"Tai buvo teisingas sprendimas" Pereiti į pagrindinį turinį

"Tai buvo teisingas sprendimas"

2014-02-19 16:06
Darius Sėlenis
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Dabar ji jau ne Pinočetas, kaip ją draugiškai pravardžiuodavo artimieji. Po daugiau nei 20 kartu praleistų metų su fotografu Ričardu išsiskyrusi renginių organizatorė Jurga Anusauskienė šypsosi: "Savyje atradau ir toliau tebeieškau moteriškumo."

– Nuo dukters dainininkės Evelinos Anusauskaitės vestuvių praėjo pusmetis. Jau geriau pažinote ir jos išrinktąjį – amerikietį Adamą Youngą.

– Adamas – nuostabus žmogus. Labai gerbiu jį už tai, kad sugeba mylėti ir tai parodyti. Puikiai su juo sutariu. Gera žinoti, kad jis gana stiprus, kad moteris, kuri yra greta šio vyro, turi galimybę jaustis silpna.

– Kokį patarimą prieš tuokiantis davėte dukrai?

– Paprotys svarbiu metu duoti vieną pagrindinį patarimą turbūt vyravo Žemaitės laikais, kai mamos dukras ištekindavo už jūrų marių. Dabar, technologijų amžiuje, pasikartosiu: jei tau žmogus artimas, tas bendravimas nenutrūksta gyvenant ir skirtinguose žemynuose, ir skirtingose laiko juostose.

– Neabejoju, kad draugai pakuždomis klausia, kada tapsite močiute.

– Vaikai yra tik Evelinos ir Adamo reikalas. Negaliu už juos atsakyti, kada jie jų susilauks.

– Gyvenimas po skyrybų palieka pėdsaką. Vis dėlto sakoma, kad ką nors praradęs, būtinai ką nors ir gausi. Ar jūsų gyvenime veikia šis dėsnis?

– Jaučiuosi puikiai. Tai buvo teisingas sprendimas. Daugiau komentuoti nenorėčiau.

Dabartinė situacija įdomi, aktyvi, kaip visada, turiu daug norų ir darau daugiau nei turiu laiko. Turbūt nuo šešerių metų man jau kilo mintis, kaip būtų galima nusipirkti daugiau laiko.

– Tačiau jūsų gyvenime atsirado naujų spalvų?

– Mano gyvenimas buvo ir liks spalvingas, įdomus. Ir tai pirmiausia priklausys nuo manęs, o ne nuo aplinkybių.

– Buvote žinoma, graži, nevengianti viešumos pora. Kalbama, kad išsiskyrėte su Ričardu, nes jūsų gyvenime atsirado kitas vyras. Paneigsite ar patvirtinsite tuos gandus?

– Niekada neskaitau komentarų. Pati didžiausia vertybė yra laikas ir žmogus visada turi pasirinkimą, kaip juo pasinaudoti. Jei jo turiu, mieliau paskaitau knygą – dabar skaitau Pauliaus Kovo knygą, kaip išlikti sausam audroje. Tinka ir verslui, ir gyvenimui. Turėjau savo vertybes, jų laikiausi ir niekada nesivadovavau gandais.

– Tačiau kartais reikia sušlapti norint pajusti audros skonį ir išvysti kitus horizontus.

– Be abejonės! Patyriau įvairių išgyvenimų. Ne viskas buvo saulėta ir šviesu. Vis dėlto po tam tikrų išgyvenimų, išmokus džiaugtis gyvenimu, pabunda optimizmas. Visam laikui jis neužmiega niekada.

Aplink matau daug žmonių, kurie daug dirba, kryptingai siekia ir pasiekia didžių tikslų. Bet nesidžiaugia. Džiaugtis taip pat reikia mokėti. Ir tiesiog gyventi!

– Kas, jūsų suvokimu, yra tiesiog gyventi ir džiaugtis? Kiekvienas tam gali suteikti skirtingą prasmę.

– Žmonės – labai įvairūs, todėl natūralu, kad džiaugsmą suteikia skirtingi dalykai. Vienam iki visiškos laimės užtenka mersedeso, o kitam – ir kelionės aplink pasaulį maža. Aš vertinu galimybę kurti, tobulėti, laikytis sau svarbių moralinių normų ir vertinti tai, ką turiu.

– Atsitiktinumas, kad tuo pačiu metu paskelbėte apie savo skyrybas ir pasidarėte plastinę operaciją? Gal vis dėlto – dėl jo? Jūsų širdis užimta?

– (Juokiasi.) Apie savo širdį nieko nekomentuosiu. Ji – mano. Ir tai viena sričių, apie kurią aš nekalbu.

Šokių projekte numečiau 11 kilogramų. Ir iš prigimties mano senbernariškos akys prisimerkė tiek, kad negalėjau nei fotografuotis, nei normaliai kompiuteriu dirbti, nei automobilio vairuoti. Pervargusios akys ašarodavo, dirbant reikėdavo net prilaikyti vokus. Tam ir reikėjo operacijos.

– Ar jus vis dar galima vadinti diktatoriumi Pinočetu, kaip draugiškai juokaudavo šeimos nariai?

– Ne (kvatojasi). Aš pasikeičiau. Sumoteriškėjau. Man padėjo šokių projektas. Ten supratau, kad dviejų vyrų ant parketo nereikia.

Jau anksčiau žinojau, kad galiu bristi pelke naktį esant minusinei temperatūrai arba kur nors subtropikų džiunglėse, kur karštis – 40 laipsnių, drėgmė – 95 proc., įstengiu nužygiuoti labai daug kilometrų su 20 kilogramų sveriančia fototechnikos kuprine ant pečių. Bet kai reikėjo ant parketo atsistoti su aukštakulniais, suknele ir padaryti sukinį... Buvo labai sunku!

Tada ir pradėjau ieškoti savyje moteriškumo. Suvokiau, kad Pinočeto charakteris ir ekstremalus gyvenimas paliko pėdsaką. Tapau daug moteriškesnė, minkštesnė, jautresnė. Reikia harmonijos. Ir dėl to netapau silpnesnė. Moters prigimtis – moteriškumas.

– Džiunglių, po kurias su Ričardu daug keliavote, fotografavote, nepasiilgote?

– Pasiilgau. Bet kol kas nenoriu išvažiuoti, nes labai įdomu tai, ką veikiu čia. Juokauju, kad esu egoistė, todėl darau tik tai, kas man patinka. Bet darau tikėdama, su užsidegimu, taip, kaip sugebu geriausiai.

– Kodėl tapote kosmetikos įmonės jaunystės eliksyro reklamos veidu?

– Iš smalsumo! Kai paskambino ir pasiūlė tapti reklamos veidu, pagalvojau apie Eveliną. Nesitikėjau tokio pasiūlymo.

– Minėjote, kad jums didžiausias turtas – vaikai ir gebėjimas džiaugtis gyvenimu...

– ...tai – mano mokslai, aukštieji, kurių mokausi kiekvieną dieną. Vaikai ir gyvūnai – tarsi lakmuso popierėlis. Jie visada reaguoja greičiausiai, kai darai ką nors blogai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų