KŠS dėl I. Rozovos spaudimo „valstiečiams“, grasinant pasitraukti iš koalicijos, nedaro, nes, pasak jo, visi supranta, kad kiekvienas žmogus prisiima asmeninę atsakomybę.

„Bandymas Lenkų rinkimų akciją pritemti prie šio klausimo, Rozovos šiuo atveju, yra grynai politinis veiksmas ir jis ateina iš opozicijos. Šioje situacijoje klausimai, kurie kyla – būtent dėl opozicijos elgesio“, – „Žinių radijui“ sakė R. Karbauskis, pridurdamas, kad galutinis sprendimas dėl apkaltos I. Rozovai bus padarytas atlikus tyrimą.

„Jei tyrimas duos rezultatą tokį, kad mes turime sudaryti specialią komisiją ir turime nagrinėti apkaltos klausimą, – taip ir bus padaryta. Užtikrintai galiu pasakyti, kad nei Lenkų rinkimų akcija, nei kas nors kitas neatsistos skersai kelio ir nesakys, kad mes išeinam, jeigu jūs tą darote. Visi suprantame, kad atsakomybė kiekvieno žmogaus yra asmeninė, o Lenkų rinkimų akcija su tais dalykais nieko bendro neturi“, – kalbėjo politikas.

„Manau, ar tai būtų Valstiečių žaliųjų sąjungos narė, ar Lenkų rinkimų akcijos – kiekviena partija supranta, kad turi labai atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus“, – apibendrino „valstiečiųׅ“ lyderis.

ELTA primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), išnagrinėjęs VSD pateiktą informaciją, kodėl nebuvo suteiktas leidimas I. Rozovai dirbti su slapta informacija, nusprendė kurti laikinąją Seimo tyrimų komisiją, kurioje bus aiškinamasi, ar gali būti jai pradėtas apkaltos procesas.